Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius neatliktos bausmės ir galutinė bausmė S. Č. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 13 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė įpareigojimas skyrium gyventi ir nesiartinti prie nukentėjusios, pakeistas į suėmimą.

Daiktinis įrodymas – sudužusi peleninė, saugoma Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintina, o byloje esančios kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 13 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, panaudojo buvusios sugyventinės D. G. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra: 2019 m. vasario 9 d. apie 17 val. atėjęs į minėtą butą, virtuvėje, suėmęs abiem rankomis nukentėjusiai už plaukų, trenkė į sienos kampą, prakirsdamas pakaušį ir jai praradus sąmonę, kojomis ir rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir iš buto pasišalino, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 19.40 val., atėjęs į tuos pačius namus, nukentėjusiai D. G. gulint lovoje, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į veidą, galvą, įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas minėtame bute, toliau panaudodamas nukentėjusios D. G. atžvilgiu fizinį smurtą sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiai į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 12 d. apie 20 val. būdamas minėtame bute, virtuvėje, paėmė stiklinę peleninę ir ją metė į nukentėjusią pataikydamas į kairį antakį ir jį prakirto, po to sudavė D. G. rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, virtuvėje, užgesino cigaretę nukentėjusiai į kaktą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiai D. G. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu pakaušyje, nubrozdinimu kaktoje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvomis tarpusavyje susiliejusiomis kairiame žande, kraujosruva bei nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruvomis nugaroje, kraujosruvomis kairio peties srityje, kraujosruvomis kairiame žaste, kraujosruvomis dešiniame žaste, kraujosruva kairiame klube, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešiniame kelyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad S. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo S. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija nusikalstamos veikos padarymo faktą.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, o taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigia nuteistasis, patvirtina, kad S. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Č. nurodo, kad jis D. G. nemušė, o ji pati susižalojo paslydusi ir nukritusi, bei atsitrenkusi galvą į spintelę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo visiškai nuosekli. Nuteistasis S. Č. ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu (2019 m. vasario 14 d.) dėl jam pareikšto įtarimo kaltės nepripažino (1 t., b. l. 59–60), o jau sekančios apklausos metu (2019 m. kovo 13 d.) nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, o parodymus duos teisme (1 t., b. l. 67). Aplinkybę, kad iš dalies pripažįstą kaltę dėl D. G. sumušimo, S. Č. nurodė ir 2019 m. vasario 15 d. posėdžio metu, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimo (1 t., b. l. 77–78). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme S. Č. tvirtino, jog jis D. G. nemušė, o tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis norėjo atsiprašyti nukentėjusios, nes nieko blogo jai padaryti nenorėjo (2 t., b. l. 76–79). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad D. G. susižalojo pati, laiko nepagrįstais ir vertina kaip jo pasirinką gynybinę versiją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais.

8. Nukentėjusioji D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 3–5, 25–27), tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 26–30) nurodė, jog 2019 m. vasario 9 d. S. Č. grįžo iš teismo, pasakė, kad teismas atmetė jo apeliacinį skundą, kas reiškia, jog ji nuteistąjį pasodino, todėl kentės. Jis pradėjo ją mušti, sugriebęs už plaukų trenkė į sieną, ji prarado sąmonę, jai prakirto pakaušį, po to kumščiais smūgiavo į veidą ir galvą. Visa kruvina ėjo į vonią praustis, po to nuėjo į savo kambarį, o S. Č. kažkur išėjo, todėl ji užsirakino buto duris. Jam sugrįžus ir pradėjus daužyti buto duris, ji iškvietė policiją ir nuteistąjį išsivežė, bet paleido. Nuteistasis vėliau sugrįžo, įėjo į kambarį ir pradėjo ją gulinčią lovoje mušti. 2019 m. vasario 10 d. ir 2019 m. vasario 11 d. S. Č. vėl ją sumušė. 2019 m. vasario 12 d. D. G. būnant virtuvėje nuteistasis į ją metė stiklinę peleninę ir pataikė jai į galvą, peleninė praskėlė jai antakį, po to į ją užgesino cigaretę, ir vėliau dar ją sumušė lovoje. 2019 m. vasario 13 d. S. Č. nukentėjusiąją apstumdė ir apšaukė. Sugretinus visus nukentėjusiosios duotus parodymus matyti, kad jie buvo nuoseklūs ir iš esmės nekito. Aptarti nukentėjusiosios D. G. parodymai duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo vertinti gretinant su kitais byloje surinktais įrodymais.

9. Nukentėjusios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G439/2019(02) (1 t., b. l. 24), kuri taip pat paneigia nuteistojo keltas versijas, jog D. G. galėjo susižeisti pati. Specialistas D. G. nustatė nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas tarpusavyje susiliejusias kairiame žande, kraujosruvą bei nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvas nugaroje, kraujosruvas kairio peties srityje, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą kairio klubo srityje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinio kelio srityje. Nurodyti sužalojimai laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių bei galėjo būti padaryti laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas versijas, atnaujino įrodymų tyrimą ir 2019 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje apklausė teismo medicinos ekspertą G. A. C., kuris surašė Specialisto išvadą Nr. G439/2019(02). Ekspertas palaikė savo išvadą ir paaiškino, kad apžiūrėjo visą D. G. kūną, jos sužalojimai būdingi suduodant, griebiant rankomis kitą asmenį, o ne paslydus ir nugriuvus. Tai matyti iš sužalojimų išdėstymo, kraujosruvų dydžio, nubrozdinimų pobūdžio, pvz., kraujosruva kairės akies vokuose, žasto sužalojimai (2 t., b. l. 76–79).

10. Taigi tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 13 d. S. Č. smurtavo D. G. atžvilgiu, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis S. Č. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Č. taip pat prašo sušvelninti jam bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam S. Č. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Pirmos instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – apeliantas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas 8 kartus, iš jų net 6 kartus už smurtą prieš D. G., turi neišnykusį teistumą, Kaišiadorių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 nutartimi buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 109–158). Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. Č. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 159–166), niekur nedirba (1 t., b. l. 167–168), nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Visa tai S. Č. charakterizuoja išimtinai neigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant maksimalų dydį.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. Č. paskirta bausmė ir jos dydis yra teisinga, proporcinga jo padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybės charakteristikai bei nėra aiškiai per griežta. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Tokiu būdu, keisti nuteistajam S. Č. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti S. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

13. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika dėl smurto prieš D. G. kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

14. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę įpareigojimą skyrium gyventi ir nesiartinti prie nukentėjusios, pakeisti į suėmimą. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BK 119 straipsnis). BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas S. Č. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžią nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam kardomąją priemonę įpareigojimą skyrium gyventi ir nesiartinti prie nukentėjusios pakeitė į suėmimą. Vis dėlto pažymėtina, kad paskirta kardomąja priemone – suėmimu yra siekiama užtikrinti nuosprendžio įvykdymą iki jo įsiteisėjimo, o ne jam įsiteisėjus, nes įsiteisėjus nuosprendžiui turi būti pradėta realiai vykdyti laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintina aplinkybė „Nuosprendžiui įsiteisėjus“, paliekant tik „kardomąją priemonę įpareigojimą skyrium gyventi ir nesiartinti prie nukentėjusios, pakeisti į suėmimą“ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti iš jo rezoliucinės dalies pašalinant teiginį dėl suėmimo vykdymo – „Nuosprendžiui įsiteisėjus“, paliekant tik „kardomąją priemonę įpareigojimą skyrium gyventi ir nesiartinti prie nukentėjusios, pakeisti į suėmimą“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.