Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-376-102/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2A-376-102/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
Panevėžio apygardos vyriausiojo
Atsakovas
J. B., J. G., T. G.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-376-102/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 44.8; 121.18 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atstovei prokurorei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-31-434/2010 pagal ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, bendraieškių D. J. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos ieškinį atsakovams J. G. (Belgardei) ir T. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gavęs ieškovės D. J. - jos proanūkės V. V., gimusios 2000 m. balandžio 13 d., globėjos prašymą, gindamas viešąjį interesą, Biržų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovų J. G. (B.) ir T. G. priteisti solidariai 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiai V. V. ir 598,38 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 18.30 val., V. V., gim. 2000 m. balandžio 13 d., su kitais vaikais žaidė vaikų darželio- mokyklos „ Vyturėlis“ teritorijoje, esančioje Vilniaus g. 109, Biržuose. Vaikai vieni kitus laipino ant pavėsinės stogo. V. V., atsisėdusi ant pavėsinės stogo, bijojo nuo jo nušoki . Atsakovų sūnus G. G., gim. 2000 m. lapkričio 21 d., ją pastūmė ir mergaitė iš aukštai nukritusi susilaužė abi rankas. Dėl V. V. sužalojimo yra kaltas G. G., tačiau dėl jauno amžiaus jis neturi civilinio veiksnumo (CK 2.5 str.) ir už jo padarytą žalą atsakingi jo tėvai J. G. ir T. G.(CK 6.275 str. 1 d.). Mažametei V. V. teko duoti narkozę, kad atstatytų kaulus į vietą, dėl sužalojimų ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus dėl sugipsuotų rankų, praleido pamokas, atsiliko moksluose, sutriko miegas, tapo nervinga, t.y. mergaitei padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta(CK 6.250 str.). Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, sužalojimo mastą, sukeltas pasekmes, padaryta neturtinė žala vertinama 1000 Lt. VšĮ Biržų rajono ligoninė 2009 m. spalio 23 d. raštu Nr. SD-736 patvirtino, kad Valstybinė ligonių kasa už V. V. dėl sužalojimo suteiktas medicinines paslaugas sumokėjo 598,38 Lt. Kadangi V. V. sužalota neteisėtais G. G. veiksmais, atsakovai turėtų atlyginti mergaitės gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovų J. B. (G.) ir T. G. solidariai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti V. V., po 299,19 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir po 32,50 Lt žyminio mokesčio bei 16,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog dėl V. V. padarytų sužalojimų kaltas atsakovų mažametis sūnus G. G., kuris nustūmė mergaitę nuo pavėsinės stogo ir dėl to mergaitė patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių ji kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nepatogumus, nes negalėjo lankyti mokyklos ir mokytis. Tokiu būdu mergaitei buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta (CK 6.250 str.). Pagal CK 6.275 str. 1 d. už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės. Todėl už mažamečio G. G. padarytą žalą privalo atsakyti jo tėvai. Atsakovė J. G. (B.) dėl vaiko nepriežiūros patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 1 d. Nors vaiko tėvai yra išsituokę ir tėvas kartu su vaiku negyvena, tėvas taip pat turi rūpintis vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir atsakyti už jo veiksmus (CK 3.165 str.). Teismas, atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes, kilusias pasekmes, atsakovų kaltę, nustatė, kad V. V. dėl sužalojimo padaryta 1000 Lt neturtinė žala, kurią atsakovai privalo atlyginti solidariai. Be to, teismas konstatavo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog V. V. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo gydoma VšĮ Biržų ligoninė ir jos gydymui išleista 598,38 Lt. Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d., atsakovai gydimosi išlaidas lygiomis dalimis privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai. Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei(CPK 96 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. (iki naujos santuokos sudarymo G.), neginčydama teismo sprendimo iš esmės. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti. Nurodo, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę. Jos sūnaus G. G. veiksmuose nebuvo tyčios. Visi vaikai 2009 m. rugsėjo 15 d. nuėjo į vaikų darželio teritoriją žaisti, lipo ant pavėsinės stogelio pašokinėti. V. V. pati užlipo ant pavėsinės stogelio, todėl tikėtina, kad norėjo nuo jo nušokti. Jos sūnus, pastumdamas mergaitę, nenorėjo jos tyčia sužaloti. Mergaitė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau dėl įvykio yra ir jos kaltės. Turtinė žala nukentėjusiai atlyginta. Jos sūnus G. G. ir V. V. yra mažamečiai, negali pilnai suvokti savo veiksmų ir jų pasekmių. Sūnus labai pergyveno dėl šio įvykio. Abu vaikai yra bendraklasiai, gyvena gretimuose namuose. Susitinka ne tik mokykloje, bet ir po pamokų, kartu žaidžia viename kieme. Ji su Gabrieliaus tėvu T. G. yra išsituokusi 2002 m, viena augina du mažamečius vaikus, juos turi išlaikyti, vaikai lanko užklasinius būrelius, už vaikų užsiėmimus reikia mokėti. Praeitais, 2009 m. , metais ji sudarė antrą santuoką. 2010 m. kovo 20 d. pagimdė trečią vaiką, gyvena nuomojamame bute, reikia mokėti mokesčius. Jos turtinė padėtis yra gana sunki. Mano, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, teismas priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliantė administracinėje byloje pripažinta atsakinga už sūnaus veiksmus, kad ji nepanaudojo motinos valdžios, todėl buvo nubausta pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu. V. V. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl įvykio atsakovai nepateikė. Ta aplinkybė, kad mažamečiai vaikai ne visada gali suvokti savo veiksmų pasekmes ir kad jie toliau bendrauja negali būti pagrindu atleisti nuo atsakomybės už padarytą neturtinę žalą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos šeimos sunkią materialinę padėtį.

Ieškovė D. J. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V. V. dėl sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus ir priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl solidariai iš atsakovų priteisto 1000 Lt neturtinės žalos dydžio.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms. Nors žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.275 str. 1 d. už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. apie 18.30 val. darželio-mokyklos „Vyturėlis“, esančio Vilniaus g.109, Biržų m., teritorijoje vaikai žaidė, vienas kitą laipino ant pavėsinės stogo. Atsakovų mažametis sūnus G. G., gim. 2000 m. lapkričio 21 d., bežaisdamas pastūmė mažametę V. V., gim. 2000 m. balandžio 13 d., nuo pavėsinės stogo ir ši nukritusi susilaužė abi rankas. VšĮ Biržų ligoninė 2009-10-23 raštu Nr. SD-736 (b.l. 22) patvirtinta, kad V. V. 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo atvežta į ligoninės priėmimo skyrių dėl rankų traumos. Jai buvo diagnozuota abiejų dilbių spindulinių kaulų lūžimas tipinėje vietoje su dislokacija, dėl ko bendrinėje nejautroje atlikta lūžgalių repozicija, uždėta gipso langetė ir mergaitė nukreipta ambulatoriniam gydymui poliklinikoje. V. V. patyrė fizinį skausmą, savaitę laiko negalėjo lankyti mokyklos, o vėliau, kol buvo sugipsuotos rankos, negalėjo rašyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo įvykio aplinkybes, kurias patvirtina G. G. bei liudytojų parodymai (b.l. 6-11), ir padarė teisingą išvadą, jog dėl V. V. sužalojimo kaltas mažametis G. G., už kurio padarytą žalą atsakingi jo tėvai (CK 6.275 str. 1 d.). Įvykio aplinkybių iš esmės neginčija ir mažamečio G. G. motina. Kadangi dėl padaryto sužalojimo V. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tam tikrą laiką negalėjo lankyti mokyklos ir rašyti, šio įvykio pasekmėje atsirado ieškovų įrodyta CK 6.250 straipsnyje numatytus požymius atitinkanti neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. V. atlygintinos neturtinės žalos dydį 1000 Lt tinkamai pritaikė CK 6.250 str. taisykles bei CK 1.5 str. įtvirtintinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad teismas kruopščiai aiškinosi nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nustatė, kad mergaitė buvo pastumta, dėl ko ji patyrė rankų traumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti nustatinėjo remdamasis CK 6.250 straipsnyje numatytais kriterijais. Teismas kaip vieną iš kriterijų neturtinei žalai nustatyti nurodė atsiradusias pasekmes. Teismas taip pat įvertino tą aplinkybę, kad yra padaryta žala vienai iš labiausiai saugomų vertybių – vaiko sveikatai. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgta į G. G. kaltės formą – neatsargumą, žalos padarymo būdą – bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimą, bei į protingumo principą. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, jog jos sūnaus veiksmuose nebuvo tyčios, jis neturėjo tikslo sužaloti bendraklasę V. V.. Šis argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepadarė išvados, jog sužalojimas mergaitei padarytas tyčiniais veiksmais, priešingai teismas nurodė, jog G. G. mergaitę pastūmė bežaisdamas. 2009 m. rugsėjo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokole(b.l. 32) taip pat konstatuota, kad atsakovės sūnus V. V. pastūmė netyčia bežaisdamas. Tačiau įstatymas numato, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, neatsižvelgiant, ar žala padaryta tyčiniais veiksmais, ar dėl neatsargumo (CK 6.283 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas įvertino tėvų atsakomybę pagal CK 6.275 str. 1d., nes fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7str.), todėl negali būti ir atsakomybės subjektu civiline prasme. Tuo atveju už G. G. padarytą neturtinę žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės atsakomybės taisykles. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltę už nepilnamečius iki 14 metų vaikus įstatymas preziumuoja (CK 6.248str. 1d.), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. CK 6.275 straipsnio 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus ir CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą. Byloje nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimu (b.l. 43) atsakovei J. G.(B.) pagal ATPK 181 str. 1 d., nepanaudojus motinos valdžios auklėjant sūnų, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad priteista neturtinės žalos suma yra per didelė, atsižvelgiant į jos gana sunkią turtinę padėtį, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai nustatė V. V. padarytos neturtinės žalos dydį, teisingai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Netenkinus apeliacinio skundo iš apeliantės J. B. priteistina 5,60 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą(CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. d. 1 p.,

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. B. 5,60 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė