Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-346/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2-346/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“
Kategorijos
  • 113.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-346/2014Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.2.2; 114.9.6.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria paskirta pakartotinė ekspertizė ir byla sustabdyta, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5488-392/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kompanija Vitrum“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Inservis“ ir akcinei bendrovei „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus bei uždarosios akcinės bendrovės „Inservis“ ir akcinės bendrovės „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kompanija Vitrum“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Invalda Service“ ir AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Invalda Service“ 847 862,23 Lt, iš atsakovo UAB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ – 46 725,94 Lt, taip pat priteisti iš atsakovų 7,49 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo reikalavimų kiekvienam iš šių atsakovų pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų proporcingai priteistai kiekvieno iš šių atsakovų sumai atlyginimą.

Atsakovai UAB „Inreal pastatų priežiūra“ (buvęs pavadinimas – UAB „Invalda Service“) ir AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Kompanija Vitrum“, prašydami pripažinti negaliojančiais ieškovo vienašališkai pasirašytus aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi byloje paskirta statybos ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui L. U. ir byla sustabdyta, iki bus atlikta ekspertizė.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. rugsėjo 10 d. gautas ekspertizės aktas, 2013 m. lapkričio 12 d. – teismo ekspertizės akto pirmo ir antro klausimų patikslinimas.

2013 m. gruodžio 18 d. atsakovai UAB „Inservis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Inreal pastatų priežiūra“) ir AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ pareiškė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje paskyrė pakartotinę statybos ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui S. M. ir bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.

Nutartyje teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų galima tinkamai ir objektyviai išnagrinėti bylą, teismui būtina žinoti atsakymus į klausimus, susijusius su papildomų ir išeinančių už sutarties ribų darbų atlikimo faktais. Teismo vertinimu, gavus eksperto išvadas, paaiškėjo, kad jos nėra konkrečios, jose daug neaiškumų. Todėl yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kompanija Vitrum“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Taip pat prašo iki bus išspręstas atskirasis skundas, stabdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties vykdymą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismo nutartis yra skundžiama, remiantis CPK 165 straipsniu ir dėl to, kad ji užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).Procesinį sprendimą stabdyti bylą, paskyrus joje pakartotinę ekspertizę, teismas motyvavo nekonkrečiais ir neaiškiais motyvais. Nutartyje teismas nepasisakė, kodėl jis laiko ekspertizės išvadas nekonkrečiomis ir kokius neaiškumus įžvelgia. Skundžiamoje nutartyje nesant išsamių procesinio sprendimo motyvų, nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. CPK 219 straipsnio 1 dalis ir 217 straipsnio 2 ir 4 dalys numato eksperto išvados neaiškumų ar neišsamumų šalinimo procesines priemones – papildomą ekspertizę bei eksperto apklausą. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, tik tuo atveju, jei teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti byloje pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo. Byloje nėra kitų ekspertų išvadų, su kuriomis galėjo kilti prieštaravimų. Todėl teismas nepagrįstai bylą pakartotinai sustabdė.Teismas, sumokėdamas ekspertams atlyginimą už darbą, laikė, kad jie atliko savo pareigas tinkamai ir laiku. Todėl teismas nepagrįstai bylą pakartotinai sustabdė paskyręs pakartotinę ekspertizę.Byloje esantis ekspertizės aktas atitinka visus CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ ir UAB „Inservis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti visas byloje atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

CPK nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį dėl teismo ekspertizės paskyrimo. Skundžiamos nutarties dalis, kuria paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra skundžiama atskiruoju skundu.Ekspertizės akto ir ekspertizės akto patikslinimo analizė atskleidė akivaizdžius ekspertizės akto ir jo patikslinimo trūkumus, todėl tai pagrįstai leido suabejoti eksperto išvadų pagrįstumu. Taigi šioje civilinėje byloje pakartotinė ekspertizė paskirta pagrįstai.Nutartyje išdėstyti motyvai pakartotinei ekspertizei paskirti yra aiškūs, konkretūs ir pakankami, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Papildoma teismo ekspertizė ar teismo eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje gali būti taikomi tik tada, kai byloje parengtos teismo ekspertizės išvados yra tinkamai pagrįstos ir motyvuotos, tačiau teismui ar proceso dalyviams iškyla tam tikri klausimai dėl tam tikrų ekspertizės akto tyrimo dalių ar išvadų aiškumo, t. y. kai neabejojama jų pagrįstumu. Tačiau šiuo atveju ekspertizės akto ir jo papildymo trūkumai yra akivaizdūs ir esminiai, šių trūkumų pašalinti papildoma teismo ekspertize ar teismo eksperto apklausa nėra įmanoma.Apmokėjimas teismo ekspertui už parengtą teismo ekspertizę neturi jokio tiesioginio ryšio su šio ekspertizės akto išvadų pagrįstumu.Priešingai, nei teigia apeliantas, ekspertizės aktas ir ekspertizės akto papildymas neatitinka visų CPK nustatytų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta paskirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti kitam ekspertui, ir byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu.

Ekspertizės skyrimą civiliniame procese reglamentuoja CPK II dalies XIII skyriaus septintas skirsnis „Eksperto išvada“. Pažymėtina, kad nei šio skirsnio, nei kitos civilinio proceso kodekso normos galimybės nutartį (ar jos dalį), kuria paskirta ekspertizė ir šią ekspertizę pavesta atlikti kitam ekspertui, skųsti atskiruoju skundu nenumato, be to, tokia nutartis (jos dalis) galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Todėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nenagrinėja.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal bylos sustabdymo pagrindus Civilinio proceso kodeksas išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1007/2008).

CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę.

Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (taip pat nutarties dalį, kuria byla sustabdyta) apeliantas iš esmės ginčija pakartotinės ekspertizės skyrimo nepagrįstumu. Tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta bylą sustabdyti, iki kol bus atlikta ekspertizė, nes tarp išvardintų bylos sustabdymo pagrindų įstatyme yra atskirai numatytas sustabdymo pagrindas, kai teismas paskiria ekspertizę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat tai, kad nutarties dalis, kuria paskirta pakartotinė ekspertizė, negali būti apeliacijos objektas, yra pagrindas daryti išvadą, jog apelianto argumentai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nepagrįstumo, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, neturi reikšmės.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai pareiškė prašymą priteisti jiems iš ieškovo visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, kuriuo bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas