Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Aganta“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2010 m. spalio 11 d. leido dirbti S. R., su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Iš Protokolo nustatyta, kad 2010 m. spalio 11 d. patikrinimo metu, apie 9.30 val., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas darbus atliekantis S. R., kuris su savimi neturėjo darbuotojo pažymėjimo (b. l. 2-3). Pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie S. R. priėmimą į darbą pateiktas 2010 m. spalio 11 d. 13.40 val., t. y. jau po atlikto patikrinimo (b. l. 6, 10). Teikdamas pirminį paaiškinimą S. R. nurodė, kad dėl darbo sąlygų jis sutarė su darbų vadovu, vardu L., ir įmonės administracijos darbuotoju: buvo sutarta, kad jam bus mokamas 50 Lt darbo užmokestis už 1 kv. m. atlikto darbo, kad jis dirbs 8 val. per dieną, t. y. nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tačiau darbo sutarties nepasirašė. S. R. nurodė, kad prieš savaitę atvyko į objektą apžiūrėti, ką jie stato, kalbėjosi su darbų vadovu L., kuris jam pasakė, kad po savaitės gali pradėti dirbti, patikrinimo dieną parašė prašymą priimti į darbą, dirbti pradėjo 8.00 val. (b. l. 9). S. R. nurodytų darbo sąlygų sulygimą patvirtina ir po patikrinimo 2010 m. spalio 11 d. S. R. ir apelianto pasirašyta darbo sutartis (b. l. 5). Pažymėtina, kad darbo sutartyje nurodyta S. R. darbo pradžia – 2010 m. spalio 11 d.

Apeliantas nurodo, kad S. R. 2010 m. spalio 11 d. nepradėjo realiai dirbti Bendrovės naudai (b. l. 51). Tačiau Bendrovės statybos vadovas L. G. 2010 m. spalio 11 d. pirminiame paaiškinime nurodė, kad 2010 m. spalio 11 d. S. R. pradėjo dirbti nuo 9.00 val., o prieš tai buvo instruktuojamas darbo vietoje (b. l. 7). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. G. pakeitė savo parodymus ir paaiškino, jog patikrinimo dieną S. R. nedirbo, nes 2010 m. spalio 11 d. objekte nebuvo atliekami jokie mūrijimo darbai (b. l. 38). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. R. teikė pasikeitusius parodymus apie jo realaus darbo faktą 2010 m. spalio 11 d. (b. l. 37). Teisėjų kolegija šiuos pasikeitusius liudytojo parodymus, teiktus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vertina kritiškai, kadangi jis, kaip ir liudytojas L. G., buvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbuotojas, todėl galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje turėtų būti vadovaujamasi pirminiais L. G. parodymais, kadangi jie sutampa su S. R. teiktu pirminiu paaiškinimu, VDI inspektorių teismo posėdžiu metu nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 19-20, 39) bei Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nustatyta aplinkybe, kad S. R. 2010 m. spalio 11 d. išdirbo 8.00 val. (b. l. 31). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tą pačią dieną po atlikto patikrinimo su S. R. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui sustiprina įsitikinimą, kad apeliantas neteisingai nurodė aplinkybę, jog S. R. Bendrovės naudai pradėjo dirbti tik 2010 m. spalio 12 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas po VDI inspektorių atlikto patikrinimo suskubęs sudaryti darbo sutartį bei apie darbo pradžios faktą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas atkreipia dėmesį į Protokole nurodytą aplinkybę, kad patikrinimo metu S. R. statybų objekte „atliko darbus“ bei kad apeliantas S. R. leido dirbi mūrininku (b. l. 2-3). Apeliantas pažymi, kad Protokole nėra nurodyta, kokias konkrečiai funkcijas statybų objekte atliko S. R., todėl daro išvadą, kad S. R. realaus darbo faktas byloje nenustatytas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kaip jau buvo minėta, pirminiai S. R. ir L. G. parodymai apie S. R. realaus darbo faktą 2010 m. spalio 11 d. sutampa. L. G. netgi pažymi, kad S. R. dirbti pradėjo 9.00 val., po jam pravestų instruktavimų darbo vietoje (b. l. 7). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis. Tai, kad Protokole nėra konkrečiai nurodoma, kokius patikrinimo metu darbus atliko S. R., nėra kliūtis administracinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu VDI inspektorius J. V. nurodė, kad patikrinimo metu visi darbuotojai buvo ant pastato stogo, kėlė siją; S. R. buvo su batais ir kelnėmis, ištepliotais betonu (b. l. 39). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad S. R. dirbo statybų objekte Bendrovės naudai bei paklusdamas Bendrovėje nustatytai darbo tvarkai (vilkėdamas darbo drabužius, dirbdamas nustatytomis darbo valandomis, išklausęs instruktavimus darbo vietoje).

Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje neįrodyta, jog būtent apeliantas leido S. R. dirbti patikrinimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek bendrovės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje N1-1344/2007, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje N575-2417/2011). Net jei nagrinėjamu atveju apeliantas pats nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinti S. R. Bendrovėje, kaip šios Bendrovės direktorius, jis buvo atsakingas už darbo teisinių santykių kontrolę. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog darbo teisinių santykių kontrolė Bendrovėje galėjo būti pavesta kitiems asmenims, todėl jis pagrįstai laikytinas atsakingu dėl netinkamai organizuojamos Bendrovės veiklos: t. y. apeliantas leido darbuotojui dirbti, nors su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jam neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (DK 99 str. 3 d.).

Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti S. R. ir L. G. pirminių paaiškinimų bei VDI inspektorių parodymų patikimumu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto bei pasikeitusius L. G. ir S. R. parodymus teisme vertino kritiškai, kaip siekimą padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.

Apeliantas nurodo, jog administracinio pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Nagrinėjamu atveju iš Protokolo galima suprasti, kokie veiksmai sudaro teisės pažeidimo sudėtį, koks administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Protokole užfiksuoti objektyvūs administracinio teisės pažeidimo elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikotarpis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Protokolas surašytas tinkamai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.