Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-26 · Byla Nr. ATP-236-768/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
ATP-236-768/2016
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00098-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-236-768/2016
Proceso Nr. 4-32-3-00098-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2016 m. vasario 13 d., apie 17.39 val., Pasvalio r., Pumpėnų mst., Panevėžio g., vairavo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 prom. girtumas) ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, jo atžvilgiu taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad pripažįsta, jog padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta nuobauda. Paskirto baudos dydžio neginčija, bet nesutinka su per ilgu specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pažeidėjas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinio teisės pažeidimo bylose, taip pat nurodo, kad dėl savo padaryto teisės pažeidimo labai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga ne tik dėl darbinių, bet ir dėl šeimyninių aplinkybių. Turi tėvą, gyvenantį Anykščių rajone ir turintį 50 procentų darbingumą (nustatyta nugaros išvarža), kuris sunkiai vaikšto, taigi reikia padėti jam kasdieniuose ūkio darbuose. Nors dirba tiek jis pats, tiek žmona, tačiau yra pasiėmę 9000 Eur paskolą būsto pirkimui ir kas mėnesį bankui privalo mokėti po 214,21 Eur dydžio įmoką. Žmona gauna tik 450 Eur. Jis privalo išlaikyti ir žmonos dukrą, kuri mokosi Kaune ir už kurios mokslą kas pusmetį tenka mokėti po 608,20 Eur. Apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl netaiko ATPK 30¹ str. nuostatų, nors tai padaryti turėjo. Mano, kad jo atžvilgiu pakankama nuobauda būtų, jei teismas paskirtų iki 6-8 mėnesių specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Pažeidėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Pažeidėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėjas skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, paties pažeidimo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų.

Nustatyta, kad Pažeidėjas nubaustas už ATPK 126 str. l d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ši straipsnio nuostata numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apylinkės teismas, pripažinęs, kad Pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgęs į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neteistas, dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, paskyrė jam minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad Pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų eismo saugumo srityje, Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,39 prom. girtumas, tokiu savo elgesiu sukėlė grėsmę tiek pačiam Pažeidėjui, tiek ir visuomenei, nusprendė, kad Pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą naujausią praktiką asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, kadangi jis savo kaltę pripažino, gailisi dėl savo poelgio, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, išlaiko šeimą, taip pat privalo rūpintis savo neįgaliu tėvu, gyvenančiu kitame rajone. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra svarbios tik sprendžiant skirtinos nuobaudos straipsnio sankcijoje numatytose ribose dydžio klausimą. Be to, jos nesulaikė Pažeidėjo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda Pažeidėjo atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad Pažeidėjas pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, visas kitas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas įvertino, charakterizuodamas Pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus dydžio nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, yra ne per griežta ir atitinka siekiamus nuobaudų skyrimo tikslus, todėl dar labiau ją švelninti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad Pažeidėjui nagrinėjamu atveju buvo nustatytas gana žymus neblaivumo laipsnis (1,39 promilių), jis sąmoningai neblaivus vairavo miestelio teritorijoje, dienos metu (17.39 val.), kas rodo didesnį šio pažeidimo pavojingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo svarbi ir ta aplinkybė, kad Pažeidėjas praeityje, t.y. 2006 metais, jau kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, kas rodo šio asmens atsainų požiūrį į saugaus eismo taisykles ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesutiktina su skundo argumentu, kad apylinkės teismas visiškai nemotyvavo atsisakymo Pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Priešingai, apylinkės teismas visiškai teisingai nurodė, kad Pažeidėjas padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o aplinkybė, kad Pažeidėjas dirba vairuotoju, rodo, kad jis žinojo, kokias pasekmes sukels vairavimas neblaiviam. Be to, Pažeidėjo profesija, kuri yra tiesiogiai susijusi su vairavimu, jį įpareigojo ypatingai atsakingai vertinti savo būklę, vairuojant automobilį.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti Pažeidėjui paskyrus minimalaus dydžio baudą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti jį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis