Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transtika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transtika“ ieškinį atsakovėms ERGO Insurance SE ir UADBB „Jūsų patarėjas“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.4. Draudimo brokerio klaidinantys veiksmai, žadant atlikti pirmąją draudimo įmoką pagal ERGO liudijimą už ieškovę, tačiau to nevykdant, leidžia konstatuoti esant pagrindą svarstyti Draudimo brokerio civilinės atsakomybės klausimą, nes tokie veiksmai neatitinka bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau tam, kad kiltų asmens civilinė atsakomybė, nepakanka konstatuoti neteisėtus veiksmus, ieškovė turi įrodyti ir kilusios žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis);

7.8. byloje nenustatyta ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ERGO neteisėtus veiksmus. Į bylą ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad ERGO liudijime nurodyta pirmoji draudimo įmoka – 2 450 Eur, faktiškai buvo sumokėta. Byloje esantis 2019 m. gegužės 24 d. ERGO pranešimas, kuriame nurodyta, kad mokėtina draudimo įmoka yra lygi 0, nepakankamas konstatuoti, kad tokia įmoka faktiškai buvo gauta ERGO. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostata apie pareigą pranešti draudėjui dėl nesumokėtos draudimo įmokos, liudija, kad toks pranešimas pagal įstatymą nesiųstinas tais atvejais, jai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8.2. draudimo tarpininkas privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė CK nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo (Draudimo įstatymo 163 straipsnio 2 dalis). Draudimo tarpininko civilinė atsakomybė pripažįstama kaip viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Jeigu draudimo tarpininkai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir jų neteisėtais veiksmais padaroma žalos, jiems gali kilti civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti padarytą žalą;

8.3. nagrinėjamu atveju tarp Draudimo brokerio neteisėtų veiksmų (ieškovė buvo sąmoningai klaidinama dėl tariamai užskaitytos draudimo įmokos bei galiojančios draudimo apsaugos) ir atsiradusios žalos (ieškovei pagal draudimo sutartį draudikas neatlygino dėl krovinio sugadinimo padarytos žalos) buvo netiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad jeigu Draudimo brokeris arba draudikas tinkamai ir laiku būtų informavę ieškovę, kad draudimo įmoka nėra nei sumokėta, nei užskaityta, ir kad ieškovė privalo sumokėti draudimo įmoką, nes draudimo sutartis neįsigalios, arba būtų informavę ieškovę apie draudimo sutarties nutraukimą/neįsigaliojimą, ieškovė arba tokią įmoką sumokėtų, arba pasirinktų kitą draudimo liudijimą;

8.4. visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl tariamai ieškovės netinkamų veiksmų – nesumokėtos pirmosios draudimo įmokos. Civilinėje byloje nebuvo pateikta nei vieno tinkamo įrodymo, kad tiek Draudimo brokeris, tiek pats ERGO būtų kaip nors informavę ieškovę apie draudimo įmokos atidėjimo pasibaigimą, priminę apie draudimo įmokos sumokėjimą arba atsiuntę kokią nors sąskaitą. Priešingai, Draudimo brokeris nuolatos ir sistemingai teigė, kad jokios draudimo įmokos mokėti nereikia, jos mokėjimas yra atidėtas, vėliau buvo teigiama, kad įmoka yra užskaityta iš ieškovei mokėtinų draudimo išmokų už anksčiau patirtas žalas;

8.5. pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ypatingai nereikšmingą dėmesį skyrė ERGO atsakomybei. Skundžiamame sprendime tik nurodyta, jog byloje nenustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų teigti ERGO atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus iki ieškovei patiriant nuostolius 2019 m. gegužės 23 d., kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ERGO liudijime nurodyta pirmoji draudimo įmoka – 2 450 Eur, faktiškai buvo sumokėta. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos, kadangi Draudimo įstatymo nuostatos nustato draudikams griežtus reikalavimus dėl teikiamos informacijos draudėjams tikslumo bei atitinkamai atsakomybę už tokių reikalavimų pažeidimą;

8.6. nors su ERGO ieškovė bendravo per Draudimo brokerį, pastarasis teikė ieškovei būtent ERGO pateiktą informaciją: 2019 m. gegužės 24 d. ERGO rašte nurodoma, jog jokios draudimo įmokos mokėti nereikia. Tik gavęs pranešimą apie padarytą žalą, ERGO 2019 m. gegužės 31 d. el. laiške jau nurodo, kad pirmoji draudimo įmoka nebuvo sumokėta ir draudimo sutartis laikoma neįsigaliojusia. Jokių pranešimų dėl draudimo įmokos nesumokėjimo ieškovė nėra gavusi. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ERGO dokumentų prieštaringumo iš viso nepasisakė;

8.7. skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ydingas iš esmės, kadangi, esant tokiai draudimo veiklą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikai, susiklosto situacija, kai tiek draudikas, tiek draudimo brokeris turi galimybę teikti draudėjui bet kokios formos ir turinio klaidinančią, netikslią ar net melagingą informaciją, tačiau visa dėl tokių veiksmų atsiradusių nuostolių našta paliekama draudėjui. Tuo tarpu nei draudikui, nei draudimo brokeriui jokia civilinė atsakomybė nekyla ir pastarieji toliau gali vykdyti tokio pobūdžio veiklą bei teikti teisės aktų neatitinkančią informaciją draudėjams, nepatiriant jokios rizikos ir finansinės naštos.

9. Atsakovė ERGO Insurance SE prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ERGO nurodė, jog pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta viena iš būtinų sąlygų Draudimo brokerio civilinei atsakomybei kilti. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų teigti ERGO atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus iki ieškovei patiriant nuostolius 2019 m. gegužės 23 d. Į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ERGO liudijime nurodyta pirmoji draudimo įmoka – 2 450 Eur, faktiškai buvo sumokėta.

11. Atsakovė UADBB „Jūsų patarėjas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.3. apeliacinio skundo teiginys, jog dėl Draudimo brokerio veiksmų pasireiškė visos civilinės atsakomybės sąlygos ir Draudimo brokeriui vienareikšmiškai kyla pareiga atlyginti ieškovei atsiradusią žalą, yra nepagrįstas ir klaidinantis. Draudimo brokeris tinkamai ir laiku įvykdė ieškovės prašymą – užsakė ir gavo draudimo polisą dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kurį pateikė ieškovei;

11.4. draudimo sutarties neįsigaliojimas buvo nulemtas aplinkybės, kad ieškovė nurodytu terminu nesumokėjo draudimo įmokos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė UAB „Transtika“ 2019 m. balandžio mėnesį kreipėsi į draudimo tarpininko paslaugas teikiančią atsakovę UADBB „Jūsų patarėjas“ (Draudimo brokeris) dėl vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo. 2019 m. balandžio 29 d. ieškovės vadovas iš Draudimo brokerio elektroniniu paštu gavo laišką apie vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, iš kurių viena buvo pateikta atsakovės ERGO Insurance SE (ERGO). Ieškovė pasirinko ERGO pateiktą pasiūlymą. ERGO 2019 m. balandžio 26 d. vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijime Nr. 710-932-612612 (toliau – ir Draudimo liudijimas) nurodyta, kad draudimo sutarties pradžia yra 2019 m. balandžio 28 d., pabaiga – 2020 m. balandžio 27 d., taip pat, kad pirmoji draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2019 m. gegužės 2 d. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios draudimo įmokos ieškovė nesumokėjo. 2019 m. gegužės 23 d. buvo apgadintos kelios iš ieškovės pervežamų transporto priemonių, todėl ieškovė pranešė apie įvykį ERGO. 2019 m. gegužės 31 d. iš ERGO buvo gautas atsakymas, kad draudimo apsauga negalioja, nes draudimo sutartyje numatyta pirma draudimo įmoka nustatytu terminu nėra sumokėta. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. gavo pretenziją dėl transporto priemonei Fiat Ducato 2019 m. gegužės 23 d. įvykio metu padarytos 1 518 Eur žalos. Draudimo sutartyje buvo numatyta 1 000 Eur išskaita (frančizė) vienam įvykiui, todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 518 Eur nuostolių, nurodydama, jog pirmoji draudimo įmoka buvo nesumokėta dėl Draudimo brokerio ir ERGO klaidinančių veiksmų.

16. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje taip pat nurodyta, jog draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

17. CK 6.996 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją).

18. Šiuo atveju Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo sutarties pradžia yra 2019 m. balandžio 28 d., pabaiga – 2020 m. balandžio 27 d., bendra metinė draudimo įmoka – 9 800 Eur (Draudimo liudijimo ypatingųjų sąlygų 4.3 punktas), kuri turi būti sumokama keturiomis lygiomis dalimis po 2 450 Eur kas ketvirtį, pirmą įmoką sumokant iki 2019 m. gegužės 2 d. (Draudimo liudijimo ypatingųjų sąlygų 4.4 punktas).

19. Kartu su Draudimo liudijimu pateiktame Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo informaciniame dokumente nurodyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodyto draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, draudimo sutarties įsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo įmokos įmokėjimu. Pagal Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 11.3 punktą, visą ar pirmąją dalinę draudimo įmoką draudėjas privalo sumokėti draudimo sutartyje nustatytu laiku, o pagal 12.2 punktą, draudiminė apsauga galioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos su sąlyga, kad visa arba kitos įmokų dalys buvo apmokėta(-tos) per draudimo sutartyje arba įmokų sąskaitoje nurodytą apmokėjimo laikotarpį.

20. Taigi, nagrinėjamu atveju draudimo sutarties įsigaliojimas buvo siejamas su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimu. Kai draudimo sutarties įsigaliojimas, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimas, siejamas su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu, sudaryta draudimo sutartis neįsigalioja, kol nesumokama draudimo įmoka ar pirma jos dalis; jei draudėjas nesumoka šios įmokos ar jos pirmos dalies, draudimo sutartis nutrūksta, jeigu konkrečioje šalių sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesumokėjo Draudimo liudijimo ypatingųjų sąlygų 4.4 punkte numatytos pirmosios draudimo įmokos, tai yra 2 400 Eur, nei iki 2019 m. gegužės 2 d., nei vėliau. Taigi ieškovė pažeidė savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyse nustatytais terminais, todėl ERGO ieškovei pagrįstai nurodė, jog dėl 2019 m. gegužės 23 d. įvykusio įvykio draudimo apsauga, numatyta Draudimo liudijime, negalioja.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

23. Draudimo įstatymo 96 straipsnis reguliuoja draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Draudimo sutartyje gali būti numatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.

24. Nustačius, jog šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimas buvo siejamas su pirmosios draudimo įmokos įmokėjimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ERGO neturėjo pareigos ieškovei siųsti pranešimų (priminimų) dėl pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo. Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl ERGO neteisėtų veiksmų ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, jog pirmosios draudimo įmokos jai mokėti nereikia. Kaip jau minėta, ieškovė nei draudimo sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau pirmosios dalies draudimo įmokos nesumokėjo. Ieškovės pareigos mokėti draudimo įmokas pagal sutartį niekaip nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomas 2019 m. gegužės 24 d. ERGO raštas, kuriame nurodyta, jog draudimo įmoka yra 0 Eur. Pažymėtina, jog draudėjas (ieškovė) neturi jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad draudimo apsauga galios, kai draudėjas nėra sumokėjęs jokios draudimo įmokos dalies.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.).

26. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis krovinių pervežimo paslaugas, taigi draudimo sutartis sudaro ne pirmą kartą. Aplinkybės, jog ieškovė nagrinėjamu atveju draudimo sutartį sudarė per Draudimo brokerį, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju ieškovei neturėtų būti taikomi didesni sutarčių sudarymo ir vykdymo rūpestingumo standartai.

27. Ieškovė įrodinėja, jog ieškiniu prašomos priteisti žalos – 518 Eur išlaidų dėl krovinio (transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidimo, būtų išvengusi, jeigu nebūtų Draudimo brokerio klaidinančių veiksmų, tai yra ieškovė buvo įsitikinusi, kad pirmosios draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu terminu jai nereikia mokėti, taip pat, kad draudimo įmoka už ją yra sumokėta Draudimo brokerio.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Draudimo brokeris atliko klaidinančius veiksmus (elektroniniuose laiškuose nurodydamas, jog draudimo apsaugą ieškovė turi, kad mokėjimas atidėtas, taip pat telefoninio pokalbio metu nurodydamas, jog iki 2019 m. liepos 28 d. ieškovei nereikia mokėti draudimo įmokos), tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo išvadą, jog nustatytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti egzistuojant priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtų 518 Eur išlaidų ir klaidinančių Draudimo brokerio veiksmų.

29. Vertinant pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes dėl Draudimo brokerio klaidinančių veiksmų, susijusių su ieškovės pareiga mokėti pirmąją draudimo įmoką, pažymėtina, kad asmuo, pareiškęs draudimo tarpininkui reikalavimą dėl jo darbuotu? kaltais veiksmais teikiant draudimo tarpininko paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydi? bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmu? (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žala? padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kalte? (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 29 d. el. laiške, kuriuo Draudimo brokeris ieškovei pateikė draudimo sutarčių pasiūlymus, buvo nurodyta „be apsaugos tikrai nelikote, viską iki galo sudėliosime 2020 m. gegužės 2 d., kurį iš visų palikti, šiuo metu apsaugą turite, mokėjimai atidėti 15 dienų“. Minėta, jog pagal Draudimo liudijimą ieškovė pirmąją draudimo įmoką turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 2 d. ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios draudimo įmokos mokėjimą ERGO ieškovei būtų pratęsusi pagal Draudimo brokerio el. laiške nurodytą informaciją. Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Draudimo brokerio veiksmai dėl mokėjimo terminų (suklaidinimas) būtų nulėmęs ieškovės patirtą žalą, nes ieškovė pirmosios draudimo įmokos nesumokėjo ne tik 2019 m. gegužės 2 d., bet ir praėjus 2019 m. balandžio 29 d. Draudimo brokerio el. laiške nurodytam 15 dienų laikotarpiui. Aplinkybės, jog būtent Draudimo brokerio veiksmai nulėmė ieškovės patirtą žalą, nepatvirtina ir byloje esantis ieškovės ir Draudimo brokerio pokalbio telefonu įrašas, kuriame Draudimo brokeris nurodė, jog draudimo įmokos mokėti nereikia iki 2019 m. liepos 28 d. Pokalbio metu įvykis, kurio metu ieškovė patyrė žalą (2019 m. gegužės 23 d.), jau buvo įvykęs, tuo tarpu pirmoji draudimo įmoka sumokėta nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės patirtus nuostolius sieti su Draudimo brokerio atliktais veiksmais.

31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šalių susitarimų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.