Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑298-671/2016, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Info arka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Daliveta“, ieškinį atsakovui R. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Info arka“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. R. 29075,95 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip UAB „Info arka“ vadovo, pareigas, t.y. užvaldė ir neapskaitė įmonės apskaitoje 48000,00 Lt (13901,76 Eur) sumos bei neperdavė administratoriui atsargų už 14670,96 Eur sumą, todėl tokiais veiksmai padarė įmonei 29075,95 Eur žalą.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas ne mažesnei kaip 29075,95 Eur sumai. Prašymui pagrįsti nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra pakankamai didelė. Be to, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina ir tai, kad atsakovas geranoriškai nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi, nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2015-05-07 nutarties įpareigojimų. Ieškovė teigė, kad nagrinėjamu atveju kyla rizika, jog pasibaigus teismo procesui, atsakovas negalės atlyginti žalos, kadangi turtas gali būti skubiai parduotas, perleistas ir padovanotas kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016-01-22 nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Info arka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui R. R., priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai arba jų nesant, ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar kitus asmenis, iš viso bendrai 29075,95 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma yra didelė. Po Šiaulių apygardos teismo 2015-05-07 nutarties, kuria uždrausta UAB „Info arka“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą, atsakovas, kaip įmonės vadovas, iš įmonės kasos galimai paėmė piniginių lėšų, be to, raginamas neperduoda bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl laikė, jog byloje egzistuoja viešasis interesas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, siekdamas užtikrinti ieškovės (bankrutuojančios įmonės) kreditorių interesus bei tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-01-22 nutartį. Nurodo, kad bankroto administratoriaus pateikti duomenys yra klaidingi. Be to administratorius nepateikė jokių paaiškinimų kaip buvo apskaičiuota ir iš ko susideda prašoma priteisti 29075,95 Eur suma. Pažymi, kad įmonės turtas bankroto administratoriui buvo perduotas, tačiau jis jo neskaičiavo ir netikrino.Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Info arka“ nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016-01-22 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, jog didelė ieškinio suma sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pateikdamas nemotyvuotą skundą, nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumą. Teigė, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia atsakovo atsakomybės pagal pateiktus ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą apribojimo, pagrįstumo.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, jog pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas R. R. tinkamai neįvykdė 2015-05-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, t.y. tinkamai neperdavė administratoriui įmonės atsargų už 14670,96 Eur. Be to, esant priimtai 2015-05-07 Šiaulių apygardos teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2015-05-18 veiklos išlaidoms iš bendrovės kasos paėmė 503,23 Eur. Taip pat administratorius nurodė, jog patikrinus bendrovės kasą ir banko išrašus buvo nustatyta, kad pagal 2012-07-11 buto pirkimo – pardavimo sutartį į bendrovės kasą ar per banką nebuvo įnešta 48000,00 Lt (13901,76 Eur) suma. Apeliantas atskirajame skundė nurodo, kad administratoriaus nurodytos faktinės aplinkybės yra neteisingos, nurodytas žalos dydis nepagrįstas, kadangi įmonės turtas administratoriui buvo perduotas.Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju ieškinio reikalavimų pagrįstumas, apelianto argumentai dėl bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių, gali būti įvertinti tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškovei ieškinyje nurodžius faktines aplinkybes, pateikus ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl 29075,95 Eur turtinės žalos nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikėtinai gali būti tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti neabejotiną išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrindo teigti, jog pagal ieškovės dėstomus argumentus jos reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.Pabrėžtina kad, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų – antstolio V. D. 2016-01-28 turto aprašo matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos konkrečiam nekilnojamam ir kilnojamam atsakovo turtui – pastatams, žemės sklypui ir transporto priemonei. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų bei argumentų patvirtinančių kokias neproporcingai neigiamas pasekmes jam gali sukelti ar sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, t.y. kad ieškinio tenkinimo atveju nekils grėsmė dėl sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, į tai, kad šioje byloje reiškiant ieškinį dėl žalos priteisimo yra siekiama apginti bankrutuojančios įmonės interesus, kas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, suteikia pagrindo vertinti, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, sprendžia, kad apeliantui iki teismo sprendimo priėmimo galimai perleidus turimą turtą tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar, gal būt, nebeįmanomas. Pastebėtina, kad, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, būtinybę areštuoti šį turtą pagrindžia tai, kad tam yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei taikydamas minėtą priemonę nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (LR CPK 185 straipsnis). Konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytas turto areštas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo, o taip pat proporcingumo principus, nevaržo apelianto teisių daugiau negu to reikia teisėtam tikslui pasiekti (LR CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to paminėtina, kad civiliniame procese vyraujantis šalių lygiateisiškumo principas (LR CPK 17 straipsnis) lemia tai, kad teismui ieškovo prašymu pritaikius atsakovui jo teisių apribojimus ir suvaržymus, t. y. laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis), pastarasis pagal LR CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.