- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- II-251-1046/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00318-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. E.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjos D. G. 2021 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1258-2021.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu I. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 350,00 Eur bauda už tai, kad dalis I. E. tujų gyvatvorės patenka į gretimo žemės sklypo ribas ir užima apie 5.22 kv. m kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo, taip pažeidžiant jo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. liepos 26 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas I. E. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1258-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad su nutarimu kategoriškai nesutinka. Pažymi, kad nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Nei surašytame administracinio pažeidimo protokole, nei nutarime skirti administracinę nuobaudą nėra užfiksuoti jokie ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai. Nurodo, kad yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, savininkė. 2019 m. su greta besiribojančio sklypo savininku užsakė kadastrinius sklypų matavimus, kuriuos atliko matininkas A. G., o vėliau UAB „Topkonas“ matininkė I. G.. Kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant teritorijų planavimą, žemės sklypų rengimą bei jų teisinį registravimą reglamentuojančių teisės aktų. Dėl padarytų pažeidimų rašė pretenzijas, tačiau į jas buvo atsakyta formaliai, t. y. kad viešajame registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti. Dėl netinkamai atliktų matavimų ji negali naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Nurodo, kad savavališkai gretimo sklypo dalies neužėmė ir savo reikmėms nenaudojo. Sodinukus pasodino jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame sklype, kurio riba buvo neteisėtai ir nepagrįstai pakeista, atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nesilaikant teisės aktų. Tokiu būdu šie veiksmai nevaržė kitų asmenų interesų ir nepažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų. Be to, 2021 metų pavasarį sodinukai buvo išrauti, todėl administracinio nusižengimo protokole bei nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodytos aplinkybės apie tariamus veiksmus, atitinkančius ANK 110 straipsnio 1 dalį, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaltė grindžiama vien tik administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu skirti administracinę nuobaudą, kurie buvo surašyti remiantis 2020 m. rugsėjo 2 d. Žemės naudojimo aktu, kuris neatitiko faktinės situacijos 2021 m. birželio 30 d., t. y. protokolo bei nutarimo surašymo metu tujų gyvatvorės nebebuvo. Be to, iš Institucijos atlikto tyrimo matyti, kad šiaurinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nustatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir įsiterpia į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent toje sklypo vietoje, kuri įsiterpia į jos sklypą ir buvo pasodintos tujos, kurių pasodinimą Institucija įvertino kaip pažeidimą. Tuo tarpu protokolas ir nutarimas dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo buvo surašytas jai nepranešus ir nedalyvaujant. Protokolas buvo siųstas paštu ir jį pareiškėja gavo tik 2021 m. liepos 7 d. Tokiais veiksmai nepagrįstai buvo suvaržyta jos teisė teikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir netinkamai išaiškintos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad iš pateikto skundo matyti, kad I. E. žinojo ir dalyvavo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinime ir, nesutikdama su nustatytomis žemės sklypo ribomis, nuo jų įregistravimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 28 d., neginčijo kadastrinių matavimų, nors Panevėžio skyriaus atsakymuose nurodoma, kad atsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri galėjo būti reiškiama teismui ginant savo teises ir teisėtus interesus dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje nurodyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų žemės sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus dokumentus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, ir jam yra atlikti kadastriniai matavimai o I. E. žemės sklypas yra parduotas 2017 m. balandžio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir, kaip žemės sklypo savininkei, I. E. žemės sklypo pirkimo-padavimo sutarties sudarymo metu turėjo būti žinomos tikslios žemės sklypo ribos, nors žemės sklypas pirktas be kadastrinių matavimų, nes senasis žemės sklypo savininkas S. V. nurodė turimo sklypo ribas bei įspėjo, kad šulinys yra iškastas per bendrą sklypų ribą ir po 1/2 šulinio priklauso besiribojančių žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, teisiniu reguliavimu, tam, kad būtų nustatytas žemės naudojimo pažeidimas, turi būti įvykdyta žemės naudojimo kontrolė, t. y. atliekami žemės naudojimo patikrinimai vykstant į konkrečią tikrinamą vietovę. Atsižvelgdami į tai, Panevėžio skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019 m. gruodžio 13 d. atliko patikrinimą vietoje, t. y. žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė žemės faktinį duomenų patikrinimo vietoje aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 23ŽN-113-(14.23.78.) konstatuota, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko pietrytinėje žemės sklypo dalyje pasodintos tujos yra įsiterpusios į gretimą žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užimta 5,22 kv. m gretimo žemės sklypo ploto. Panevėžio skyriaus specialistas, atliekantis žemės naudojimo patikrinimą ir fiksuodamas žemės sklypo faktinį naudojimą geodezine matavimo įranga GPS Trimble R8s, dar nežinojo, ar yra užimta privati žemė, ar ne. Užėmimo faktas užfiksuojamas tik grįžus į Panevėžio skyrių, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenys yra sugretinami su turimais sklypo duomenimis, gautais iš VĮ „Registrų centras“ bei palyginus su Panevėžio skyriuje saugoma žemės sklypo kadastrinių matavimo byla. Mano, kad I. E. veika turi būti vertintina kaip tęstinė, turint tikslą siekti vieningo rezultato – žemės ploto naudojimo, neturint nuosavybės teisių į jį, savo poreikiams, pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Neteisėtais veiksmais, tęstine savo veika toliau naudotis didesniu žemės sklypu, nei jai priklauso nuosavybės teise. Panevėžio skyriaus nuomone, I. E. skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimtą 2021 m. birželio 30 d. nutarimą skirti administracinę baudą administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT-ANR_N-1258-2021.
Šalies argumentai
I. E. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo prieš maždaug ketverius metus. Kai pirko sklypą, buvo atlikti tiek jos, tiek kaimyninių žemės sklypų preliminarūs kadastriniai matavimai. Su kaimynais jokių konfliktų iki to laiko, kol matininkai I. G. ir jos sūnus pradėjo važinėti ir daryti kaimyninio sklypo geodezinių matavimų, nebuvo. Konfliktas su kaimynais prasidėjo 2019 m. pradžioje. Su atliktais matavimais ji nesutiko. Nesutiko remdamasi faktiniu naudojimu, nes ir šiandien yra guminės plytelės, kurios skiria sklypus. Kai pirko sklypą, pardavėjas parodė, kad sklypo riba eina ties guminėmis plytelės. Jokio riboženklio nebuvo, bet ginčų dėl ribos su kaimynais iš pradžių nebuvo jokio. Yra nekilnojamojo turto registro statinių matavimo nuotrauka ir ten aiškiai matyti, kad sklypų riba neatitinka. Šulinys, kaip statinys, priklauso jai, bet kadangi ji nėra namelio statytoja, neleido įregistruoti pastatų supaprastinta tvarka. Statinių kadastrinius matavimus atliko VĮ „Registrų centras“, ten nurodyta, kad šulinys priklauso jai (pareiškėjai). Nematė S. V. paaiškinimo, kad šulinys yra per pusę su kaimynais, ir, kad pusė priklauso K. S.. Prieš parduodant sklypą niekas to nesakė. Pardavėjas tik sakė, kad šulinys priklauso jam, bet jis leidžia kaimynams šuliniu naudotis. Tuo metu, kai vyko pirmas kaimyninio žemės sklypo matavimas, tujos dar nebuvo pasodintos. Jas pasodino 2019 m. spalio gale. Kai sodino tujas, kaimynai jokių pretenzijų nereiškė. Tujas sodino galvodama, kad sodina savo teritorijoje. Turi generalinį sodų bendrijos teritorinį planą, kuriame yra pažymėta, kad nuo namo kampo iki sklypo ribos yra 7 m atstumas. Dabar po visų matavimų liko tik kokie 4 metrai. Ant tos ribos yra ir šulinys. Žemėtvarkai visi šie raštai yra pateikti. 2019 m., kai tikrino pareigūnai, tujos dar buvo. Tujas išrovė 2021 pavasarį, kai tik nutirpo sniegas, kad nebūtų tolimesnių ginčų su kaimynais. Tujas išrovė savo iniciatyva. 2020 rudenį atšalo, prisnigo ir to nebepadarė. Kai naujas planas 2020 m. liepos 28 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati kreipėsi į NŽT su skundu, kadangi manė, kad matininkė padarė klaidą. Iš NŽT gavo atsakymą, kad matininkė galimai padarė klaidą ir buvo pranešta, kad Panevėžio skyrius privalo pamatuoti iš naujo, todėl laukė tolimesnių NŽT veiksmų, bet iki šiol visiškai niekas nevyko. Iki šiol niekas nebuvo pakartotinai atvykęs patikrinti sklypų ribų.
Liudytojas G. S. parodė, kad 2019 metais motinos sklype, kurį ji paveldėjo iš senelio, buvo pasodintos tujos. Kai pareiškėja įsigijo sklypą, sakė jai apie sklypo ribas. Apie sklypo ribas sakė ir motina, ir buvę savininkai V.. Nežino, ar buvęs savininkas nurodė pareiškėjai sklypo ribas, tik žino, kad pasakė, jog šulinys yra per pusę. Sklypų riba ėjo ties šulinio viduriu. Guminės plytelės, kurios skiria ribą, priklauso jam. Jas dėjo senelis. Tujos buvo pasodintos po kadastrinių matavimų. 2021 m. liepos mėnesį tujos dar buvo, o antroje liepos pusėje jau nebe. Kai tujos buvo sodinamos, geodeziniai matavimai jau buvo atlikti. Juos atliko matininkė I. G. ir jos sūnus. Atliekant matavimus periodiškai dalyvavo ir pareiškėja. Ji kartais atvykdavo, kartais ne. Matavimai tęsėsi nuo 2019 metų ar 2018 metų. Buvo kelis kartus paprašyta tujas iškasti, bet kaimynė pasakė, kad jų neiškas ir darys ką nori. Po to jis rašė skundus į žemėtvarką. Kaimynė bandė užgrobti šulinį, sakė, kad šulinys jos vienos, nors šulinys stovi ant ribos ir pusė priklauso jo mamai, nuolat ginčijo matavimus, nes pati yra matininkė ir naudojosi savo padėtimi. Kadastrinių matavimų byla baigta ir įregistruota 2020 metais. Po paskutinių geodezinių matavimų, kurie buvo įregistruoti 2020 m. liepos 28 d., sodo ribos liko tos pačios, jos nepasikeitė, nežino, ar plotas padidėjo ar sumažėjo.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą, nes jis priimtas teisėtai ir pagrįstai. Papildomai paaiškino, kad buvo gautas G. S. skundas ir parašyta, kad gretimo sklypo savininkė įterpė tujas į jo žemės sklypą. Nuvažiavę į vietą NŽT darbuotojai 2020 m. rugsėjo 2 d. surašė patikrinimo aktą, padarė nuotraukas ir grįžę į skyrių sulygino su vietovės schema, kurioje atsispindi visa pažeidimo esmė, t. y. kad tujų gyvatvorė įsiterpia į greta esantį svetimą sklypą ir užima 5,22 m³. Buvo remtasi turima medžiaga ir kadastriniais matavimais, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Kadastriniai matavimai buvo pradėti daryti 2020 m. balandžio 27 d., o baigti ir įregistruoti 2020 m. liepos 28 d. 2020 m. buvo kviesta pareiškėja I. E., kuri atvyko ir pareiškė, kad kadastriniai matavimai neteisingi ir neteisingos sklypų ribos. Kadangi I. E. pati yra matininkė, gerai žino apskundimo tvarką, žino kaip ginčyti teisme ribas, jai buvo duotas 6 mėn. terminas, kad kreiptųsi į teismą dėl ribų nuginčijimo, bet ji to nepadarė. Buvo laukta iki 2021 m. birželio mėnesio ir tada buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei skundžiamas nutarimas. Netikrino, ar pažeidimo padariniai pašalinti. Minėti dokumentai buvo surašyti pareiškėjai nedalyvaujant, nes šiuo atveju pažeidimas buvo aiškus, pažeidėja jokių veiksmų neatliko. Į NŽT I. E. buvo kviesta tik vieną kartą. 2021 m. birželio 30 d. dėl žemės sklypo sutvarkymo I. E. buvo išsiųstas raštas, kad ji sklypą sutvarkytų iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. Kartu su šiuo nurodymu buvo siunčiami protokolas ir nutarimas. Nutarimas ir protokolas buvo surašyti tą pačią dieną, bet nemano, kad nesilaikė taisyklių. Dėl didelio darbo krūvio atstovaujant instituciją teismuose viską padaryti pagal apyrašą nėra įmanoma. Iš teismui pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad sklypo riba eina ties šulinio viduriu, todėl matininkė padėjo tašką ir linija gavosi iškreipta. Jeigu linija eitų tiesiai, šulinys priklausytų I. E.. Dokumentai rodo, kad I. E. žemės sklypą įsigijo su puse šulinio, o įsigytame sklype tuo metu nebuvo jokių statinių. Faktiškai konfliktas kilo dėl šulinio. Prieš įsigydama sklypą pareiškėja turėjo sužinoti sklypo ribas, nes sklypas buvo parduotas pagal preliminarius matavimus. NŽT Panevėžio skyriaus geodezistai tikrino bylas ir nenustatė pažeidimų, todėl kadastriniai matavimai buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Tarnybos manymu, pažeidimas aiškus ir visiškai įrodytas. Plane matosi, kad viena tujų eilė ties sklypo riba, o kita jau svetimoje teritorijoje. Darbuotojai matė, kad prie šulinio prieiti nėra galimybės. Akivaizdu, kad pareiškėja nori valdyti didesnį žemės plotą negu gali. Sklypas liko toks pats, nes plotas negali keistis, gali keistis tik sklypo ribų konfigūracija. I. E. buvo duotas terminas sutvarkyti žemės sklypui. Pažeidimo data nurodyta tęstinė nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d., t. y. nuo pažeidimo užfiksavimo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos. Prieš surašant protokolą nebuvo nuvažiuota patikrinti, ar pažeidimas pašalintas. Nežino, ar tos tujos dar yra, ar jų nebėra. Kai NŽT buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas, Panevėžio NŽT skyrius buvo įpareigotas nuvykti dar kartą ir patikrinti, ar ribos buvo teisingai nustatytos. Nenuvyko, nes pareiškėjai buvo duotas terminas apskųsti tuos kadastrinius matavimus. 2021 m. spalio 6 d. į sodą dėl ribų važiuoja komisija ir žiūrės kadastrinių matavimų tikslumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
2020 m. rugsėjo 3 d. buvo patikrintas žemės sklypas, priklausantis I. E.. Nustatyta, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11.6 punkto reikalavimų, galimai pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas. Iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikros vietovėje schemos matyti, kad dalis tujų gyvatvorės patenka į sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 2310-5425-(14.23.101) dėl prašymo nagrinėjimo nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio mėn. rašto matyti, kad buvo kreiptasi į matininkę I. G.. Matininkė nurodė, kad ženklindama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, vadovavosi faktiniu žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimu bei atsižvelgė į tai, kad tarp šių žemės sklypų esantis šulinys priklauso minėtų žemės sklypų savininkams bendra nuosavybe ir šių žemės sklypų riba turi skirti minėtą šulinį per pusę. Tarnyba, įvertinusi aplinkybes, kad matininkė I. G., ženklindama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, vadovavosi Projekte bei Schemoje Nr. 10 nurodytais ribų linijų ilgiais, tačiau ženklinant šio žemės sklypo šiaurinę dalį, kuri sutampa su Naujame plane Nr. 10 nurodytais ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 1, pakeitė žemės sklypo konfiguraciją ir tuo galimai pažeidė įstatymo nuostatas. Iš fotonuotraukos matyti, kad tujų ginčo vietoje nebėra.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas.
Pareiškėja I. E. neigia padariusi administracinį nusižengimą, kadangi neatlikto aptariamame straipsnyje nurodytų veiksmų, t. y. savavališkai svetimos žemės neužėmė, nes tujos ginčijamoje sklypo dalyje buvo pasodintos dar prieš atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, be to, sklypų ribos nėra aiškio iki šiol. Šiuos pareiškėjos argumentus patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir Institucijos atstovo paaiškinimų teisme K. S. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo pradėti daryti 2020 m. balandžio 27 d. (b. l. 66, 77), o baigti ir įregistruoti 2021 m. liepos 28 d. Tuo tarpu pareiškėja I. E. tujas įsigijo ir pasodino 2019 m. spalio mėnesį. Iš sąskaitos išrašo ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. Radviliškio medelyne pareiškėja įsigijo vakarinių tujų už 26 Eur, 2019 m. spalio 16 d. I. E., kurios banko kortelės paskutiniai skaičiai yra „4355“, įsigijo vakarinių tujų už 24 Eur, 2019 m. spalio 18 d. iš to paties medelyno įsigijo medelių už 34,50 Eur (b. l. 93-94, 108-110). Pareiškėja teisme paaiškino, kad tujas sodino galvodama, jog sodina savo teritorijoje. Turi generalinį sodų bendrijos teritorinį planą, kuriame yra pažymėta, kad nuo jos sodo namo kampo iki sklypo ribos yra 7 m atstumas. Dabar po visų gretimo sklypo kadastrinių matavimų liko tik kokie 4 metrai. Tokius pareiškėjos parodymus iš tikrųjų patvirtina byloje esanti ištrauka iš SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio sodo plano M1:1000, kur aiškiai matyti, kad nuo sklype Nr. 9 esančio sodo namelio kampo iki sklypo Nr. 10 ribos yra 6,6 m atstumas ir sklypus skirianti riba eina tiesia, o ne kaip pagal naujus matavimus, kurie šiuo metu yra ginčijami, laužta linija (b. l. 68 (kita lapo pusė)). Šioje vietoje svarbu pažymėti tai, kad net ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio mėnesio rašte, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos skundą, nurodė, jog matininkė I. G., ženklindama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, pakeitė šio žemės sklypo konfigūraciją, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą. Įvertinus tai Panevėžio skyriaus vedėjui buvo pavesta per 20 darbo dienų atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir įvertinti, ar atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nebuvo pažeisti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės, t. y. I. E., interesai (b. l. 30-35). Nepaisydamas šio nurodymo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius tokį patikrinimą atliko tik po to, kai pareiškėja teismui apskundė jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir skundas buvo pradėtas nagrinėti teisme. Toks patikrinimas buvo atliktas tik 2021 m. spalio 6 d. atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo baigti ir įregistruoti tik 2021 m. liepos 28 d., o iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad 2021 m. liepos 20 d., t. y. dar iki kadastrinių matavimų įregistravimo, tujų sklype jau nebebuvo (b. l. 43).
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. žinant, kad veiksmai yra atliekami (pavyzdžiui, sodinami medžiai) svetimame žemės sklype. Šiuo atveju, ištyrus byloje esančius duomenis, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, įvertinus tai, kad tujos buvo pasodintos 2019 m. spalio viduryje, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo pradėti daryti 2020 m. balandžio 27 d., tujų iki minėto sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo sklype nebeliko, išvados, kad I. E. žinojo, jog tujas sodina svetimame žemės sklype, ir tyčia tai padarė, daryti negalima.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos kaltės (tyčios), vadovaujantis principu, jog visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad šiuo atveju nenustatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – tyčinė kaltė, o nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla. Teismas, įvertinęs inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių I. E. kaltę dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. nėra neginčijamų duomenų, kad ji veikė tyčia, žinodama ir suvokdama, kad užima svetimą žemę. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Šiuo atveju reikia pažymėti ir tai, kad tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir priimant skundžiamą nutarimą Institucija nesilaikė ANK nustatytos tvarkos. Iš bylos duomenų matyti, kad abu minėti dokumentai buvo surašyti I. E. nedalyvaujant. Iki 2021 m. liepos 15 d. galiojusioje ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 30 d. I. E. surašant administracinio nusižengimo protokolą, ji nedalyvavo, nors, kaip teismo posėdžio metu patvirtino Institucijos atstovas, ji buvo kviečiama ne du, o tik vieną kartą. Be to, tą pačią dieną buvo priimtas ir skundžiamas nutarimas, tokiu būdu grubiai pažeidžiant pareiškėjos teises į teisingą procesą bei užkertant kelią jai duoti paaiškinimus dėl nusižengimo esmės.
Esant aptartoms aplinkybėms administracinio nusižengimo bylos teisena I. E. atžvilgiu nutrauktina, panaikinant skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjos D. G. 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1258-2021. Pareiškėja pateikė prašymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti jos turėtas 600 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė advokato padėjėjo pagalbai apmokėti rengiant skundą ir atstovaujant teismo posėdyje (b. l. 95-99). Atsižvelgiant į tai, kad administracine tvarka nubaustos I. E. skundas tenkinamas, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl jos turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo, vadovaujantis ANK 666 straipsnyje ir BPK 103–106 straipsniuose numatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.
Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, daro išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, taigi ši suma priteistina I. E. naudai ir iš skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu teismas,
nutaria:
Pareiškėjos I. E. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjos D. G. 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1258-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną I. E. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti I. E. naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.