Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Virgilijui Januškai, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. U. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Anot pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio 1–3 dalyse numatytų terminų, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą pažeistas ne tik įrodymų vertinimas, tačiau ir tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra. Nesutinka dėl kario vardo pažeminimo, nes tai yra individualaus vertinimo dalykas. Kariuomenės drausmės statute yra įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos misterija 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 12-01-1010 „Dėl Jūsų skundo“ nepagrįstai jo skundo netenkino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi: vieni matė, kad girtavo, kiti – miegojo ir nieko įtartino pastebėjo. Nuolat painiojamasi tarp detalių. Jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo neblaivus, nėra.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad tarptautinių pratybų metu nieko konkretaus nematė, daugiausia laiko budėjo prie autobusiuko su ginklais. Kad pareiškėjas miegojo jų kambaryje, ji taip pat nepastebėjo. Pareiškėjas atsibudęs pats išėjo į savo kambarį. Kelionės metu nepastebėjo, kad būtų girtaujama. Beveik visi kariai tarptautinių pratybų metu labai sirgo.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. L. parodė, kad vadus – pareiškėją ir L. išvedė iš viešbučio kambario, nes jo paprašė merginos, kurios miegojo tame kambaryje. Pats slogavo, todėl jokio (alkoholio) kvapo nejautė. Kelionės metu girtavimo nepastebėjo, nes visą laiką autobuse pramiegojo. Taip pat nepastebėjo, kad būtų girtaujama ir viešbutyje Lenkijoje. Tarptautinių pratybų metu asmeniškai su pareiškėju nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. P-1072 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. N. U. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 1 punktu pripažino N. U., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 604 lengvosios pėstininkų kuopos vadą, padarius šiurkštų karių drausmės pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Šio įsakymo 2 punktu jį atleido iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje pagal Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnį (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje.

Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas (toliau – Drausmės statutas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir kiti teisės aktai.

Pagal Drausmės statuto 69 straipsnį už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

Drausmės statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kariai, teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti tarnauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Krašto apsaugos ministerijos susitarimuose su užsienio valstybėmis ar tarptautinių organizacijų institucijomis.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatyta, kad krašto apsaugos ministro kompetencija priimti karius į profesinę karo tarnybą, išleisti juos į atsargą. Pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, kad tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. Taip pat pareiškėjas buvo paskirtas vertintoju. 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-10 konstatuota, kad pagal gautus paaiškinimus pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus žemesniu laipsniu Lietuvos karių akivaizdoje ir savo nepagarbiu elgesiu viešoje vietoje su viešbučio Vroclave darbuotojais, kur juos identifikavo kaip Lietuvos karius, sumenkino Lietuvos kario autoritetą bei pažemino karininko įvaizdį. Taip pat 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-10 padaryta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų ir tokie jo veiksmai kelionės metu ir nakvynės metu viešbutyje „Hotel Sleep“ buvo priešingi, nei to reikalauja profesinės karo tarnybos karininko statutas ir geras kario vardas, todėl N. U. padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje, t. y. kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, ginčija neblaivumo nustatymo procedūrą, teigdamas, kad jo neblaivumo nustatymas grindžiamas paaiškinimais, kurie yra tarpusavyje prieštaringi, be to, jie pateikti praėjus keliems mėnesiams po pratybų. Pareiškėjas tvirtina, kad vykstant į viešbutį Lenkijoje jis vairavo transporto priemonę ir negalėjo būti neblaivus, o viešbutyje Lenkijoje angliškų necenzūrinių žodžių nevartojo ir su viešbučio personalo bendravo mandagiai.

Byloje esančių rašytinių karių savanorių paaiškinimai patvirtina, kad kelionės į tarptautines pratybas į Lenkiją bei Vokietijoje, taip pat viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, metu pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių akivaizdoje. Tokią išvadą pagrindžia į tarptautines pratybas vykę ir jose dalyvavę kariai savanoriai bei karininkai, t. y. G. J., A. M., V. G., J. P., M. V., R. P., E. S., M. S., J. V.. Iš jų pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus tiek kelionės metu, tiek atvykus į viešbutį, taip pat minėti asmenys patvirtino, kad pareiškėjas atrodė neblaivus, vėmė kitų asmenų akivaizdoje ir keikėsi prie viešbučio administratorės. Teismo posėdžio metu duotų liudytojų N. L. ir V. D. parodymai iš esmės neprieštaravo anksčiau paminėtų liudytojų parodymams, taigi, teismo vertinimu, tiek anksčiau paminėtų asmenų paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, kaip teigė pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu. Pareiškėjo pateiktos versijos, kad vykstant į viešbutį Lenkijoje, jis vairavo mikroautobusą, todėl negalėjo būti neblaivus, kad atvykus į viešbutį pareiškėjas atrodė visiškai neblaivus, kad viešbutyje Lenkijoje angliškų necenzūrinių žodžių nevartojo, yra visiškai paneigta, taip pat teismo vertinama kaip pasirinkta gynybos pozicija tam, kad būtų galima išvengti kilusios atsakomybės. Teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių prieštaravimų, kaip teigia pareiškėjas, kurie sukeltų abejonę dėl atsakovės padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjo elgesiu kelionės į Lenkiją ir Vokietijoje tarptautinių pratybų metu. Tai, kad liudytojai savo paaiškinimuose pateikė nevisai tikslią informaciją dar nereiškia, kad yra paneigiamas pareiškėjo neblaivumo faktas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą bei teismo posėdžio metu išsakytus proceso šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, laiko įrodyta aplinkybę, kad pareiškėjo elgesys, kuomet jis, būdamas karininku (kuopos vadu) kelionės iki tarptautinių pratybų vietos Vokietijoje metu tarnybiniame transporte ir viešbutyje Vroclave, Lenkijoje, būdamas neblaivus ir nepagarbiai elgdamasis viešumoje kitų asmenų (karių) akivaizdoje, elgėsi netinkamai.

Tvarkos aprašo 1 punktas nustato karių (valstybės tarnautojų ir darbuotojų (toliau – darbuotojai), taip pat darbuotojų, dirbančių aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimo ir kontrolės tvarką. Tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad krašto apsaugos sistemų institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad įtarus, kad asmuo yra neblaivus (girtas), jis teisės aktų nustatyta tvarka nušalinamas nuo tarnybos (darbo) iki bus nustatytas / nenustatytas asmens neblaivumas (girtumas). Nustačius, kad asmuo neblaivus (girtas), jis nušalinamas nuo tarnybos (darbo) likusiai tarnybos (darbo) dienai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: 1) atsakingų asmenų; 2) karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; 3) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – Karo tarnybos statutas), 43 straipsnio 4 punktą karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Karo tarnybos statuto 43 punkte numatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011).

Teismo vertinimu, Tvarkos aprašo nuostatos šiuo atveju negalėjo būti taikomos, nes tarptautinės pratybos vyko Vokietijoje, todėl tuo metu visoje karinėje bazėje buvo taikytinas 2016 m. liepos 20 d. Memorandumas „Dėl rotuojamųjų mokymų vienetų (RTU), rotuojamojo personalo, savanorių karių ir Bendro tarptautinio pasirengimo centro (JRMC) vadovų“ (toliau – Memorandumas) ir tai savaime reiškia, kad esant tarptautinėse pratybose atskirų valstybių (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) teisės aktai negalėjo būti taikomi. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą turėjo būti vadovautasi Tvarkos aprašo nuostatomis. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Tai savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai nustatoma aplinkybė, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Pareiškėjas taip pat kelia abejonę, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pažeista tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra, t. y. nesilaikyta Drausmės statute numatytų terminų.

Drausmės statuto 28 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai.

Tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui (28 straipsnio 2 dalis). Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, taip pat kai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo rašytinio įsakymo arba rašytinio nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui ar grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadas tyrimui papildyti dienos (28 straipsnio 3 dalis).

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-70 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padarytų veikų buvo nurodyta atlikti A. J., kuris buvo nušalintas nuo tyrimo atlikimo, atsižvelgiant į jo paties prašymą, ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-118 tarnybinį patikrinimą atlikti pavesta A. A.. Atsižvelgiant į A. A. 2018 m. balandžio 6 d. prašymą „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2018 m. balandžio 28 d. 2018 m. balandžio 30 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-6 buvo grąžinta tyrimui papildyti, nurodant terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. Galutinė tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2018 m. gegužės 31 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio patikrinimo terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-118 ir įvertinęs tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikti pavesta A. A., kad dėl tyrimo didelės apimties terminas buvo pratęstas ir buvo grąžintas papildymui, numatant naują terminą, daro išvadą, kad Drausmės statuto 28 straipsnyje numatyti tarnybinio patikrinimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jis nepažemino kario vardą, teismas pažymi, kad, nors kaip teigia pareiškėjas, Įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, koks poelgis yra žeminantis kario vardą, tačiau visiškai suprantama, kad buvimas viešoje vietoje neblaiviam ir dar tarnybos metu, esant Lietuvos kariuomenės atstovu, kuris pagal savo kompetenciją veikia kaip karinis pareigūnas, nėra tinkamas elgesys ir toks poelgis vertintinas neigiamai. Juolab, kad karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Iš byloje surinktų įrodymų (paaiškinimų dėl pratybų Vokietijoje) darytina išvada, kad pareiškėjas kelionės į Lenkiją ir tarptautinių pratybų metu buvo neblaivus, elgėsi netinkamai viešbutyje su viešbučio personalu, rodė netinkamą pavyzdį tiek kartu su juo vykusiais kariais, tiek kitiems karininkams bei aplinkiniams ir tokiais savo veiksmais padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Sutiktina su atsakove, kad pagal kario elgesį gali būti sprendžiama apie visą Lietuvos krašto apsaugos sistemą, tuo labiau, kad vyko į tarptautines pratybas, kuriose jis buvo atpažįstamas kaip Lietuvos kariuomenės karys. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo elgesys ir veiksmai buvo neigiamai vertinami kartu keliavusių žemesnių karinių laipsnių karių.

Teismas nesutinka su pareiškėjo manymu, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir Įstatymo keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys (paimti vykusių į tarptautines pratybas asmenų paaiškinimai, atliktas išsamus paaiškinimų tyrimas). Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausminis pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip Krašto apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 604 lengvosios pėstininkų kuopos vadui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys (tuo labiau – vado) tarptautinių pratybų metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdžiu kitiems kariams.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas, vertindamas šį teiginį, pažymi, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Įsakymu, kuris Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko galimybę savo pažeistas teises ginti kreipiantis neteismine tvarka, nors skundžiamame Įsakyme buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. kad Įsakymas skundžiamas teismui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos bei teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 69 straipsnį ir Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą pagrindo nėra.

Atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas jas priteisti iš atsakovės netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo N. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.