Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir dėl I epizodo paaiškino, kad jis, D. R. ir A. G. nuėjo į „K“, kur ištempė kabelį ir jį nudegino, kad liktų tik metalas. Ant žemės matė du laikmačius, bet juos paliko. Į teritoriją pateko per vartus. Vartai buvo uždaryti, uždėtas „lenciugas“. Po teritoriją niekas neleido vaikščioti. Norėjo nueiti į kompiuterinę, todėl reikėjo pinigų. Supranta, kad pinigus reikia užsidirbti. Namuose užtenka maisto, viskuo aprūpintas. Dėl II epizodo (dėl vagystės iš E. Z. P.) paaiškino, kad ėjo kartu su A. U. ir sugalvojo apvogti, nes reikėjo pinigų. Pro šalį ėjo senyvo amžiaus moteris ir jis išplėšė rankinę iš jos. Moteris pradėjo šaukti, bet jie jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Nubėgo toliau, ištraukė piniginę, o rankinę įmetė į šulinuką. Supranta, kad svetimų daiktų imti negalima. Supranta, kad tai vagystė. Dėl III epizodo (dėl vagystės iš A. K. kepyklos) paaiškino, kad buvo mokykloje, pamokoje. D. R. pasiūlė eiti į kepyklą. Atidarė kepyklos duris ir visi kartu išnešė apie 50 skardų. Kepyklos durys buvo neužrakintos. Ėmė tik aliuminines skardas, o kito metalo skardų neėmė. Kepykloje buvo ir kitų skardų, bet jie jų neėmė. Aliumininių skardų nurodytą kiekį pripažįsta. Kad jie paėmė nerūdijančio metalo skardas, nepripažįsta. Skardas paėmė ir nunešė į metalo supirktuvę. Skardas nešti nebuvo sunku. Šalo rankos, todėl nešė pasikeisdami. Kitokio metalo skardų nebuvo, nes jų nebūtų priėmę supirktuvėje. Už skardas gavo po 30 litų kiekvienas. Aliuminis brangus metalas. Su nukentėjusiuoju bandė tartis, tačiau nepavyko. Pirmą kartą kepykloje jis nebuvo. Iš viso buvo du kartus, bet pirmą kartą nebuvo. Į kepyklą įėjo per duris. Skardas nešė penkiese, po 25-30 vienetų skardų. Nešė du po du, penktas nieko nenešė. Penktas pakeisdavo, kai nušaldavo rankos. Jis dėl visko prisipažįsta, tik nesutinka dėl skardų skaičiaus. Dėl IV epizodo (dėl antros vagystės iš kepyklos) paaiškino, kad buvo jis, D. R. ir A. G. Nuėjo, bet išardyti lentynos nepavyko, nes reikėjo raktų. Paskambino E. N., kuris atnešė raktus ir išardė lentyną. E. N. ir D. R. ėjo lentynos priekyje, o jis ir A. G. lentynos gale. E. N. vežė maišą. Kas buvo maiše, nežino. Lentyną nešė rankomis. Pirma E. N. pridavė maišą, po to jie lentyną. Pinigus pasidalino ir išsiskirstė. Kodėl ėjo į kepyklą, nežino. Pinigus išleido kompiuterinėje, ėjo ir į parduotuvę. Būdami kepykloje pirmą kartą nesitarė, kad eis antrą kartą. Karščiui atsparių skardų buvo, jos plonesnės už aliuminines. Jų spalva kitokia. Plieninių skardų nematė. Dėl plėšimo iš E. D. paaiškino, kad vaikštinėjo su A. U. ir sutiko L. K. Kai išsiskyrė ir jis nuvažiavo, pamatė senutę. Moterį sekė iki daugiabučio. A. U. sakė, kad išplėš rankinę ir pames jam. Moteris nugriuvo, bet jis nematė, ar ji bandė priešintis, kad šauktų, negirdėjo. Jis matė, kaip išplėšė rankinę. Staigiai tempė ir išplėšė. Moteris nuvirto, kai patempė už rankinės. Išplėšė rankinę ir nubėgo. Jam pametė rankinę ir jis nubėgo. Iš rankinės išėmė piniginę, iš kurios ištraukė pinigus, o A. U. išmetė rankinę. Rankinėje galėjo būti ir telefonas. E. D. neatsiprašė, žalos neatlygino. Elgėsi negerai ir gailisi. Dabar atsiprašo nukentėjusiosios. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Turtinę žalą padarė. Dėl neturtinės žalos nežino, nieko negali pasakyti.

Kaltinamasis A. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, dėl vagystės iš E. Z. P. paaiškino, kad susitiko mokykloje su K. K., kalbėjo, kad reikia pinigų. Vėliau susitiko mieste, pamatė moterį, iš kurios ir išplėšė rankinę. Pinigus pasiėmė, o rankinę išmetė. Kas buvo rankinėje, nežiūrėjo. Rankinę išmetė į šulinuką. Nukentėjusios neatsiprašė, nes nebuvo sutikęs. Žalos neatlygino, nes nežino kiek. Dėl II epizodo (vagystės iš A. K. kepyklos) paaiškino, kad mokykloje susitarė su K. K., D. R. ir nuėjo į kepyklą, kur paėmė aliuminines skardas. Kartu buvo ir L. K., V. K. bei D. R.. Į kepyklą įėjo per duris. Kepykloje buvo pirmą kartą. Jie kalbėjosi, kad kepykloje yra aliumininių skardų, už kurias metalo supirktuvėje daugiau mokės. Kuo skiriasi skardos, nežino, bet aliuminines atskiria. Aliumininės skardos buvo padėtos atskirai. Aliumininės skardos lengvos ir ilgos. Nešė dviese. Vienoje krūvoje buvo 25-30 skardų. Pardavę gavo po 30 litų. Kiek skardų tiksliai buvo, nežino. Aliuminis lengvas metalas, lengviausias iš visų metalų. Kitų skardų nenešė. Palietus aliumininę skardą supranti, kad ji aliumininė. Aliumininės skardos lanksčios ir spalva kitokia. Kitokių skardų buvo, bet jos buvo sudėtos į kitas lentynas. Dėl III epizodo (dėl antros vagystės iš A. K. kepyklos) paaiškino, kad K. K., D. R. ir jis pabėgo iš mokyklos ir nuėjo į kepyklą. Antrą kartą nuėję paėmė lentyną, kuri buvo aliumininė. Lentyną išardė patys ir išnešė. Lentyną nešė padalinę į dvi dalis. Į supirktuvę E. N. dviračiu vežė maišą. Iš kur paėmė maišą, nežino. Kas buvo maiše, nematė. Metalą pridavė visi kartu. Gautus pinigus pasidalino. Kiekvienam liko po 15-20 Lt. Kiek svėrė metalas, nežino. Lentyna buvo sunkesnė nei skardos. Antrą kartą gavo daugiau nei pirmą. Iš viso gavo 80 litų, per pus daugiau nei pirmą kartą. Lentyna buvo sunki. E. N. atvežė reples, nes reikėjo išardyti lentyną. Iki įvykio nežinojo, kad ten yra kepykla. Teritorija buvo aptverta tvora, bet vartai išvirtę. Durys į kepyklą vienos. Kas išdaužė langą, nežino, jis katilų neėmė. Langą išdaužtą matė ir durys buvo atidarytos. Skardos buvo naudotos, kurios aliumininės, lengvai atpažino. Jos buvo sudėtos lentynoje. Jie jas ėmė ir dėjo ant žemės. Aliumininės skardos buvo vienodo dydžio, kitos skardos buvo skirtingo dydžio. Aliumininės vienodos, karščiui atsparių skardų nuo nerūdijančių neatskiria. Atskiria tik aliuminines. Dėl IV epizodo (plėšimo iš E. D.) paaiškino, kad jis ir K. K. sutiko L. K., kuris pakalbėjus išvažiavo. Vėliau jie sutiko pagyvenusią moterį, kurią nutarė apvogti. Jis sakė, kad išplėš rankinę ir numes ją K. K.. Iš rankinės išėmė piniginę, kurioje buvo 430 Lt. Jie juos kartu išleido. Kai plėšė rankinę, E. D. stipriai ją laikė. Buvo slidu, todėl ji nuvirto. Laikė stipriai, bet galiausiai paleido. Kad šauktų, negirdėjo. Rankinę išplėšė, kai moteris nuvirto. Buvo mintis, kai ji nuvirto, rankinės nebeimti, bet paėmė. Jo ji nesivijo. Nukentėjusios nebuvo sutikęs ir neatsiprašė. Apie pasekmes taip darydamas negalvojo. Žinojo, kad taip elgtis negalima. Namuose trūksta kompiuterio, maisto ir rūbų užtenka. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta skardų kiekio. Dėl vagystės iš E. D. pripažįsta. Abiejų nukentėjusiųjų atsiprašo.

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Dėl vagystės iš A. K. kepyklos paaiškino, kad gerai nepamena, ar K. K., ar A. U. pasakė, kad yra aliuminio. Į kepyklą K. K. ir V. K. pasiūlė eiti jis. Iš viso kepykloje buvo penkiese. Kepyklos vartai buvo uždaryti ir uždėtas „lenciugas“, kurį atkabino ir įėjo pro atrakintas duris. Iš kepyklos paėmė aliuminines skardas, kurias susidėjo į krūvas. Jis uždarė išeidamas duris. Buvo šalta, šalo rankos. Aliuminio skardos lengvos, skardą pakeltų viena ranka. Nerūdijančio plieno skardų nematė. Skardų kepykloje liko daug. Kito metalo skardų įmaišytų nebuvo, nes supirktuvėje nebūtų jų pirkę. Aliuminio skardų kiekį pripažįsta, kitų ne. Kiekvieną skardą tikrino, ar aliumininė, ar ne. Tikrino visi, K. K. peiliu tikrino. Visas skardas ėmė atskirai. Pridavę skardas gavo po 30 litų. Pasidalino visi po lygiai. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes jam nepatiko jo elgesys, kadangi prie „Maximos“ jis jį gąsdino. Dėl antros vagystės iš A. K. kepyklos paaiškino, kad nuėjo lentynos, kurią reikėjo išardyti. E. N. skambino, kad atvežtų reples. Kai atvežė, tada išardė lentyną. Į maišą nuo grindų sudėjo metalines groteles. Maišą rado kepykloje, iš kurio kažką išpylė ir sudėjo groteles. E. N. ir jis nuvežė maišą. Lentyną nešė K. K. ir A. U. Viską pardavė, o gautus pinigus pasidalino visi po lygiai, po 20 litų. Pasielgė labai blogai. Daugiau taip nesielgs. Ateityje pinigus planuoja užsidirbti. Nukentėjusiojo atsiprašė. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Vėliau nuėjo į „Kuršėnų vandenis“, ištraukė kabelį, nudegino izoliacinę medžiagą, o metalą pridavė į supirktuvę. Gautus pinigus pasidalino po lygiai ir nuėjo į miestą. Vieta, laikas, data atitinka kaip nurodyta kaltinamajame akte. Kabelis buvo, tik laikmačiai buvo numesti šalia dėžės. Atidarė dėžę, išėmė laikmačius ir padėjo ant dėžes. Siurbliai buvo veikiantys, kai jie ištraukė kabelį. Laikmačiai buvo trys. Jie įtampą atjungė, ištraukė laikmačius, o po to ištraukė ir kabelį. Nudegino plastmasę ir liko varinis laidas. Pardavę gavo po 30 litų. Kad taip elgtis negalima, žino. Norėjo eiti į kompiuterinę, reikėjo pinigų. Kad pinigus reikia užsidirbti, žino.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, dėl pirmo epizodo - vagystės iš „K" teritorijos, kad pabėgo iš pamokų ir nepamena, kas pasiūlė, nuėjo į Micaičius, kur ištraukė kabelius, nudegino ir pardavė. Buvo kartu su K. K. ir D. R. Pardavę gavo 35 litus. Nurodytas kabelio ilgis atitinka. Į Micaičius ėjo pėsčiomis. Kas pasiūlė eiti vogti kabelio, nepamena. K. K. nuo įėjimo nuėmė „lenciūgą“. Į teritoriją įeiti leidimo neturėjo. Nuėję atplėšė spintos duris ir išplėšė kabelį, kurį prie siurblinės nudegino. Jis laikmačių nematė. Į kuprinę laikmačių tikrai neįsidėjo. Kai traukė laidą, kažkas blykstelėjo. Žala ar atlyginta nežino. Vasarą eis dirbti ir atlygins. Laidą įsidėjo į kuprinę. Dėl to ką padarė, gailisi. D. R. laidą pridavė į metalo supirktuvę. Dėl antro epizodo - vagystės iš kepyklos – kaltinamasis paaiškino, kad su V. K. ėjo į parduotuvę, kai pamatė atidarytas kepyklos duris. Įėję į vidų pamatė katilus. Paėmė du katilus ir išnešė. Kad ten buvo kepykla, nežinojo. Į vidų užeiti pasiūlė jis. Katilai nerūdijančio plieno, už juos daugiau mokėjo. Katilai svėrė po 10 kilogramų. Pusbrolis už katilus davė tiek, kiek būtų gavę metalo supirktuvėje. Už kilogramą po du litus su trupučiu. Jo pusbrolis už juos davė po 24 litus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė viską tiksliai. Tada geriau prisiminė. Jis mokosi 7 klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Dėl to ką padarė, gailisi.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir dėl I epizodo - vagystės iš kepyklos - paaiškino, kad ėjo su A. G. į parduotuvę, kai pamatė praviras kepyklos duris, kur norėjo pasidaryti būstinę. Įėjo į vidų, pamatė katilus ir juos paėmė. Sutiko dėdę, kuris liepė neparduoti katilų. Sakė pats paims ir duos pinigų. Už katilus davė 40 litų, kuriuos pasidalino. Tikslios datos kada tai buvo nepamena, bet pamena, kad buvo eglutės įžiebimo šventė. Tą kepyklą jis žinojo, nes netoli gyvena. Tą kartą paėmė 2 katilus, o daugiau nepanešė. Puodus pirko V. U. Žino, kad svetimų daiktų imti negalima, bet reikėjo pinigų šventei. Kitą kartą D. R., A. U. ir K. K. ėjo į kepyklą. Jiems neleido eiti, bet jie su L. K. nuėjo. Paėmė 20 skardų, kurias pridavė į metalo supirktuvę, bei gavo po 20 litų, kuriuos išleido kompiuterinėje. Nepripažįsta, kad paėmė daugiau skardų. Jie ėjo dviese su L. K. Nešė kartu į tą patį metalo supirkimo punktą. Paėmė tik aliuminines skardas. Kokio metalo skardos, metalo supirktuvėje tikrino su magnetu. Aliuminis daugiau kainuoja. Pirmą kartą nuėję skardų nematė. Nerūdijančio metalo skardos blizga. Kepykloje skardų buvo daug, jos buvo sudėtos į lentynas. Visa kompanija ėmė tik aliuminines skardas. Jie su L. K. nešė 20 skardų. L. K. iš galo, jis iš priekio. Skardos buvo didelės, už katilą sunkesnės. Kiek svėrė viena skarda, nežino. Supirkimo punkte skardas tikrino, už visas mokėjo vienodai. Pridavė patys, asmens dokumentų nereikėjo. Aliumininės skardos blankios, nerūdijančio plieno blizga. Kiek iš viso buvo skardų, niekas neskaičiavo. Supirkimo punkte jas svėrė. Jie su L. K. nunešė 17 kilogramų. Kiek kiti nunešė, nežino, bet pinigų gavo daugiau. Jis pripažįsta 20 vienetų skardų, kurios svėrė 17 kilogramų. Jis gali atskirti aliuminines ir nerūdijančio plieno skardas. Nurodyto kiekio 75 skardos, negalėjo būti. Ėmė visas vienodas skardas. Jis su L. K. nešė dviese, kiti taip pat nešė po du. Trečias pakeisdavo, nes šalo rankos. Dėl to ką padarė, gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet dėl 20 vienetų skardų

Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su V. K., D. R., A. G. ir K. K. pabėgo iš pamokų. Nuėjo į kepyklą, kur pamatė skardas ir jas paėmė, nes reikėjo pinigų. Į kepyklą eiti jam pasiūlė, tik nepamena kas. Į kepyklą ėjo per duris, kurios buvo neužrakintos. Į kepyklą ėjo, nes tikėjosi rasti metalo. Kad ten buvo kepykla, jis žinojo. Ėmė aliuminines skardas, nes už jas brangiau moka. Jie su V. K. paėmė 20-25 skardas. Viena skarda galėjo sverti daugiau nei pusę kilogramo. Į metalo supirktuvę pridavė 17 kilogramų. Skarda galėjo sverti apie 1 kilogramą. Skardos buvo didelės. Karščiui atsparių skardų neėmė. Nerūdijančio plieno skardos blizga, aliumininės pilkšvos. Skardos aprūkusios, bet matėsi, kad aliuminis. Kaltinamajame akte nurodytų skardų skaičiaus negalėjo paimti. Paėmė 45-50 vienetų skardų. Skardas tikrino su magnetu. Karščiui atsparios skardos atrodė aprūdijusios ir didesnės. Jos sudėtos į tris stovus. Viską sako nuoširdžiai, nes pamena gerai. Viename kambaryje buvo 2 stovai, kitame stovų buvo daugiau. Jis su V. K. nešė aliuminines skardas. Visos skardos buvo vienodos. Skardas dėjo viena ant kitos, jų dydis buvo vienodas. Dėl to ką padarė, gailisi. Nukentėjusiojo dabar atsiprašė. Žalą pripažįsta, tiek kiek paėmė skardų.

Kaltinamasis E. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad paskambino K. K. ir paprašė replių. Jis nuvežė į kepyklą reples ir padėjo išardyti lentyną, tada ją nunešė į metalo supirktuvę. Kad ten kepykla, jis nežinojo. Kepykloje buvo K. K., A. G., D. R. Paėmė metalinę lentyną ir metalines groteles. Metalines groteles įdėjo į maišą ir nuvežė į metalo supirktuvę. Vežė maišą uždėję ant dviračių, lentyną nešė rankose. Jie su D. R. nuėjo į metalo supirktuvę pirmi. Gautus pinigus pasidalino po lygiai. Jis pasiėmė 20 litų ir išvažiavo. Kad vykdo vagystę, suprato. Kam priklauso kepykla, nežinojo. Kodėl neliepė nepilnamečiams išeiti iš kepyklos, nežino. Metalą pridavė savo vardu, paėmė 20 litų. Civilinį ieškinį pripažįsta. Šiuo metu nesimoko ir nedirba. Nukentėjusiojo atsiprašo.

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad į kepyklą važiuodavo du tris kartus per mėnesį. Suprato, kad kepykloje buvo vagiama visą savaitę. Viduje buvo viskas išlaužyta. Skardas galima atskirti tik pagal jų storį, nes visos jos buvo apdegusios ir atrodė vienodos. Aliumininės skardos lankstesnės. Nerūdijančios ir karščiui atsparios skardos nesilanksto. Kai metalo supirktuvėje pamatė lentyną, išsiaiškino, kas viską paėmė. Į kepyklą buvo įeita per langą, po to per duris. Lentynos neatgavo, sakė turės atpirkti, nes už ją sumokėjo pinigus, o lentyna kainuoja brangiai. Kaltinamieji aiškina, kad gavo kapeikas. Kiek laiko siautė kepykloje, nežino. Civilinį ieškinį palaiko, nors nurodyta žala per maža, nes skardos brangiai kainuoja. Nerūdijančio plieno skardų buvo 60 vienetų, jų dydis 45x60 cm. Aliumininių skardų dydis 55x60 cm, ir dar buvo 90x60 cm dydžio skardų. Tokio dydžio buvo aliumininės ir paprastos. Aliuminines skardas nuo nerūdijančio metalo skardų galima atskirti pagal svorį. Karščiui atsparios skardos 45x60 cm ir 90x60 cm dydžio. Vienas skardas galima naudoti 350 laipsnių karštyje, kitas naudoti galima 270 laipsnių karštyje. Iš viso buvo 5 rūšių skardų. Jis gamybos procese nedalyvavo. Žino tik kiek skardų buvo. Kepykloje buvo specialūs konteineriai ir skardos buvo išskirstytos pagal rūšis. Aliuminines ir nerūdijančio plieno skardas atskirti galima tik naujas. Yra dar blizgančios skardos šokolado šildymui. 72 vienetai skardų kainavo 55 litus, jų dydis 60x90 cm. 30 vienetų skardų buvo karščiui atsparios, tai ne aliumininės skardos. Jos tamsaus metalo, juodos skardos. Nerūdijančio metalo skardos skiriasi. Jam padaryta 12000 litų žala. Nerado trijų katilų, plakimo indų, maišyklės. Nerado didelės nerūdijančio metalo praustuvės, skardų, lentynos, dušo kranų, 2 vienetų grotelių. Daiktai išnešti iš dviejų patalpų. Skardos buvo suskaičiuotos. Jis pats išsiaiškino, kas įvykdė vagystę. Surado E. N., kuris ir pasakė, kad lentynos iš nepilnamečių metalo supirktuvėje nepriėmė. Taip pat pasakė su kuo buvo kepykloje. Jie prisipažino, kad savaitę laiko ėjo į kepyklą. Detaliau nesiaiškino, ką išnešė ir kiek. Iš viso buvo 150 vienetų skardų: aliumininių skardų - 80 vienetų, nerūdijančio metalo - 30-40 vienetų, kepykloje liko 21 vienetas skardų. Kiek galėjo sverti viena aliumininė skarda, nežino, apytiksliai 500 g, kitos apie 800 g, dar kitos 1,200 kg. Kepykla įregistruota 2011 m., nuo tada vykdė veiklą. Skardas pirkdavo iš Vilniaus konditerijos skyriaus, mugėje. Dokumentai buvo. Skardos inventorizuotos. Buhalterija buvo tvarkoma gerai. Įrangą ir patalpas nuomojo. Kepykloje signalizacijos nebuvo, nors teritorija buvo aptverta. Jo turtas buvo neapdraustas. Kad visą savaitę ėjo į kepyklą, sakė patys. 2011 m. už skardas mokėjo po 112 litų už vienetą. Mažesnės skardos pigesnės. Kainas pateikė jau su nusidėvėjimu. Įvykio metu kepykla buvo neveikianti. Pasilieka prie savo pareikšto civilinio ieškinio. Kepykla kartą jau buvo apvogta. Vagystė buvo 2012 m. gegužės mėnesį. Tada buvo suskaičiuotos visos skardos. Skardas perskaičiuodavo kas mėnesį. Paskutinį kartą skaičiavo likus mėnesiui iki vagystės. Bendrą skardų skaičių pateikė. Mažesnes skardas lengvai panešti gali vienas žmogus, didesnes po du. Karščiui atsparios skardos 90x60 cm. dydžio, nerūdijančio plieno 60x45 cm. dydžio. Skardų jam negrąžino. Kepykloje skardos buvo sudėtos į konteinerius. Kiek jų buvo, pasakyti negali. Kepykloje likusias skardas skaičiavo pareigūnai ir užfiksavo. Po pirmos ir antros vagystės trūkumai užfiksuoti pareigūnų. Jis pasakė pareigūnams, kiek skardų buvo. Skardų skaičių patvirtinančių dokumentų neturi. Buvo metalo supirktuvėje, bet skardų nebuvo, rado tik lentyną. Supirktuvės savininkas sakė, kad skardas nešė ir jos buvo sulankstytos.

Nukentėjusioji E. Z. P. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ėjo apie 18 valandą namo ir iš nugaros pribėgęs kaltinamasis griebė už rankinės. Atsisuko ir pamatė vaikiną, nubėgantį link Ventos. Prie vaikino pribėgo dar vienas jaunuolis. Suprato, kad jie buvo kartu. Jų nepažino, nes buvo tamsu. Rankinėje buvo pinigų, akinių dėklas, dvi silkės. Popierinių buvo 70 litų ir centais apie 10 litų. Jai padaryta žala 142 litai. Civilinį ieškinį pareiškė. Moralinė žala - 1000 litų, turtinė žala - 142 litai. Moralinė žala dėl sveikatos, nes įvykis atsiliepė jos sveiktai. Kai tempė rankinę, patempė ranką, skaudėjo krūtinę, išsigando. Jos niekas neatsiprašė, žalos neatlygino. Dabar vakarais nevaikšto, bijo. Sužalojimų nebuvo, tik ranką patempė ir skaudėjo krūtinę. Kai išplėšė rankinę, ji nugriuvo.

Nukentėjusioji E. D. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tą dieną išsiėmė 400 litų, nes norėjo sumokėti mokesčius. Prie parduotuvės „Norfa" matė stovinčius vaikinus, kurie ją sekė. Vėliau jie prie jos staiga puolė ir atėmė rankinę. Rankinėje buvo sūrio, sviesto, pieno. Ji paskambino policijai, kurie tuoj atvyko ir pagal pėdsakus atsekė. Vagys paėmė pinigus, o korteles išmetė. Policijos pareigūnai korteles rado. Užpuolė apie 16 valandą. Vaikinas buvo užsidėjęs kapišoną. Buvo du vaikinai, tik vienas išplėšė rankinę, kitas prisijungė vėliau ir jie kartu nubėgo. Rankinę ji nešė užsidėjusi ant rankos. Kai griebė, ji bandė laikyti, nedavė, bet jis vis tiek išplėšė. Prie rankinės buvo „sietkelė", kuri suplyšo, išbiro produktai. Griuvo, nes buvo slidu ir vaikinas smarkiai tempė. Skaudėjo šoną, nes griūdama susimušė. Civilinį ieškinį pareiškė. Turtinė žala 420 litų, moralinė žala 2000 litų. Į gydytoją nesikreipė, nes žaizdų nebuvo, tik sumušimas. Kartais eidama pasiremia lazdele. Raktai nuo buto buvo kišenėje. Aplinkybes geriau prisiminė tuoj po įvykio. Rankinėje buvo telefonas, jo dėklas, atvirukas, mokesčių knygutės, lesalai paukščiukams, piniginė. Piniginėje buvo kortelės, „Swedbank“ kortelė, Euro vaistinės kortelė, taip pat buvo pasas, pensininko pažymėjimas, lūpdažis, veidrodėlis. Jai pareigūnai viską grąžino, nes iš karto rado. Nebuvo tik pinigų. Neatleidžia kaltinamajam, jei būtų iš karto atėjęs, tikrai būtų atleidusi.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Atėjo A. G. ir V. K. pas jį, kvietė į miesto šventę, bei pasakė, kad pardavė katilus. Kvietė išeiti į kiemą ir sakė einam į šventę. Ėjo į šventę ir užsuko į kepyklą, kurios durys buvo atidarytos, langas išdaužtas. Į kepyklą ėjo, nes norėjo pasistatyti būstinę. Kepykloje buvo maišyklės, stalai. Jam draugai nieko nesiūlė imti. A. G. gal ir sakė, kad anksčiau yra buvęs kepykloje. Į kepyklą ėjo, nes norėjo pasižiūrėti. Jiems patinka statyti būstines. Patalpa atrodė apleista. Kepykloje užtruko 5 minutes. Tarėsi, kaip geriau pastatyti būstinę. Apie vagystę kepykloje žino, žino apie skardas ir katilus. Iš A. G. ir V. K. jo tėvas nupirko katilus. Jei visi kaltinami, tai gal visi ir vogė. Kiek pinigų gavo, nesakė. Kokio metalo skardas pardavė, nežino.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dirba UAB „K“. Nuvykę į objektą, rado išdraskytus kabelius, iškvietė policiją. Tai buvo 2012-11-20. Buvo išdraskyta elektros spinta ir pavogta 30 m kabelio, išvartytos orapūtės, laikmačių irgi nebuvo. Jie buvo išimti iš spintos. Teritoriją tikrina kas antrą dieną, pagal grafiką. Visų aplinkybių tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jie tikslūs. Tikrino diena iki įvykio, viskas buvo gerai. Jei kabeliai plėšiami, tai tada bus išplėšti ir laikmačiai. Jei kabeliai būtų nukirpti, tada laikmačiai liktų. Vienoje vietoje kabeliai nukirpti, o iš spintos kabeliai išplėšti. Teritorija buvo aptverta spygliuota viela. Žala - nevalytas vanduo pateko į gamtą. Tai buvo pirma tokio pobūdžio vagystė. Laikmačiai 12x18 cm dydžio. Jie būdavo užrakintoje spintoje, bet ji buvo išlaužta. Laikmačių niekur teritorijoje nerado.

Liudytojas V. U. teisme parodė, kad pažįsta A. G., jis dėdės sūnus. Apie ką byla, žino. Tai buvo prieš Kalėdas. Pamatė du paauglius - A. G. su draugu. A. G. pažinojo, draugo ne. Jie nešė katilus. Sakė, kad davė močiutė, kad parduotų ir šventei turėtų pinigų. Jis nupirko katilus, sumokėjo 40 litų. Kad katilai vogti, nežinojo. Sakė močiutės, o jis patikėjo. A. G. nepilnametis, tai žinojo. Nepagalvojo, kad nepilnametis negali pardavinėti. Metalo supirktuvėje viską superka, iš nepilnamečių irgi superka. Katilai buvo nerūdijančio plieno. Už kilogramą metalo moka 2 litus. Katilai svėrė po 10 kilogramų.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojo parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2012-11-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), važiuojant Svajonių gatve, kur pavažiavus tiesiai 800 metrų yra matoma aptverta teritorija, o ant įėjimo vartelių pakabinta lentelė su užrašu „M" (1 t. 6-11 b. l.).

Iš 2012-11-22 UAB „K" rašto matyti, jog dėl vagystės įmonei padaryta 352 Lt žala (1 t. 12-13 b. l.).

2012-12-12 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1325 nurodyta, jog tirti pateikti du kabelių fragmentai, paimti 2012-11-21 apžiūrint įvykio vietą po kabelio vagystės iš UAB „K" valymo įrengimų teritorijos, nuo savo tęsinių atidalinti tempimo būdu, juos nutraukiant. Kokių nors pašalinio įnagio panaudojimo pėdsakų neaptikta (l t. 19-20 b. l.).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. Pagal teismų praktiką turto pagrobimui būdinga tai, kad neteisėtai slaptai ar atvirai paimamas svetimas turtas, bei tai, kad už tokio turto paėmimą yra neatlyginama. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 str. 2 dalį, būtina nustatyti kaltinamojo veiksmuose ir įsibrovimo požymį. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (LAT 2013-03-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 19 d. 13:00 val. iki 2012 m. lapkričio 20 d. 13 val., (duomenys neskelbtini), buvo įsilaužta į UAB „K" valymo įrengimų teritoriją. Teisme paaiškinimus davę kaltinamieji - K. K., A. G. ir D. R., pripažino, kad veikdami kartu, neturėdami leidimo patekti į teritoriją, nuo įėjimo nuėmė „lenciūgą“, nuėję atplėšė spintos duris ir išplėšė kabelį. Kaltinamieji teisme taip pat paaiškino, kad jie įvykio vietoje nudegino plastmasę ir liko varinis laidas. Tiriant bylos aplinkybes, paaiškėjo, kad varinį kabelį kaltinamieji pardavė, o gautus pinigus pasidalino tarpusavyje. Teismas remiasi tokiais kaltinamųjų paaiškinimais, be to, juos patvirtina ir teisme apklausto liudytojo J. P. parodymai, kad 2012-11-20 „K" teritorijoje buvo išdraskyta elektros spinta ir pavogta 30 m kabelio, išvartytos orapūtės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų K. K. ir A. U. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – t. y. kaip atviras svetimo turto pagrobimas. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami paaiškinimus teisme, savo kaltę pripažino, teigdami, kad įvykio dieną abu susitikę kalbėjosi, kad reikia pinigų, o kai pro šalį ėjo senyvo amžiaus moteris, K. K. išplėšė iš rankų rankinę ir abu nubėgo. Teisme nukentėjusiąja apklausta E. Z. P. parodė, kad jai einant į namus, iš už nugaros pribėgo vaikinas ir griebė už rankinės, ji tuo metu nugriuvo, o jaunuolis su rankine nubėgo, kai prie jo prisijungė dar vienas jaunuolis, suprato, kad jie buvo kartu. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir jais remiasi. Be to, jie sutampa ir su kaltinamųjų paaiškinimais.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų K. K. ir A. U. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamieji atvirai, pagriebdami nukentėjusiajai E. Z. P. iš rankos, neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai E. Z. P. priklausantį turtą – 50 litų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 15 litų vertės pinigine, 70 (septyniasdešimčia) litų, E. Z. P. išduotu tremtinio pažymėjimu bei 2 vnt. silkių, kurių vertė 7 litai, tuo padarydami nukentėjusiajai E. Z. P. 142 litų turtinę žalą. Kaltinamieji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jie veikė tiesiogine tyčia. Esant K. K. ir A. U. veikoje atviros vagystės požymių, t.y. veikiant viešai, esant šalia pačiai nukentėjusiajai, jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2012-12-18 A. K. protokole - pareiškime nurodyta, jog 2012 m. gruodžio 14 d. apie 13 val. nuvyko į savo kepyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, jog kepykla yra apvogta bei išdaužtas plastikinio lango stiklas. Iš vidaus buvo pavogti įvairūs daiktai ir padaryta 9860 litų turtinė žala (1 t. 48 b. l.).

2012-12-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis raudonų plytų mūrinis vieno aukšto pastatas (1 t. 49-53 b. l.).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamieji iš dalies pripažino savo kaltę dėl vagystės iš A. K. kepyklos. Kaltinamasis K. K. teismui paaiškino, kad D. R. pasiūlė eiti į kepyklą, iš ten jie išnešė apie 50 skardų, ėmė tik aliuminines skardas, o kito metalo, t.y. nerūdijančio metalo, skardų neėmė, nes jų nebūtų priėmę supirktuvėje. Kaltinamasis A. U. taip pat savo kaltę dėl vagystės pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad kiek skardų tiksliai buvo, nežino, bet jie ėmė tik aliuminines skardas, o kitokių – karščiui atsparių skardų - neėmė. Kaltinamasis D. R. teismui paaiškino, kad nuvažiavę į kepyklą, paėmė tik aliuminines skardas, o nerūdijančio plieno skardų nematė, tarp paimtų skardų kito metalo skardų įmaišytų nebuvo, nes supirktuvėje nebūtų jų pirkę. Kaltinamasis V. K. taip pat dėl vagystės savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad paėmė tik aliuminines skardas, kurias pridavė į metalo supirktuvę, jis pripažįsta tik 20 vienetų skardų, kurios svėrė 17 kilogramų, o jas nešė kartu su L. K.. Kaltinamasis L. K. teismui paaiškino, kad į kepyklą ėjo, nes tikėjosi rasti metalo, jie paėmė 45-50 vienetų skardų, karščiui atsparių skardų ir nerūdijančio plieno skardų neėmė. Tuo tarpu nukentėjusysis A. K. teismui parodė, kad iš kepyklos buvo pagrobtos ne tik aliumininės skardos, bet ir nerūdijančio metalo skardos ir karščiui atsparios skardos. Tačiau teismui kyla abejonių dėl to, ar nukentėjusiojo parodymai atitinka objektyvią tiesą.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kepykloje buvo specialūs konteineriai ir skardos buvo išskirstytos pagal rūšis – tokias aplinkybes patvirtino ne tik kaltinamieji, bet ir teisme parodymus davęs nukentėjusysis. Taip pat kaltinamieji teismui paaiškino, kad visos skardos, kurias jie ėmė, buvo vienodo dydžio. Teisme parodymus davęs nukentėjusysis A. K. taip pat parodė, kad 72 vnt. aliumininių skardų dydis 60x90 cm, o kitų metalų skardų dydis buvo skirtingas. Tokios aplinkybės tik patvirtina kaltinamųjų iškeltą versiją išskirtinai dėl aliumininių skardų pagrobimo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamieji viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, išsamiai ir tapačiai aiškino įvykio aplinkybes ne tik teisminio nagrinėjimo, bet ir ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamieji K. K. ir A. U. teisme pripažino įvykdę plėšimą E. D. atžvilgiu. K. K. teismui paaiškino, kad vaikštinėdamas su A. U., pamatė senutę, A. U. staigiai tempė ir išplėšė jos rankinę, kai patempė už rankinės moteris nugriuvo, paėmę rankinę, abu pabėgo. A. U. taip pat teismui pripažino, kad sutikus pagyvenusią moterį, jis iš jos rankų plėšė rankinę, E. D. stipriai ją laikė, kai rankinę išplėšė, moteris nuvirto. Nukentėjusioji E. D. teismui patvirtino, kad prie parduotuvės „Norfa" pamatė stovinčius vaikinus, kurie ją sekė, paskui prie jos staiga puolė ir atėmė rankinę su pinigais ir daiktais, kai pargriuvo, rankinė buvo atimta. Teismas taip pat byloje remiasi ir kita bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad rankinė su daiktais buvo rasta ir apžiūrėta.

Bausmės ir jų skyrimas

Kaltinamojo K. K. atsakomybę dėl nusikaltimų padarymo lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę K. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. K., būdamas nepilnametis, sulaukęs 15 metų amžiaus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė penkias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, K. K. nusikalto būdamas praeityje neteistas (1 t. 118-119 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 134 b. l.), nedirbantis (1 t. 120 b. l.), K. K. buvo konsultuotas vaikų psichiatro dėl elgesio ir emocijų sutrikimų, specialisto išvadoje nurodoma, kad jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t. 114, 118 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad K. K. šeima, kurioje yra jis ir jo motina, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2010-03-09 K. K. įrašytas į (duomenys neskelbtini) mokyklos rizikos vaikų sąrašą, nuo 2012-12-31 įrašytas į Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK nepilnamečių įskaitą (1 t. 130 b. l.), iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto matyti, kad K. K. charakterizuojamas neigiamai dėl prastų mokymosi rezultatų bei agresyvaus elgesio mokymosi įstaigoje (1 t. 133 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam už vagystes skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį, dėl šios priežasties teismas K. K. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje, o už plėšimą K. K. skirtinas laisvės atėmimas.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę dėl nusikaltimų padarymo lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę A. U. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. U., būdamas nepilnametis, sulaukęs 15 metų amžiaus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, A. U. nusikalto būdamas praeityje neteistas (1 t. 137-138 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 184 b. l.), nedirbantis (1 t. 139 b. l.), specialisto išvadoje nurodoma, kad jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t. 149 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad A. U. auga pilnoje šeimoje, šeima nuo 2007 m. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t. 151 b. l.), iš (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto matyti, kad A. U. charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 153 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam už vagystes skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį, dėl šios priežasties teismas A. U. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje, o už plėšimą A. U. skirtinas laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmę D. R. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad D. R., būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, D. R. nusikalto būdamas praeityje neteistas (1 t. 157 b. l.), vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t. 173 b. l.), tirtas (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos - nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo (l t. 164 b. l.) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (l t. 168 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (l t. 1 72), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad D. R. auga pilnoje šeimoje, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t. 170 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam už vagystes skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį, dėl šios priežasties teismas D. R. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Skirdamas bausmę A. G. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. G., būdamas nepilnametis, sulaukęs 14 metų amžiaus, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, A. G. nusikalto būdamas praeityje neteistas (1 t. 175 b. l.), Šiaulių rajono PSPC pažymoje nurodoma, kad gydytas dėl trauminės galvos ligos, kairės pusės kaktikaulio lūžio ir kt. (l t. 180 b. l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (l t. 184 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 189 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (l t. 188 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad A. G. auga pilnoje šeimoje, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nuo 2011-01-12 įrašytas į (duomenys neskelbtini) mokyklos rizikos vaikų sąrašą dėl mokinio elgesio taisyklių pažeidinėjimo, nuo 2011-05-25 iki 2011-11-25 A. G. buvo skirtos minimalios vaiko priežiūros priemonės, 2011-04-04 A. G. pagrobė telefoną, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes jis nebuvo sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė (1 t. 186 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam už vagystes skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį, dėl šios priežasties teismas A. G. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11060 litų turtinės žalos atlyginimo (3 t. 122 b. l.), nagrinėjant bylą teisme, jis teigė, kad jam padaryta 12000 Lt turtinė žala. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro: penkių dalių aliumininė lentyna 680 Lt vertės, 3 vnt. nerūdijančio plieno katilų, kurių vieneto vertė 600 Lt, bendra vertė 1800 Lt, 72 vnt. aliumininių karščiui atsparių kepimo skardų, kurių vieneto vertė 55 Lt, bendra vertė 3960 Lt, 30 vnt. karščiui atsparių skardų, kurių vieneto vertė 70 Lt, bendra vertė 2100 Lt, 12 vnt. nerūdijančio plieno kepimo skardų, kurių vieneto vertė 70 Lt, bendra vertė 840 Lt, indų plovimo vonelė 400 Lt vertės, aliumininė indų plovimo vonelė 200 Lt vertės, 20 m. ilgio varinis karščiui atsparus kabelis 400 Lt vertės, elektrinė plytelė 500 Lt vertės, 50 kg kvietinių miltų 80 Lt vertės, 2 vnt. kanalizacijos aliumininių grotelių, kurių vieneto kaina 50 Lt, bendra vertė 100 Lt. Tačiau išnagrinėjus bylą teisme buvo nustatyta, kad K. K., A. U., D. R., V. K. ir L. K. įsibrovus į A. K. priklausančią neeksploatuojamą kepyklą, buvo pagrobti 72 vnt. aliumininių, karščiui atsparių kepimo skardų, kurių vieneto vertė 55 litai, bendra vertė 3960 litų, o dėl kitos rūšies skardų - karščiui atsparių skardų ir 12 vnt. nerūdijančio plieno kepimo skardų, kaltinamųjų kaltė teisme neįrodyta, todėl atitinkamai A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl skardų pagrobimo mažintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų - K. K., A. U., D. R., V. K. ir L. K. 3960 Lt nukentėjusiojo A. K. naudai, o K. K., A. U., V. K. ir L. K. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žala išieškotina subsidiariai iš nepilnamečių K. K. ir V. K. atstovo pagal įstatymą – R. K., priteisiant iš jos 1584 Lt, nepilnamečio A. U. atstovo pagal įstatymą - D. G., priteisiant iš jos 792 Lt, iš nepilnamečio L. K. atstovo pagal įstatymą – I. J., priteisiant iš jos 792 Lt (LR BPK 115 str. 1 d., CK 6.276 str. 2 d.).