- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- TS-56-564/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19159-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
Teikimas(Skundas)Nr.TS-56-564/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-19159-2020-2
2022 m. rugsėjo 7 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-882 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo pakeisti 2022 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-882 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalies pagrindu. Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis teistas 5 kartus, iš jų net 4 už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalto praėjus tik daugiau nei 4 mėn., po atliktos laisvės apribojimo bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką. Pažymi, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, jo teistumų ir baustumų laikotarpis tęsiasi nuo 2009 metų. Prokurorės vertinimu nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl savo antivisuomeninių nuostatų. Prokurorės nuomone, abejonių teigiamų nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir kriminogeninių veiksnių gausa. Prokurorės nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėjo, kad Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos taip pat nebuvo vieninga, du Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, prašo prokurorės skundo netenkinti. Nurodo, kad prokurorė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad nuteistasis nusikals, skundą argumentuoja prielaidomis. Nuteistasis nurodo, kad siekia keistis tinkamas linkme- bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už pataisos įstaigų taisyklių pažeidimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdė individualiam reabilitacijos plane numatytas priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, kad A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 9 mėnesiai 7 dienos.
2022 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 1 kartą, drausmės tvarka už nustatytus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, mokėsi įgijo šaltkalvio specialybę. Lankė socialinės reabilitacijos programas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.
Nustatyta, kad nuteistasis teistas anksčiau teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Šiuo metu jis atlieka bausmę už tyčinį sunkų nusikaltimą. Naują nusikalstamą veiką padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po atliktos laisvės apribojimo bausmės, t. y. nepaisant teismo pastangų įtikinti kaltinamąjį elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Taigi, prokurorė visiškai pagrįstai skunde kelia abejonę teigiamų pokyčių stabilumu, todėl nuteistojo daromą pažangą charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai. Nustatytos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais ir nuostatos Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.
Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 1 kartą skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę, nežymiai sumažėjusią, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 2021-06-10 nustatyta rizika 74 balai, o 2022-08-03 70 balų. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti jau nurodyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti- teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais ir nuostatos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Tai spręstina, kad nors A. P. ir vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis, o visi kiti dinaminiai – t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali panaikinti ar suvaldyti.
Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo atveju įsidarbins, išsako planus ateičiai nuteistajam yra palankios, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui ir šios aplinkybės nevertintinos kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose) visuma patvirtina jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 11d. nutarimą Nr. 81/04-882 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.