Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 1995-11-08 Kauno m. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 m.; BK 471 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn.;

2) 1996-05-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 m.; subendrinus su 1995-11-08 nuosprendžiu ir pritaikius 1995-12-21 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos 4 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m.;

3) 1997-12-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 m.; subendrinus su 1996-05-15 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

4) 2001-01-08 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 m.; pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos 1 str. 1 d. 1 p. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

5) 2001-06-05 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį - laisvės atėmimu 4 m. su 1/2 turto konfiskavimu; 2003-07-07 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 m.;

6) 2004-07-13 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį – bauda 5 MGL dydžio;

7) 2007-01-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį - laisvės atėmimu 7 mėn.; subendrinus su 2004-07-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėn. ir bauda 5 MGL dydžio; BK 75 straipsnio pagrindu bausmės - laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 2 m.;

8) 2007-03-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėn.; subendrinus su 2004-07-13 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2004-07-15 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. ir bauda 5 MGL dydžio; BK 75 straipsio pagrindu bausmės – laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 2 m.;

9) 2007-05-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 3 dalį – areštu 30 parų; subendrinus su 2007-03-09 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn. ir bauda 5 MGL dydžio; BK 75 straipsnio pagrindu bausmės – laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 2 m.; 2008-05-23 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmės - laisvės atėmimo 1 m. 1 mėn., teistumui išnykus (BK 97 str. 3 d. 1 p.);

10) 2016-08-03 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – viešieji darbai 6 mėn., įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui (iš viso 120 val.); BK 64(1) str. pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų); bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis D. R. 2023-03-26 apie 19 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su mama A. A. R. metu, prieš ją panaudojo fizinį smurtą – tyčia rankomis pastūmė, po to trenkė kambario durimis, durų rankena pataikydamas į kairį žastą, dėl ko pastaroji nugriuvo, nugara atsitrenkdama į grindis; tokiais savo veiksmais sukėlė A. A. R. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje ir poodinę kraujosruvą nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. R. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad gyvena kartu su savo mama A. A. R. (duomenys neskelbtini) , Kaune. Butas priklauso jo sesei A. A., kuri gyvena Anglijoje. Su mama gyvena apie septynerius metus. 2023-03-27 pažįstamų asmenų kompanijoje girtavo. Vakare girtas sugrįžo į namus, susipyko su mama. Jie dažnai susikivirčija, kuomet jis grįžta į namus neblaivus. Mama priekaištauja, „kabinėjasi“ prie jo. Mama iškvietė policiją. Pareigūnai jį išvežė į nakvynės namus, esančius Kalantos gatvėje, kur jis vieną naktį pernakvojo, o ryte grįžo į namus 2023-03-26 pažįstamų asmenų kompanijoje girtavo. Dėl konflikto, įvykusio kovo 26 dieną, gali papasakoti, kad apie 19 val. jis neblaivus sugrįžo į namus. Namuose susipyko su mama. Jie dažnai susikivirčija, kuomet jis grįžta į namus neblaivus. Mama priekaištauja, „kabinėjasi“ prie jo. Mama ir tą dieną jam priekaištaudama „lindo“ į jo kambarį, o jis norėjo, kad ji išeitų, todėl mamą durimis stūmė iš savo kambario. Supranta, kad stumdamas ją durimis, galėjo užgauti. Miglotai pamena, kad mama nukrito ant grindų. Gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad senyvo amžiaus mamai sukėlė fizinį skausmą. Jis mamos atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 66-68, 78-80).

3. Kaltinamojo D. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

3.1. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10991-23 pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris pradėtas gavus A. A. R. pranešimą apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini) , Kaune, 2023-03-26, dienos metu, kilus žodiniam konfliktui, sūnus D. R. ją pastūmė ir, naudodamas fizinę jėgą, tyčia trenkė A. R. kambario durimis, ko pasėkoje moteris nugriuvo, patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (b. l. 6-11).

3.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14).

3.3. 2023-03-27 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, 2023-03-26, kilus žodiniam konfliktui, sūnus D. R. pastūmė savo mamą A. R. ir kambario durimis, naudodamas fizinę jėgą, tyčia trenkė A. R., ko pasėkoje pastaroji nugriuvo, patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus: ant kairės rankos žasto ir ant nugaros kairės pusės matomos kraujosruvos (b. l. 31-34).

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 621/2023 (02), kurioje nurodyta, kad A. A. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, nugaroje. Padaryti du sužalojimai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42-43).

3.5. Nukentėjusiosios A. A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos sūnus D. R. gyvena kartu su ja, bute, (duomenys neskelbtini) , Kaune. 2023-03-26 vakare, apie 20:00 ar 21:00 val., tarp jos ir sūnaus D. R. kilo žodinis konfliktas, kadangi sūnus ją įžeidinėjo. Žodinio konflikto metu, jai stovint kambario tarpduryje, D. R. tyčia durimis jai trenkė į nugarą, dėl ko ji nukrito. Trenkdamas durimis sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo metu policijos nekvietė. Tačiau rytojaus dieną, tai yra kovo 27 d. sūnui Dainiui vėl pradėjus triukšmauti, iškvietė policiją ir papasakojo apie smurtą, kurį patyrė (b. l. 22-24).

3.6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, kad 2023-03-27 dirbant su Kauno apskrities VPK tyrėju A. K., vyko į (duomenys neskelbtini) , Kaune, kadangi buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad 2023-03-26, dienos metu, kilus žodiniam konfliktui, pareiškėjos sūnus D. R. pastūmė mamą A. R., po to kambario durimis tyčia, naudodamas fizinę jėgą, durimis sudavė A. R., ko pasėkoje moteris nugriuvo, patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Ant kairės rankos žasto matoma kraujosruva ir ant nugaros kairės pusės taip pat matomos kraujosruvos. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0678“, patikros sertifikato Nr. 752001, D. R. nustatytas 3,40 promilių neblaivumas, o A. R. atsisakė pasitikrinti blaivumą, teigdama, jog yra blaivi. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. R. teigė, kad sūnui D. R. pretenzijų neturi, pageidauja, jog jis būtų išvežtas iš namų. 2023-03-26 dėl įvykio policijos nekvietė, tačiau rytojaus dieną D. R. vėl pradėjus triukšmauti, iškvietė policiją ir papasakojo apie smurtą, kurį patyrė kovo 26 d. Ant A. A. R. kūno matomi sužalojimai nufotografuoti (b. l. 35-38).

3.7. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiosios A. A. R. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame girdima kaip A. A. R. praneša, kad sūnus jai vakar trenkė durimis, ji pargriuvo, kad jai skauda nugarą (b. l. 51-53).

3.8. 2023-04-18 liudytojos Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės V. B. parodymais, kad 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje, gali būti 27 dieną, dirbant su kolega R. G. ir kursante K. Š., Kauno apskrities VPK budėtojo nurodymu nuvyko pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje į (duomenys neskelbtini) , Kaune. Duris atidariusi senyvo amžiaus moteris paaiškino, kad jos sūnus dieną prieš tai, dienos metu, žodinio konflikto metu ją pastūmė, po to tyčia kambario durimis jai trenkė, ją užgavo, dėl ko moteris nugriuvo ant grindų ir patyrė fizinį skausmą. Ant moters kairės rankos žasto ir nugaros kairėje pusėje matėsi kraujosruvos. Moteris teigė, kad tą pačią dieną, tai yra 2023-03-27, sūnus Dainius su ja konfliktavo žodžiu, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Todėl ji iškvietė pareigūnus. Moteris atrodė išsigandusi, susijaudinusi, o jos sūnus buvo agresyvus, sakė, kad gali ,,išjungti“ kolegą R. G.. Matant D. R. agresyvų nusiteikimą, pastiprinimui iškviestas papildomas pareigūnų ekipažas. Atvažiavus kolegoms, D. R. nuvedė į tarnybinį automobilį, patikrino neblaivumą (b. l. 46-49).

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. R. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – mamos A. A. R. atžvilgiu, sukėlė padarinius- nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi jis 2023-03-26 apie 19.00 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia prieš ją panaudojo fizinį smurtą – stūmė rankomis, po to trenkė kambario durimis, dėl ko pastaroji nugriuvo, nugara atsitrenkdama į grindis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajam D. R. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

7. Kaltinamojo D. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka (b. l. 98-108). Kaltinamasis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nėra lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare.

8. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, areštas yra teisinga bausmės rūšis (BK 49 straipsnis).

10. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis laikomas teistu 2016-08-03 baudžiamuoju įsakymu, bausmę atlikęs, ankstesni teistumai yra išnykę, todėl laikoma, jog asmuo šiuo baudžiamuoju įsakymu arešto bausme yra teisiamas pirmą kartą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas plenarinėje sesijoje nutartyje 2K-P-85/2008 išsamiai išaiškino atvejus, kada asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nors praeityje yra buvę padarytų ir kitų nusikalstamų veikų. Vienas iš tokių atvejų, kai nauja nusikalstama veika padaroma išnykus teistumui. Plenarinė sesija išaiškino, kad tokiu atveju ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Be to, inkriminuota nusikalstama veika žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, per teismo nustatytą terminą įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

12. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

13. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, kurioje skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, supakuotą voke, saugomą prie bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu D. R. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, kurioje skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, supakuotą voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

D. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.