Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Nuteistajam paskirta intensyvi priežiūra pagal gyvenamąją vietą, namuose būnant nuo 22 val. iki 6 val. ir 5 MGL dydžio (250 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą pagal gyvenamąją vietą, namuose būnant nuo 22 val. iki 6 val. ir 5 MGL dydžio (250 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi subendrinta bausme (subendrinta 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės), taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL dydžio (2 500 eurų) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytos iš dalies atliktos bausmės pagal 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžius.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš A. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 39,69 eurai žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, ant žalios vejos, tyčia galva sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajam K. T., tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos kairio antakio srityje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama A. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, skirdamas bausmę už įvykdytą nusikaltimą, vėliau paskirtą bausmę subendrindamas su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Sunkinančių aplinkybių nuteistojo atžvilgiu nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. Š. dirba, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, iki pirmojo teisiamojo posėdžio nukentėjusiojo atsiprašė. Tačiau iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad A. Š. 12 kartų baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Nuteistasis A. Š. praeityje 3 kartus teistas už smurtinių nusikaltimų įvykdymą (pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 294 straipsnio 2 dalį), kadangi nusikalstamas veikas buvo įvykdęs būdamas nepilnametis, jo atžvilgiu visus kartus buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. Š. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat atmetamas. Nors A. Š. atžvilgiu jau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015). Tačiau dar kartą atidėti bausmės vykdymą A. Š. nėra galimybės dėl kitų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. Š. buvo atidėtas, vadovaujantis ne BK 75 straipsniu, o BK 92 straipsniu, numatančiu bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Tuo tarpu šiuo metu už nusikalstamas veikas, kurias padarė jau būdamas pilnametis, gali būti taikomas tik BK 75 straipsnis. A. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už nesunkų nusikaltimą taikant apėmimo būdą subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme už vieną labai sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. BK 75 straipsnis atidėti laisvės atėmimo bausmę už sunkius arba labai sunkius tyčinius nusikaltimus galimybės nenumato. Todėl A. Š. taikyti BK 75 straipsnį nėra galimybės.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę. Bausmių bendrinimo klaidų Alytaus apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus A. Š. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. Š. pagrindo mažinti nėra.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 36,69 eurų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (1 t. b.l. 118-122). Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu tenkino pilnai civilinį ieškinį ir iš A. Š. priteisė aukščiau minėtą pinigų sumą. Kauno apygardos teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kadangi nuteistasis A. Š. atlygino Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą (2 t. b.l. 133). Kadangi (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio dėl 36,69 eurų turtinės žalos atlyginimo, šis atsisakymas priimtinas ir procesas dalyje dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.