Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-23-217/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-04-03
Bylos Nr.: 1-23-217/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-61-2-00021-2010-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Romaldas Šuliokas
Civilinis ieškovas: VSDFV Kauno skyriaus
Kaltinamasis: D.

Kategorijos

1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-23-217/2013Teisminio proceso Nr. 1-61-2-00021-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2 ; 1.2.29.1; 2.3.6.4.5;

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas,sekretoriaujant Audronei Palaimienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,gynėjui adv. Evaldui Liutkevičiui, civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovei J. N.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

D. P. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune , a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, nedirbanti , gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini)., anksčiau teista:

1.1996-03-20 Biržų r. apyl. teismo pagal LR BK 146 str.3d. ( BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m., remiantis LR 1993-06-15 Įstatymo "Dėl Amnestijos" 1 str. 1 p. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista;

2.1996-11-22 Molėtų r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str.2d. ( BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu už 500 Lt;

3.1997-02-27 Utenos r. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 271 str.2d. ( BK str.galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. su 1/5 turto konfiskavimu, BK 42 str. prijungta neatlikta bausmės dalis pagal 1996-11-22 Molėtų r. apyl. teismo nuosprendį, subendrinus paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 1998-03-02 paleista iš Panevėžio BR PDK BK 54 str. lygtinai prieš terminą 1 m. 1 mėn. 16 d., teistumai išnykę, kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d; BK 300 str. 1 d.,

Teismas , išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuo 2008m. gegužės 28d., veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ( jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ( toliau - VSDFV), žinodama, kad yra nėščia ir nuo 2008-10-01 turės teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas, o nuo 2009-02-04 turės teisę į vaiko priežiūros atostogas, taip pat žinodama, kad pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. ( Žin. 2007, Nr. 132-5346) kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, o pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo 6str.2d. ( Žin. 2008, Nr. 149-499) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ( tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tyčia, žinodama, kad bendrovėje realiai nedirbs, 2008 m. gegužės 28d. susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, disponavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), dokumentais, kad jis fiktyviai įdarbins ją UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiam asmeniui suklastojus 2008-05-28 darbo sutartį Nr. 2., kurioje nurodžius žinomai melagingus duomenis, kad D. P. priimama į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainere, darbdaviui įsipareigojant mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimą, vieną kartą per mėnesį, 27 dieną, nustatant 4 valandų darbo dienos trukmę, 5 dienas per savaitę, o ji 2008 m. gegužės mėnesį, nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) realiai dizainerės pareigose nedirbs, o sutartis surašoma tam, kad apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į maksimalią motinystės, motinystės ( tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, darbo sutartį Nr. 2, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino savo parašu, t.y. tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

po ko nenustatytam asmeniui pagal šią sutartį D. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 priskaičiavus 18 300 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 19 200 Lt darbo užmokesčio, suklastojus ir 2008-07-10 VSDFV Vilniaus skyriui pateikus Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų II ketvirtį su priedais, kuriame melagingai nurodžius, kad D. P. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma- 18 300 Lt, suklastojus ir 2008-10-07 VSDFV Vilniaus skyriui perdavus Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų III ketvirtį su priedais, kuriame melagingai nurodžius, kad D. P. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma- 19 200 Lt;

po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2009-12-08 pažymą apie tai, kad D. P. 2009m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva išmokėtas 4347 Lt atlyginimas ir patvirtinus pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu, D. P. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo ir darbo užmokestis jai nepriklauso, 2010-01-05 pateikė šį suklastotą dokumentą VSDFV Jonavos skyriaus darbuotojams adresu Kauno g. 20 Jonava, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą dokumentą;

po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2010-02-07 pažymą, apie tai, kad D. P. 2009m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota 4347,00 Lt ir išmokėta 3303,72 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir patvirtinus pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu, D. P. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jai nepriklauso, pateikė 2010-02-26 VSDFV Jonavos skyriaus darbuotojams adresu Kauno g. 20 Jonava, tokiu būdu panaudojo žinomai šį suklastotą dokumentą;

po ko D. P., žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyto socialinio draudimo stažo, vykdydama bendrą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nusikalstamą sumanymą, 2008-10-12, o patikslinus 2008-10-22 VSDFV Jonavos skyriui pateikė prašymą skirti jai motinystės pašalpą, VSDFV Jonavos skyrius dėl D. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad D. P. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-10-03 priėmė sprendimą Nr. 28D-325, kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 27 819 Lt motinystės pašalpą, 2008-10-28 priėmė sprendimą Nr. 28D-363, kuriame nusprendė skirti laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2009-02-17 2911,32Lt, įvertinus vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu VSDFV Vilniaus skyriui Pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008m. II ketvirtį jai buvo apskaičiuota 26 133,55Lt motinystės pašalpa ir VSDFV Jonavos skyrius 2010-10-10 mokėjimo pavedimu U1016251096 pervedė į jos sąskaitą AB DnB NORD banke 21 373,05 Lt;

po ko VSDFV Jonavos skyrius dėl D. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad D. P. turi teisę gauti motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpą, 2010-08-12 priėmė sprendimą Nr. (4.44)30D-255 „Dėl D. P. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą, kuriame nusprendė skirti D. P. nuo 2009-02-18 iki 2009-10-16, kai motinystės ( tėvystės) pašalpa mokama 100% pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 62 079,21Lt dydžio motinystės( tėvystės) pašalpa, o už laikotarpį nuo 2009-10-17 iki 2010-03-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 85%pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 33 359,10Lt dydžio motinystės ( tėvystės) pašalpa, viso už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 D. P. priskaičiuota 95 438,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Nuo 2010-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, t.y. sumažėjus maksimaliam dienos kompensuojamam uždarbiui, VSDFV Jonavos skyrius 2010-08-12 perskaičiavimo sprendimu Nr. PER-1156 sumažino D. P. motinystės(tėvystės) pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-03-16 už šį laikotarpį priskaičiuojant 13 199,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą,

tokiu būdu D. P. apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą turtą- VSDFV biudžeto 26 133,55Lt išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 79 415,65Lt išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, savo veiksmais D. P. padarė tęstines nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str.2d., BK 300 str.1d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. P. kalta prisipažino dalinai, parodė, kad dirbo parduotuvėje pardavėja. Kadangi atlyginimas buvo mažas, vyro atlyginimas irgi nedidelis, nebuvo galimybės gauti paskolos būsto įsigijimui, ieškojo papildomų pajamų. Iš vienos moters sužinojo, kad galima susirasti darbą, kurį galima dirbti namuose. Ji davė telefono numerį, kuriuo paskambinusi, susitikusi su dviem vyriškiai, vienas iš jų buvo direktorius V. U., jai buvo pasiūlytas dizainerės darbas fotografuoti namus. Turinti 10 klasių išsilavinimą , jai direktorius sakęs, kad jos negali įdarbinti kaip fotografės, kad dizainerio darbas tik pavadinimas, buvo sutartas atlyginimas 800 Lt per mėnesį. Buvusi įdarbinta, buvo sudaryta darbo sutartis. Pažymose buvo nurodyta jos atlyginimas 17000 Lt. Paskambinusi direktoriui, pasakiusi, kad parašyta tokia didelė suma, buvo paaiškinta, kad tokia pažyma jiems reikalinga tik dėl vokiečių firmos. Dirbant reikėjo suplanuoti, kad vietoje senų namų į jų vietą būtų galima pastatyti kažkokį naują namą. Reikėjo nufotografuoti namo tipą. Iš pradžių nelabai supratusi tą darbą, buvo paaiškinta, kad firma su vokiečiais turi kažkokį susitarimą, kad tų nuotraukų vokiečiams reikia. Į namus buvo atvežtas darbas, tai albumas su senų namų nuotraukomis, buvo paaiškinta, kad reikalingos naujų gražių namų , o atlyginimas bus mokamas vieną kartą į mėnesį į rankas 800 Lt. Pradėjusi dirbti šitą darbą, atlikusi darbą paskambindavau direktoriui ir atiduodavusi padarytą darbą, tada būdavo pristatomas kitas darbas. Atiduodant darbą būdavo išmokamas atlyginimas, išrašomas orderis ar kvitelis 800 Lt sumai. Pas darbdavį prašiusi darbo užmokesčio pažymos, kai gavau pažymą, pamačiusi, kad ten buvo nustatytos ne gaunamos atlyginimo sumos. Pažymoje buvo nustatytos gana didelės sumos. Pačiai SODRA išdavė pažymą apie gaunamą atlyginimą. Bankui pristačiusi SODROS išrašytą dokumentą. Išėjusi motinystės atostogų, ir buvo išrašyta pažyma su didelėmis sumomis. Kadangi buvo pervesta didelė pinigų suma, tikslios pervestos sumos neprisimenu, apie tai pasakiusi darbdaviui, kad pervesta labai daug pinigų. Buvo paaiškinta, kad buhalterė padarė klaidą ir tą sumą turinti grąžinti firmai, pasakė, kad tiek pinigų nepriklauso ,nuėmusi nuo sąskaitos pinigus ir grąžinusi firmai, pakvitavimo neturinti. Pinigus nuėmusi per keturis kartus, užtruko tai gal keturias dienas, nes per dieną galima nuimti po 4000 Lt. Pats direktorius buvo sakęs, kad tų pinigų negausianti. Kai reikėjo pristatyti į SODRĄ pažymą dėl motinystės atostogų, pristačiusi pažymas, paskambindavo direktoriui V. U., pasakydavusi, kad į SODRĄ reikalinga pažyma, ją išrašydavo ir atveždavusi į SODRA. SODRA vis atmesdavo tas pažymas, galiausiai skambino direktoriui, telefonas buvo atjungtas, daugiau su jais nebuvo susitikusi, o 2009 m. vasario pabaigoje išvažiavusi į Norvegiją su šeima, ten buvo pasiūlytas legalus darbas. Po kiek laiko grįžusi į Lietuvą, kadangi iš buvusios darbovietės visų pažymų negavo, nuvykau į SODRĄ atsisakyti visų pašalpų. SODRA yra pervedusi virš 20000 Lt. Civilinis ieškinys neatlygintas, kadangi neturi pinigų, paėmusi ir atidavusi tuos pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Civilinio ieškovo atstovė J.Nemeikšienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad D. P. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrių 2008-10-01 ir 2008-10-22 su prašymais paskirti motinystės pašalpą, bei 2009-12-16 . Skiriant motinystės pašalpas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" už laikotarpį nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 D. P. priskaitė 18300,00 Lt darbo užmokesčio, o už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 buvo priskaityta 19200,00 Lt darbo užmokesčio. Pagal ketvirtį, iš kurio priskaitytos draudžiamosios pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" skaičiuojama motinystės pašalpa D. P., taip pat šis laikotarpis įtakoja motinystės (tėvystės) pašalpos dydį. D. P. VSDF valdybos Jonavos skyriaus 2008-10-03 sprendimu Nr. 28D-325 priskaičiuota 27819,28 Lt dydžio motinystės pašalpa, atskaičius gyventojų pajamų mokestį išmokėta 21373,05 Lt dydžio motinystės dydžio pašalpa. 2008-10-28 sprendimu Nr. 28D-363 D. P. priskaityta 2911,32 Lt dydžio motinystės pašalpa, atskaičius gyventojų pajamų mokestį išmokėta 2212,60 Lt dydžio motinystės pašalpa, viso D. P. priskaityta 30730,60 Lt dydžio motinystės pašalpa. Motinystės pašalpos priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-17, pašalpa D. P. skaičiuojama iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ir (duomenys neskelbtini) įmonės draudžiamųjų pajamų. Jei motinystės pašalpa būtų išmokėta tik pagal (duomenys neskelbtini) įmonės priskaitytas draudžiamąsias pajamas, jai būtų priskaityta už minėtą laikotarpį 4597,05 Lt dydžio motinystės pašalpa. Motinystės pašalpa D. P. paskirta 2010-08-12 sprendimu Nr. (4.44)30D-255 už laikotarpį nuo 2009-12-18 iki 2010-10-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 62079,21 Lt dydžio motinystės tėvystės pašalpa, o už laikotarpį nuo 2010-10-17 iki 2010-03-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 33359,10 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, viso už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 D. P. priskaityta 95438,31 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Nuo 2010-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, t.y. sumažėjus maksimaliam dienos kompensuojamajam uždarbiui, VSDFV Jonavos skyrius 2010-08-12 perskaičiavo ir sumažino D. P. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-03-16 už šį laikotarpį priskaičiuojant 13199,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Jei motinystės (tėvystės) pašalpa būtų skaičiuota tik iš (duomenys neskelbtini) įmonės priskaitytų draudžiamųjų pajamų, D. P. nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 būtų priskaityta 12435,09 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Dėl galimai nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini) " VSDFV Jonavos skyriui yra padaryta už motinystės pašalpos mokėjimą D. P. 26133,55 Lt dydžio turtinė žala, už motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą būtų padaryta 79415,65 Lt dydžio turtinė žala, tačiau motinystės (tėvystės) pašalpa šiuo metu yra neišmokėta. Todėl prašo priteisti iš D. P. 26133,55 Lt nepagrįstai išmokėta pašalpos dalį, civilinis ieškinys neatlygintas.

Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Viena iš darbo sričių - nekilnojamas turtas, prekyba ir nekilnojamojo turto nuoma. 2008-2009 m. dirbo dar ir (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Nekilnojamojo turto plotai dideli. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodavo įmonių registracijos pažymas, suteikdavo nuomininkui teisę akcinės bendrovės adresu priregistruoti savo įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini) „ registruota (duomenys neskelbtini). Visas turtas registruotas toje vietoje. Kas veikė UAB„(duomenys neskelbtini)“ vardu, nežino. Įmonės nuomodavosi patalpas, mokėdavo pinigus. Su klientais tiesiogiai nebendraudavęs, paruoštus dokumentus atnešdavo pasirašyti administratorė Ž. D., ji su klientais bendraudavo tiesiogiai.

Liudytoja Ž. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamosios D. P. nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, šios įmonės direktorius paprašė įregistruoti dar dvi įmones adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe buvo ir UAB„(duomenys neskelbtini)“. Išdavę sutikimą įmonių registravimui, išrašę pažymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto nuoma. Kadangi turi teritoriją, pastatus (duomenys neskelbtini), ten nuomoja biurus ir sandėlius. UAB„(duomenys neskelbtini)“ patalpų nenuomavo. Tokių firmų registruotos korespondencijos nepriimama. Yra kreipęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jų direktorius buvo Ž. N., tiesiogiai bendravę su juo. Dar buvo kitas vyrukas, bet jo nei vardo, nei pavardės nežino.

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamosios D. P. nepažįsta. 2008 m. ieškojo darbo, iš vienos merginos vardu A gavo patarimą, kur susitikti susitarti dėl darbo. Tuo metu gyvenusi Raseiniuose. Buvo atvažiavęs vyriškis vardu N iš UAB„(duomenys neskelbtini)“ ,jis turėjo įdarbinti, pasirašiusi darbo sutartį. Jie sakė, kad užsiima namų ir sodų interjeru, kažkas susiję su dizainu. Firmos direktorius buvo V. U.. Jiems reikėjo žmonių, sakė, kad darbą atliks kiti žmonės, o pačiai liepė ramiai lauktis vaikelio. Kas kažkiek laiko pasiskambindavo, kai atėjo laikas išeiti į dekretą, paskambinusi, kad reikia pažymos iš jų firmos, bet jie tiesiog dingo ir iš jų nebebuvo jokios žinios. 2009-03-09 pagimdžiusi vaiką. Į SODRĄ dėl pašalpos mokėjimo nesikreipė. Dingus darbdaviams, klausinėjausi SODROS, ką toliau daryti. Gavusi patarimą, kad reikia rašyti prašymą į Kauno SODRĄ, kad nutrauktų draudimą. Pirmiausia rašinėjo prašymus V. U. vardu keliais adresais, kuriuos pavyko rasti internete. Laiškai grįžo su atsakymais, kad V. U. surasti nepavyko. Prie prašymo SODRAI tuos laiškus pridėjusi kaip įrodymą, kad V. U. neįmanoma surasti.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įsteigęs įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir ją pardavęs. Įmonę įsteigęs adresu (duomenys neskelbtini), tai pažįstamo patalpos. Įmonei vadovavęs 3-5 dienas, įmonė nevykdė veiklos, buvo įsteigta su tikslu parduoti, buhalterinė veikla buvo tvarkoma minimaliai. Įdėjęs skelbimą į internetinę svetainę „Skelbiu.lt“, paskambino žmonės ir nupirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“ V. U.. Pirkimą-pardavimą įforminę biure. Steigiant įmonę, reikalingas steigimo aktas, paruošti įstatai, vienintelio akcininko arba visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, Registrų centro formos, sutikimas dėl buveinės, pažyma dėl įstatinio kapitalo, pažyma dėl pavadinimo rezervavimo. Tuo metu įmones steigdavęs savo iniciatyva, dėdavo skelbimą, kad parduodu. Taip pat yra įregistravęs įmones „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, šias įmones irgi pardavęs. Ikiteisminiame tyrime tyrėjai rodė atpažinti V. U., sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo tas pats V. U., o perkant įmonę buvo atvykę trise. Įmonės Pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašė V. U., jo asmens tapatybė buvo patikrinta.

Liudytojas Ž. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buveinė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), įmonė užsiėmė prekyba , 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. perpardavė įmonę; R. B. nežino, neprisimena, kad būtų prašęs įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ž. D. prisimena, su ja padarėme sutartį dėl nuomos , ir nuomavosi patalpas R. K. g. D. P. nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2010-08-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus raštu nustatyta, kad Jonavos skyrius kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl D. P. galimai nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ , siekiant nepagrįstai gauti didesnes motinystės, motinystės, tėvystės pašalpas (1 t., b. l. 1-3);

Kauno a. VMI buvo inicijuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas ,atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų patikrinimo nebuvo galimybės , 2009-04-27 surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neradimo aktas, adresu (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerastas, dirbančių žmonių nerasta , tolesni kontaktai nežinomi ( t.1, b.l. 8-11).

VSDFV Jonavos skyriaus iniciatyva pradėtas draudžiamųjų pajamų priskaičiavimo D. P. pagrįstumo patikrinimas , pateikti D. P. 2008-10-01 ir 2008-10-22 prašymai skirti motinystės pašalpą, mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu , nėštumo ir gimdymo atostogos nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03, nuo 2009-02-04 iki 2009-02-17, jos dukra M. P. gimė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 13-17-27).

VSDFV Jonavos skyrius dėl D 2008-10-03 priėmė sprendimą Nr. 28D-325, nusprendė skirti laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 D. P. 27 819 Lt motinystės pašalpą, 2008-10-28 priėmė sprendimą Nr. 28D-363, nusprendė D. P. skirti laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2009-02-17 2911,32Lt pašalpą( t.1, b.l. 19-20); 2010-08-12 VSDF Jonavos skyrius priėmė sprendimą Nr. (4.44)30D-255 „Dėl D. P. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą, kuriame nusprendė skirti D. P. nuo 2009-02-18 iki 2009-10-16, kai motinystės ( tėvystės) pašalpa mokama 100% pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 62 079,21Lt dydžio motinystės( tėvystės) pašalpa, o už laikotarpį nuo 2009-10-17 iki 2010-03-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 85%pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 33 359,10Lt dydžio motinystės ( tėvystės) pašalpa, viso už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 D. P. priskaičiuota 95 438,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa( t1, b.l. 27); nuo 2010-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, t.y. sumažėjus maksimaliam dienos kompensuojamam uždarbiui, VSDFV Jonavos skyrius 2010-08-12 perskaičiavimo sprendimu Nr. PER-1156 sumažino D. P. motinystės(tėvystės) pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-03-16 už šį laikotarpį priskaičiuojant 13 199,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2008-05-23, vadovas direktorius V. U.( t.1, b.l. 28-30), SODRA duomenimis UAB„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. K. nuo 2008-08-11 iki 2009-07-01, D. P. nuo 2008-05-29 iki 2009-02-27, V. U. nuo 2008-05-29 iki 2009-11-25( t.1, b.l. 31); VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo įregistruotas prašymas laikinai įtraukti į juridinių asmenų registrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašymą pateikė A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota juridinių asmenų registre 2008-05-23 ( t.1, b.l.37- 60); vienintelio akcininko sprendimu 2008-05-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas V. U., pateiktas prašymas įregistruoti juridinių asmenų registre( t.1, b.l. 61-83).A. B. ir V. U. sudarė akcijų pirkimo pardavimo sutartį( t.1, b.l. 89-93).

VSDFV Raseinių skyriaus 2010-10-05 pažyma Nr. 3R-3516 nustatoma, kad J. K. prašymų gauti motinystės ar motinystės(tėvystės) pašalpas neužregistruota, todėl jokių pašalpų jai nebuvo mokėta( t.1, b.l 129).

2010-11-17 liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad apklaustas V. U., jis parodė, kad 2007 metais mirė jo žmona ir sūnus. Liko vienas, todėl išgyveno didelį stresą, nuo to pradėjo gerti. Tuo metu gyveno vienas adresu (duomenys neskelbtini). Gėrė ilgą laiką, kol 2008 metų pavasarį, tikrai datos neatsimena, jį prie 6 forto esančios parduotuvės „Samsonas“ Kauno m., sutiko du nepažįstami vyriškiai apie 30 metų amžiaus. Jie pakvietė į bariuką, kuris yra šalia Samsono parduotuvės. Jie jam siūlė įkurti firmą, pasiūlė būti direktoriumi. Nei jis sutiko nei ką, kokį atlygį už tai siūlė neprisimena. Jam nupirko alkoholio ir tuo metu pokalbis pasibaigė, jie išsiskyrė. Po kelėtos dienų, galėjo praeiti savaitė po jų paskutinio pokalbio bare, tie patys du vaikinai jį surado kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Kieme jam pakišo pasirašyti kažkokius dokumentus. Kokie tie dokumentai buvo įvardinti negali. Jis, būdamas neblaivus, pasirašė jam duodamus dokumentus. Kas tuose dokumentuose buvo įvardinta nežino ir nesidomėjo. Už dokumentų pasirašymą jam duodavo pinigų alkoholiui. Tai buvo nedidelės pinigų sumos. Kiek tiksliai kartų pasirašinėjo dokumentuose jis neatsimena. Jam atveždavo pasirašyti šūsnį dokumentų, bent jau taip atrodė tuo metu. Jie jį buvo susiradę tris ar tai keturis kartus. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę nieko pasakyti negali. Adresu (duomenys neskelbtini) nėra buvęs ir nežino kokios bendrovės ten yra tuo adresu registruotos. Jis niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mano, kad juo pasinaudojo tie vaikinai nurodyti ir įformino direktoriumi, o jis visur pasirašydavo jų atvežtuose dokumentuose kaip direktorius. Kaip minėjo tų dokumentų turinio neskaitė ir jam tai buvo neįdomu. Niekada nėra įsigijęs kokios nors firmos akcijų, nes neturėjo pinigų. Iš pradžių tie vaikinai duodavo išgerti alkoholio, o paskui duodavo pasirašyti dokumentus. Jam D. P. pavardė nei vardas nieko nesako. A. B. taip pat nepažįsta. Banke, Sodroje ir mokesčių inspekcijoje ir kitose institucijose su tais vaikinais nėra buvęs. Kad yra bendrovės direktorius sužinojo, kai nuėjo 2010 m. rudenį registruotis į darbo biržą. Tuomet jam ir pasakė, kad yra firmos kažkokios direktorius. Kaip minėjo, apie tą įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, nes juo pasinaudojo, kai girtam atveždavo tie du vaikinai pasirašyti dokumentus. Niekada nedirbo jokiu direktoriumi, o dirbo statybose iki 2007 metų. Todėl ir prisipažįsta iš dalies, nes jis dokumentuose pasirašinėjo kaip direktorius, tačiau iš tikrųjų tų jam duodamų pasirašyti dokumentų turinio neskaitė; yra paskelbta V. U. paieška, policija jo atvesdinti į teismo posėdį negalėjo, jis nesurastas, nedalyvauja posėdyje, V. U. parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje kitiems įrodymams byloje patvirtinti BPK 276 str. 1,4 d. tvarka (1 t., b. l. 139).

VSDFV Vilniaus skyriaus informaciniu raštu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), VSDFV Vilniaus skyriuje draudėju registruota nuo 2008-05-28. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, apdraustųjų draudžiamųjų pajamų sumos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos pas minėtą draudėją sudarė:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-09-30 draudžiamosios pajamos – 22200,00 Lt, VSD įmokos - 7543,56 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 draudžiamosios pajamos – 13376,00 Lt, VSD įmokos- 4545,16 Lt;

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 draudžiamosios pajamos - 18300,00 Lt, VSD įmokos - 6218,34 Lt, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 draudžiamosios pajamos - 19200,00 Lt, VSD įmokos - 6524,16 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 draudžiamosios pajamos - 0,00 Lt, VSD įmokos - 0,00 Lt;

V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 draudžiamosios pajamos - 440,00 Lt, VSD įmokos - 149,51 Lt, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 draudžiamosios pajamos - 1200,00 Lt, VSD įmokos - 407,76 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 draudžiamosios pajamos - 1200,00 Lt, VSD įmokos - 407,076 Lt (2 t., b. l. 21,37);

2008-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu VSDFV Vilniaus skyriui apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ataskaitinį 2008 metų 2 ketvirtį V. U. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, yra 440,00 Lt, D. P. – 18300,00 Lt (2 t., b. l. 27-29);

2008-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu VSDFV Vilniaus skyriui apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ataskaitinį 2008 metų 3 ketvirtį V. U. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, yra 1200,00 Lt, D. P. – 19200,00 Lt (2 t., b. l. 33-35);

2008-10-01 prašymu skirti pašalpą nustatyta, kad D. P. parašė prašymą VSDFV Jonavos skyriui skirti jai motinystės pašalpą, nurodydama savo darbovietes – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „9duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 13);

Iš nėštumo ir gimdymo pažymėjimo Serija C Nr. 0080063, išduoto 2008-10-01, nustatoma, kad D. P. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2008-10-21 iki 2009-02-03 (1 t., b. l.15-16);

Iš VSDFV Jonavos skyriaus 2008-10-03 sprendimo Nr. 28D-325 nustatyta, kad priimtas sprendimas „Dėl D. P. teisės į motinystės pašalpą“, kuriame priskaičiuota mokėti D. P. 27819,28 Lt motinystės pašalpą nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03(1 t., b. l. 19);

Iš VSDF Jonavos skyriaus 2008-10-28 sprendimo Nr. 28D-363 nustatoma, kad priimtas sprendimas „Dėl D. P. teisės į motinystės pašalpą, kuriame nuspręsta mokėti D. P. 2911,32 Lt motinystės pašalpą nuo 2009-02-04 iki 2009-02-17 (1 t., b. l. 20);

2009-12-16 prašymu D. P. kreipėsi į VSDFV Jonavos skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo (1 t., b. l. 25);

Iš VSDFV Jonavos skyriaus rašto nustatoma, kad D. P. 2010-01-05 pateikė VSDF Jonavos skyriui 2009-12-08 pažymą apie tai, kad D. P. 2009 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva išmokėtas 4347 Lt atlyginimas (3 t., b. l. 71);

Iš VSDFV Jonavos skyriaus rašto nustatoma, kad D. P. 2010-02-26 pateikė VSDF Jonavos skyriui pažymą, kad D. P. 2009 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota 4347,00 Lt ir išmokėta 3303,72 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas (3 t., b. l. 74);

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo bei daužiamųjų pajamų pažyma nustatoma, kad laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-12-31 suma, nuo kurios sumokėtos SD įmokos D. P. yra 37500 Lt (1 t., b. l. 26);

VSDFV Jonavos skyriaus 2010-08-12 sprendimu „Dėl D. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ nustatoma, kad D. P. paskaičiuota laikotarpiu nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 95438,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (1 t., b. l. 27);

Swedbank AB 2010-12-01 pažyma Nr. S-/49385 nustatoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta sąskaita LT727300010108236016, tipas B, likučių sąskaitoje nėra, o AB SEB bankas, BnB NORD AB Šiaulų bankas bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientu nebuvo, sąskaitų neturėjo; 2008-05-23 -2009-01-01 Swedbank sąskaitos išrašu nustatoma, kad sąskaitoje LT727300010108236016 2008-05-23, kuomet ji buvo įsteigta, buvo 10000 Lt, vėliau pasikeitus akcininkams pinigai nuimti(t.2, b.l. 60-69).

Kauno a. VPK Jonavos r.PK Kriminalinės policijos skyriaus 2010-11-10 užduotimi paskirta dokumentų tyrimas, pavedant atlikti FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veikos tyrimo Kauno a. skyriaus specialistui tikslu atsakyti į klausimus-

1. Kokią faktiškai veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini),? Ar pajamos ir išlaidos pateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais?

2. Kokių teisės aktų reikalavimai pažeisti siekiant neteisėtai gauti didesnes išmokas iš VSDFV biudžeto (Sodros)?Ir kas už tai atsakingas?

3. Ar iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, turtą, kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2010-08-01? Jeigu ne, tai kokie pažeidimai padaryti ir kas už tai atsakingas? (t.2, b.l. 88-89);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo išvada 5-2/167/2011 nustatoma, kad atliekant tyrimą buvo vadovautasi 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymu Nr. DC-574, jo pakeitimais ir papildymais, 2000-12-21 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu Nr. IX-110, jo pakeitimais ir papildymais. Tiriamojoje dalyje konstatuota, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2008 m. gegužės mėn. 23 d. Valstybės įmonės Registro centro adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nurodyta, kad bendrovė gali vykdyti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, konsultavimo, prekybos ir pramoninę veiklą ( bendrovės steigimo aktas, registravimo pažymėjimas ir įstatai 2 priede), bendrovės įstatinis kapitalas - 10000 Lt dydžio, kurį sudarė 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė 100 Lt. Visų akcijų savininkas ir bendrovės steigėjas A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini)), nuo 2008-25-26 akcininku tapo V. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini)) ( 3 priedas). 2009-02-09 vienintelio akcininko V. U. sprendimu bendrovės buveinės adresas buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į patalpas, nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)" ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), registruojant tai Valstybės įmonės Registro centre. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 727300010108236016 AB banke „Swedbank“. Pagal Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialas, 2010-10-22 raštu Nr. (3.7.7.)S-3542 pateiktus duomenis už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą buvo atsakingi asmenys direktorius A. B. dirbo nuo 2008-05-21 iki 2008-05-26, direktorius V. U. dirbo nuo 2008-05-26 iki 2009-11-25.

Informacijos, kas tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tyrimui pateiktuose dokumentuose, nėra duomenų.A. B. bendrovės direktoriaus pareigas atliko 6 dienas, o nuo 2008-05-26 įmonės vadovu tapęs V. U. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis apdraustuoju buvo iki 2009-11-25.Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje buvo įforminti trys apdraustieji- V. U. nuo 2008-05-29 iki 2009-11-25,D. P. nuo 2008-05-29 iki 2009-02-27, J. K. nuo 2008-08-11 iki 2009-07-01.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos nevykdė, o buvo įkurta tam, kad įforminus dirbančiosiomis dvi besilaukiančias kūdikių moteris, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai būtų teikiama tiesos neatitinkanti informacija apie gaunamas dideles pajamas, nuo kurių įformintųjų naudai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, nes:

1)patalpų, kuriose galėtų vykdyti savo veiklą, neturėjo;

2)finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė;

3)bendrovė nuo įregistravimo dienos mokesčių įstatymais privalomų teikti deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė, mokestinių prievolių nedeklaravo, mokesčių nemokėjo;

4)direktoriumi įformintas V. U. realiai direktoriaus pareigų nevykdė;

5)J. K. (bendrovės apdraustoji socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2009-07-01) 2010-11-29 liudytojo apklausos protokole parodė, kad bendrovėje nedirbo, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodė, kad atpažįsta ją fiktyviai įdarbinusį asmenį N. M., kurio bendrovės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše nėra;

6)Bendrovės dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, nes nei direktoriaus nei buhalterio bendrovė realiai neturėjo, kas pildė deklaracijas VSDFV tyrimo metu nustatyta nebuvo. 2010-11-17 liudytojo apklausos protokole V. U. parodė, kad pasivaišinęs alkoholiu, kurį duodavo nežinomi asmenys, pasirašydavo kažkokius dokumentus jų neskaitęs. Ar tai buvo VSDFV teikti dokumentai tyrimo metu nenustatyta.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu turėjo 10000,35 Lt įplaukų, tai:

- 10000,00 Lt dydžio akcinis kapitalas, kurį į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą įnešė bendrovės steigėjas A. B.;

- 0,35 Lt dydžio palūkanos ir 25873,89 Lt išlaidų, tai 25814,25 Lt dydžio Sodros įmokos; ir 59,64 Lt banko pajamos už grynų pinigų išmokėjimą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos.

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kas įformino bendrovės dirbančiaisiais V. U., D. P. ir J. K. bei teikė VSDFV Vilniaus ir Kauno skyriams informaciją apie aukščiau nurodytų asmenų pajamas bei mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tyrimui nepateikti jokie dokumentai nurodantys bendrovės veiklą, pajamų šaltinį, įformintųjų dirbančiaisiais darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, todėl daroma išvada, kad bendrovės pajamos, iš kurių būtų mokamos socialinio draudimo įmokos nepateisintos jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais.

Į trečią klausimą atsakyta, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, turtą, kapitalą, ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos nevykdė, VSDF valdybai pateiktose deklaracijose nurodyti tiesos neatitinkantys duomenys,

Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti, ir tyrimui nepateikti.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tam, kad įforminus dirbančiosiomis besilaukiančias kūdikių moteris, VSDF valdybai pateiktose deklaracijose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių įformintųjų piliečių naudai būtų priskaičiuotos ir neteisėtai gautos nepagrįstai didelės motinystės ir motinystės(tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Tyrimui nepateikti jokie įformintųjų dirbančiaisiais darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, todėl daroma išvada, kad bendrovės pajamos, iš kurių būtų mokamos socialinio draudimo įmokos nepateisintos jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais.

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 21 straipsnio nuostatų 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", o pagal 2 dalį „ Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas" , t.y. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“direktorius V. U..

Atlikus tyrimą antru klausimu padaryta išvada, kad iš dviejų bendrovėje įformintų moterų, tik D. P. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrių su prašymais paskirti motinystės pašalpas, J. K. dėl motinystės pašalpos apskaičiavimo nesikreipė, nes žinojo, kad bendrovėje nedirbo ir suprato, kad jokia pašalpa jai nepriklauso. D. P. kreipėsi į VSDFV Jonavos skyrių 2008-10-01 ir 2008-10-22 su prašymu paskirti motinystės pašalpą, bei 2009-12-16 su prašymu paskirti motinystės(tėvystės) pašalpą. Skiriant pašalpas, VSDFV vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės teiktais duomenimis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 D. P. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ priskaitė 18300,00 Lt darbo užmokesčio, o už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 - 19200,00 Lt darbo užmokesčio ; iš viso D. P. draudiminis laikotarpis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas nuo 2008-05-29 iki 2009-02-27. Nuo 2008-10-01 D. P. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Vadovaujantis 2000-12-21 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio nuorodomis, kompensuojamas uždarbis, pagal kurį motinystės pašalpos dydis yra apskaičiuojamas apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo pradžios mėnesį. D. P. 2008 m. II ketvirčio deklaruotos pajamos buvo 21300,00 Lt. dydžio: 18300,00 Lt draudėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos pajamos; 3000,00 Lt draudėjo A. S. Įmonės deklaruotos pajamos. Vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis 343,55 Lt. D. P. VSDFV Jonavos skyriaus 2008-10-03 sprendimu Nr. 28D — 325 priskaičiavo 27819,28 Lt dydžio motinystės pašalpa. 91850,74 Lt dydžio motinystės(tėvystės) pašalpa D. P. paskirta 2010-08-12 sprendimu Nr. (4.44)30D-255 ir 2010-08-12 perskaičiavimo sprendimu Nr PR-1156 už laikotarpį nuo 2009-12-18 iki 2009-10-16.

2010-09-14 raštu Nr. (4.24)3S-7097, VSDFV Jonavos skyrius informavo, kad motinystės pašalpa D. P. išmokėta.

Motinystės (tėvystės) pašalpa D. P. paskirta 2010-08-12 sprendimu Nr. (4.44)30D-255, už laikotarpį nuo 2009-12-18 iki 2009-10-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 62079,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, o už laikotarpį nuo 2010-10-17 iki 2010-03-10, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 33359,10 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Iš viso už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 D. P. paskirta 95438,31 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. 2010-08-13 rašte Nr. (4.24)3S-5963, VSDFV Jonavos skyrius nurodė, kad „...Jei motinystės (tėvystės) pašalpą skaičiuoti tik iš A. S. įmonės priskaitytų draudžiamųjų pajamų, D. P. nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 būtų priskaityta 12453,09 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Dėl galimai nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Jonavos skyriui būtų padaryta už motinystės pašalpos mokėjimą D. P. 26133,55 Lt dydžio turtinė žala (30730,60 – 4597,05), už motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą 83003,22 Lt dydžio turtinė žala (95438,31-12453,09), viso išmokėjus D. P. motinystės (tėvystės) pašalpą – 109136,77 Lt dydžio turtinė žala“. 2010-09-14 raštu Nr. (4.24)3S-7097, VSDFV Jonavos skyrius informavo, kad „...Nuo 2010-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, t.y. sumažėjus maksimaliam dienos kompensuojamam uždarbiui, VSDFV Jonavos skyrius 2010-08-12 perskaičiavimo sprendimu Nr. PR-1156 sumažino D. P. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-03-16, už šį laikotarpį priskaičiuojant 13199,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą (p. s. anksčiau apskaičiuota pašalpa sumažinta 3587,57 Lt, perskaičiuota suma – 91850,74 Lt) . Dėl galimai nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Jonavos skyriui būtų padaryta 105549,20 Lt dydžio turtinė žala“.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. P. realiai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o VSDFV teikti duomenys apie jos pajamas neatitiko tikrovės. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 straipsnio 2 dalies nuorodas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.

Pažymėtina, kad D. P. 2008-10-01 ir 2008-10-22 prašymuose nurodė vieną iš savo darboviečių, t.y. „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai joje nedirbo ir teisės į pašalpas, apskaičiuotas pagal šios bendrovės deklaruotas D. P. pajamas, neįgijo (2 t., b. l. 91-148).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Kai asmuo kelis kartus padaro veiksmus, numatytus galiojusio BK 274 str. arba atitinkamai BK 275 str., jie vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jeigu kaltininko veikoje yra vieninga tyčia.

Sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas, padaryti grupės iš anksto susitarusių asmenų, kvalifikuojami be nuorodos į galiojusio BK 18 str., kai du ar daugiau asmenų iki šių nusikaltimų objektyviosios pusės požymių padarymo pradžios susitarė jį kartu padaryti ir kiekvienas bendrininkas betarpiškai padarė bent dalį BK 274 ar BK 275 straipsnių dispozicijoje numatytos veikos.

Šio senato nutarimo 17 p. išaiškinta, jeigu kaltininkas, suklastojęs oficialų dokumentą ir jį panaudojęs ar tokį dokumentą tik panaudojęs, pasisavina arba iššvaisto svetimą turtą, jo veika fiksuojama pagal nusikaltimų sutaptį (galiojusių BK 207 ir 275 straipsnius).

Suklastotų oficialių dokumentų panaudojimas sukčiaujant iš sutapties pagal galiojusio BK 207 str. nekvalifikuotinas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui užvaldyti.

Tačiau jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina iš sutapties ir pagal galiojusio BK 207 str.(oficialaus dokumento suklastojimas, realizavimas ar panaudojimas).

Nors D. P. duodama parodymus subjektyviai neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., BK 300 str. 1 d., tačiau ištirtais teismo posėdyje įrodymais nustatyta, kad D. P., 2008m. gegužės 28d., veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ( jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ( toliau - VSDFV), žinodama, kad yra nėščia ir nuo 2008-10-01 turės teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas, o nuo 2009-02-04 turės teisę į vaiko priežiūros atostogas, taip pat žinodama, kad pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. ( Žin. 2007, Nr. 132-5346) kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, o pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo 6str.2d. ( Žin. 2008, Nr. 149-499) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ( tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tyčia, žinodama, kad bendrovėje realiai nedirbs, 2008 m. gegužės 28d. susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, disponavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), dokumentais, kad jis fiktyviai įdarbins ją UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiam asmeniui suklastojus 2008-05-28 darbo sutartį Nr. 2., kurioje nurodžius žinomai melagingus duomenis, kad D. P. priimama į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainere, darbdaviui įsipareigojant mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimą, vieną kartą per mėnesį, 27 dieną, nustatant 4 valandų darbo dienos trukmę, 5 dienas per savaitę, o ji 2008 m. gegužės mėnesį, nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) realiai dizainerės pareigose nedirbs, o sutartis surašoma tam, kad apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į maksimalią motinystės, motinystės ( tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, darbo sutartį Nr. 2, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino savo parašu, D. P. tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, tai atitinka nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str.1 d;

byloje nustatyta, kad D. P. nenustatytam asmeniui pagal šią sutartį D. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 priskaičiavus 18 300 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 19 200 Lt darbo užmokesčio, suklastojus ir 2008-07-10 VSDFV Vilniaus skyriui pateikus Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų II ketvirtį su priedais, kuriame melagingai nurodžius, kad D. P. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma- 18 300 Lt, suklastojus ir 2008-10-07 VSDFV Vilniaus skyriui perdavus Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų III ketvirtį su priedais, kuriame melagingai nurodžius, kad D. P. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma- 19 200 Lt, D. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2009-12-08 pažymą apie tai, kad D. P. 2009m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva išmokėtas 4347 Lt atlyginimas ir patvirtinus pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu, D. P. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo ir darbo užmokestis jai nepriklauso, 2010-01-05 pateikė šį suklastotą dokumentą VSDFV Jonavos skyriaus darbuotojams adresu Kauno g. 20 Jonava, tokiu būdu D. P. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą;

po ko D. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2010-02-07 pažymą, apie tai, kad D. P. 2009m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota 4347,00 Lt ir išmokėta 3303,72 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir patvirtinus pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudu, D. P. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jai nepriklauso, pateikė 2010-02-26 VSDFV Jonavos skyriaus darbuotojams adresu Kauno g. 20 Jonava, tokiu būdu panaudojo žinomai šį suklastotą dokumentą;

Žemesnės instancijos teismas

po ko D. P. VSDFV Jonavos skyrius dėl D. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad D. P. turi teisę gauti motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpą, 2010-08-12 priėmė sprendimą Nr. (4.44)30D-255 „Dėl D. P. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą, kuriame nusprendė skirti D. P. nuo 2009-02-18 iki 2009-10-16, kai motinystės ( tėvystės) pašalpa mokama 100% pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 62 079,21Lt dydžio motinystės( tėvystės) pašalpa, o už laikotarpį nuo 2009-10-17 iki 2010-03-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 85%pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 33 359,10Lt dydžio motinystės ( tėvystės) pašalpa, viso už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 D. P. priskaičiuota 95 438,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Nuo 2010-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, t.y. sumažėjus maksimaliam dienos kompensuojamam uždarbiui, VSDFV Jonavos skyrius 2010-08-12 perskaičiavimo sprendimu Nr. PER-1156 sumažino D. P. motinystės(tėvystės) pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-03-16 už šį laikotarpį priskaičiuojant 13 199,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą,

tokiu būdu D. P. apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą turtą- VSDFV biudžeto 26 133,55Lt išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 79 415,65Lt išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 2 d; BK 300 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-448/2010) apgaulės požymis D. P. inkriminuotų veikų atžvilgiu turėtų pasireikšti fiktyviu jos įdarbinimu, t. y. ar darbo sutartis buvo sudaryta iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti, ar tokius santykius sukūrė ir D. P. realiai dirbo nurodytą darbą, ar jos įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo sutartis sudaryta kitais tikslais, siekiant apgaule neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas, ir realiai D. P. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Vertinant D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pateiktus parodymus, kuriuose teigiama, kad jai iš matymo pažįstama moteris davė telefono numerį, kuriuo paskambinus susitiko su dviem vyriškiai, iš kurių vienas buvo direktorius V. U., kad buvo pasiūlytas fotografo, darbas, kuris prilygo dizainerės darbui, t. y. fotografuoti namus ir sutarė, kad jos atlyginimas bus 800 Lt per mėnesį, tačiau darbo užmokesčio pažymose jos darbo užmokestis buvo nurodomas 17000 Lt. Nėra objektyvių įrodymų, kad realiai dirbo, pati kaltinamoji pripažįsta, kad 2008-10-01 VSDFV Jonavos skyriuje, pateikusi prašymą gauti motinystės pašalpą, nurodė dvi darbovietes - UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) įmonę bei, kad patikrinusi savo sąskaitą DNB banke, pamatė, kad jai buvo pervesta apie 21000 Lt pašalpa. Kaltinamoji suvokė , kad jos veika neteisėta, suprato, kad jai pervesta VSDFV pinigai neteisėtai, ir jai nepriklauso, nes ji faktiškai nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes, kaip nurodo pati kaltinamoji, ji per keletą dienų paėmė pinigus ir juos perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sau atsiskaičiuodama 800 Lt.

Tai kad D. P. nedirbo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ir liudytojų J. K. ir V. U. parodymai. J. K. parodė, kad ji taip pat buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainere, tačiau ji į VSDFV Raseinių skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo, nesikreipė, nes žinojo, kad niekur nedirbo, todėl jai ir pašalpos nepriklauso. Liudytojas V. U. nurodė, kad jis niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mano, kad juo pasinaudojo ir įformino jį direktoriumi, o jis visur pasirašydavo jų atvežtuose dokumentuose kaip direktorius, tačiau dokumentų turinio neskaitė ir jam tai buvo neįdomu; šie liudytojo parodymai perskaityti teismo posėdyje kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, kadangi V. U. pasislėpęs nuo teismo, paskelbta jo paieška.

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ūkinės - finansinės veiklos tyrimą pateikta specialisto išvada (2 t., b. 1. 91-148), nustatytos teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kurios rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tam, kad įforminus dirbančiosiomis dvi besilaukiančias kūdikių moteris(D. P. ir J. K.),kad VSDFV būtų teikiama tiesos neatitinkanti informacija apie gaunamas dideles pajamas, nuo kurių įformintųjų naudai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, nes: patalpų, kuriose galėtų vykdyti savo veiklą, neturėjo; finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė; bendrovė nuo įregistravimo dienos mokesčių įstatymais privalomų teikti deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė, mokestinių prievolių nedeklaravo, mokesčių nemokėjo; direktoriumi įformintas V. U. realiai direktoriaus pareigų nevykdė; J. K. (bendrovės apdraustoji socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2009-07-01) 2010-11-29 liudytojo apklausos protokole parodė, kad bendrovėje nedirbo, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodė, kad atpažįsta ją fiktyviai įdarbinusį asmenį N. M., kurio bendrovės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše nėra; Bendrovės dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, nes nei direktoriaus nei buhalterio bendrovė realiai neturėjo, kas pildė deklaracijas VSDFV tyrimo metu nustatyta nebuvo. 2010-11-17 liudytojo apklausos protokole V. U. parodė, kad pasivaišinęs alkoholiu, kurį duodavo nežinomi asmenys, pasirašydavo kažkokius dokumentus jų neskaitęs. D. P. kreipėsi į VSDFV Jonavos skyrių 2008-10-01 ir 2008-10-22 su prašymais paskirti motinystės pašalpą, bei 2009-12-16 su prašymu paskirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Skiriant minėtas pašalpas, VSDFV vadovavosi bendrovės teiktais duomenimis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 D. P. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ priskaitė 18300,00 Lt darbo užmokesčio, o už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 - 19200,00 Lt darbo užmokesčio Iš viso D. P. draudiminis laikotarpis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas nuo 2008-05-29 iki 2009-02-27. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2010-03-16 D. P. dirbo (duomenys neskelbtini). įmonėje. Nuo 2008-10-01 D. P. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. D. P. 2008 m. II ketvirčio deklaruotos pajamos buvo 21300,00 Lt dydžio: 18300,00 Lt draudėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos pajamos; 3000,00 Lt draudėjo (duomenys neskelbtini) įmonės deklaruotos pajamos. Vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis 343,55 Lt. 2010-08-13 raštu Nr. (4.24)3S-5963, VSDFV Jonavos skyrius informavo, kad D. P. VSDFV Jonavos skyriaus 2008-10-03 sprendimu Nr. 28D – 325 priskaičiuota 27819,28 Lt dydžio motinystės pašalpos (atskaičius gyventojų pajamų mokestį išmokėta 21373,05 Lt dydžio motinystės dydžio pašalpa). 2008-10-28 sprendimu Nr. 28D-363 D. P. priskaityta 2911,32 Lt dydžio motinystės pašalpa (atskaičius gyventojų pajamų mokestį išmokėta 2213,60 Lt dydžio motinystės dydžio pašalpa), viso D. P. priskaityta 30730,60 Lt dydžio motinystės pašalpa. Jei motinystės pašalpa būtų išmokėta tik pagal (duomenys neskelbtini) įmonės priskaitytas draudžiamąsias pajamas, jai būtų priskaityta už minėtą laikotarpį 4597,05 Lt dydžio motinystės pašalpa. 2010-09-14 raštu Nr. (4.24)3S-7097, VSDFV Jonavos skyrius informavo, kad motinystės pašalpa D. P. išmokėta. Motinystės (tėvystės) pašalpa D. P. paskirta 2010-08-12 sprendimu Nr. (4.44)30D-255, už laikotarpį nuo 2009-12-18 iki 2009-10-16, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 62079,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, o už laikotarpį nuo 2010-10-17 iki 2010-03-10, kai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, D. P. paskirta 33359,10 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Iš viso už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 D. P. paskirta 95438,31 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. 2010-08-13 rašte Nr. (4.24)3S-5963, VSDFV Jonavos skyrius nurodė, kad jei motinystės (tėvystės) pašalpą skaičiuoti tik iš A. S. įmonės priskaitytų draudžiamųjų pajamų, D. P. nuo 2009-02-18 iki 2010-03-16 būtų priskaityta 12453,09 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. 2010-09-14 raštu Nr. (4.24)3S-7097, VSDFV Jonavos skyrius informavo, kad nuo 2010-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui, t.y. sumažėjus maksimaliam dienos kompensuojamam uždarbiui, VSDFV Jonavos skyrius 2010-08-12 perskaičiavimo sprendimu Nr. PR-1156 sumažino D. P. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-03-16, už šį laikotarpį priskaičiuojant 13199,59 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ūkinės - finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad D. P. realiai bendrovėje nedirbo, o VSDFV teikti duomenys apie jos pajamas neatitiko tikrovės.

Be to, įvertinus, kad D. P. 2008 m. II ketvirčio deklaruotos pajamos buvo 21300,00 Lt dydžio: 18300,00 Lt draudėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos pajamos ir tik 3000,00 Lt draudėjo (duomenys neskelbtini) įmonėje, darytina išvada kad D. P. pajamos nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo kurių skaičiuojamos įmokos yra akivaizdžiai neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat, įvertinus tai, kad nėra jokių kitų D. P. darbą patvirtinančių objektyvių įrodymų bei kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog kaltinamoji realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nesant dokumentų, kurie patvirtintų, kad darbo užmokestis žiniaraščiuose jai buvo apskaičiuotas už jos atliktą darbą bei atsižvelgiant į 2011-10-24 specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad D. P. realiai bendrovėje nedirbo, o VSDFV teikti duomenys apie jos pajamas neatitiko tikrovės, esant surinktiems įrodymams, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo lėšų mokėti atlyginimus ir vykdyti veiklai, mokėti mokesčius į SODROS biudžetą, teismas konstatuoja, kad D. P. įdarbinimas įmonėje buvo fiktyvus, t.y., kad darbo santykiai faktiškai nebuvo susiklostę, jie neegzistavo. Teismas nustatydamas, kad darbo santykiai realiai neegzistavo, buvo fiktyvūs, o kartu ir darbo sutartis, taip pat ir pranešimai apie apdraustuosius asmenis yra suklastoti, rėmėsi surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat konstatuoja, kad visos šios aplinkybės patvirtina kaltinime nurodytą tikslą ir susitarimą fiktyvių santykių pasėkoje susiformavusią teisinę padėtį panaudoti tik kaip apgaulės priemonę sukčiaujant, sudarant sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę D. P. ir bendrininko naudai lėšoms iš SODROS užvaldyti. Nustatant šias aplinkybes buvo vertintos ne tik kaltinamosios parodymai, liudytojų parodymai, bet ir darbo sutarties sudarymo aplinkybės, darbo vykdymas, darbo funkcijų atlikimo realumas, taip pat buvo atsižvelgta į nėštumo nustatymo laikotarpį.

Priimant nuosprendį prejudicinę reikšmę turi įsitesėjęs Kauno m. apylinkės teismo 2012-02-09 baudžiamasis įsakymas, priimtas V. U. atžvilgiu , kuriuo nustatyta, kad V. U. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), o nuo 2009 m. vasario 21 d. registruota R. K. g. 29, Kaune, direktoriumi, , kad jis, pažeisdamas teisės norminių aktų reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė, buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojo ir tyrimui nepateikė, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d., pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d., ir nubaustas 5 (penkių) MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda(t.3, b.l. 142-144).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas, tačiau tuo atveju, kai darbo sutartis yra fiktyvi, teisė mokėti ir gauti darbo užmokestį neatsiranda. Kita vertus, darbdavio finansinių galimybių neatitinkantis ir neadekvatus darbo užmokesčio dydis gali būti kaip viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pavyzdžiui, kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (baudžiamoji byla nutartis Nr. 2K-243/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2-K-342-2011 yra konstatuota, kad jeigu įmonė objektyviai neturi lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojui, kuriam prieš motinystės, tėvystės atostogas padidinamas atlyginimas, tokie atsakingų asmenų veiksmai kvalifikuotini kaip sukčiavimas; atsižvelgiama ar įmonė yra moki, ar vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautų pajamų , ar turi kitų realių finansinių ir materialinių resursų išmokėti vienintelio akcininko – vadovo sprendimu priskaičiuotą padidintą darbo užmokestį.

Šiuo aspektu minėtos aplinkybės dėl D. P. motyvuotai įvertintos ir teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajai pagal 2008-05-280 sutartį Nr. 2UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-06-30 priskaičiavo 18300,00 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 19200 Lt darbo užmokesčio, konstatuoja kad formaliai sudarant darbo sutartį buvo siekiama sukčiaujant ,apgaule gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas, kadangi valstybinio socialinio draudimo išmokos mokamos iš VSDF biudžeto, jos nėra mokamos iš tiesiogiai iš darbo užmokesčio, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“neturėjo realių finansinių ir materialinių resursų išmokėti vienintelio akcininko – vadovo sprendimu priskaičiuotą padidintą darbo užmokestį. Ši teismo išvada dėl darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo, turint tikslą gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto, pagrįsta detalia byloje esančių duomenų analize, ištirtų įrodymų visuma, FNTT prie LR VRM Kauno apygardos Valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada „Dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr.5-2/167/2011“, kuria konstatuota, kad išmokėjus pagal pateiktus pareiškimus, pažymas ir dokumentus D. P. motinystės pašalpą, VSDF biudžetas patyrė 26133,55 Lt žalą(nuostolį), ir D. P. įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 79415,65 Lt išmokas(motinystė(tėvystės)pašalpą, kad išmokėjus šią pašalpą VSDF patirtų 79415,65 Lt dydžio nuostolį; iš viso išmokėjus D. P. motinystės ir motinystė(tėvystės)pašalpas VSDF biudžetas patirtų 105549,20 Lt dydžio nuostolį(26133,55 Lt + 79415,65 Lt).

Kaltinamoji D. P. apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - VSDFV biudžeto 26133,55 Lt išmokėtus kaip motinystės pašalpą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 79415,65 Lt išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 300 str. 1 d. atsiranda tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro ar netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Sprendžiant D. P. baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal LR BK 300 str. 1 d., visų pirma reikšminga tai, jog nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė fiktyvią darbo sutartį su D. P., kuri iš tiesų šioje įmonėje nedirbo ir dėl to neturėjo teisės gauti darbo užmokesčio, tokiu atveju ir pranešimai apie D. P. priėmimą į darbą bei jos kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apdraustosios darbuotojos darbo užmokestį, nurodytą finansinėse ataskaitose, konstatuotina, kad yra suklastoti, nes juose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pasirašiusi tokius žinomai melagingus dokumentus D. P. juos pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos, Vilniaus skyriams veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad pateikdama dokumentus, teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę ir norėjo taip veikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms D. P. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Kaltinamosios D. P. veikos - netikros darbo sutarties pagaminimas bei kitų dokumentų, suklastotų dokumentų apie darbo užmokestį, kuomet ji realiai nedirbo, ir darbo užmokestis jai nepriklausė, suklastotų pažymų ir kitų dokumentų pateikimas VSDFV Vilniaus ir Jonavos skyriams, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sudėties požymius.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajai D. P. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. D. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje. D. P. anksčiau teista, tačiau teistumai išnykę, VšĮ Jonavos PSPC psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje neįrašyta, paskutinį kartą bausta už KET pažeidimą 2012-04-10. D. P. padarė sunkią veiką, numatytą BK BK 182 str. 2 d., už kurią skiriama išimtinai laisvės atėmimo bausmė, bei nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., tačiau ji augina ir išlaiko mažametį vaiką -M. P. gim. (duomenys neskelbtini); teismų praktika susiklostė taip, kad už šias nusikalstamas veikas tokio pobūdžio bylose taikoma BK 54 str. 3 d., netaikomas realus laisvės atėmimas vadovaujantis teisingumo principu, vadovaujantis bausmės paskirtimi(BK 41 str.), siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, D. P. baustina bauda.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėtinas kartu su byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

VSDFV Jonavos skyrius (šio skyriaus teisių perėmėjas Kauno skyrius) yra pateikęs tik pareiškimą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu VSDFV Jonavos skyrių ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones( t.2, b.l 154-155), VSDF Kauno skyrius yra pripažintas civiliniu ieškovu( t.2, b.l 168), tačiau civilinis ieškinys iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ir aplamai byloje nepateiktas, todėl priimant nuosprendį nesprendžiamas; išaiškintina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka( BPK 112 str. 1 d.); laikinas apribojimas D. P. nuosavybės teisių į jai paskaičiuotą vaiko priežiūros pašalpos dalį pagal darbo užmokestį „(duomenys neskelbtini)“ , vaiko priežiūros atostogų metu, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis šiuo turtu(2010-10-19 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo b. byloje Nr. 1-23-217/2013.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. P. paliktina ta pati.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 307 str.,

n usprendė:

D. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir nubausti vadovaujantis BK 54 str. 3 d. švelnesne bausme, nubausti 80 MGL 10400 Lt(dešimties tūkstančių keturių šimtų Lt) dydžio baudą; pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir nubausti D. P. 40 MGL dydžio 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų Lt) baudą; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrinus paskirti D. P. galutinę 80 MGL 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų Lt) dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta per du mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos( Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801),ir banko kvitus pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Jei kaltinamasis laiku nesumokės baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka pateikus antstoliui.

Išaiškinti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, į. k. 188677437, Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42,kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka( BPK 112 str. 1 d.).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. P. į jai paskaičiuotą vaiko priežiūros pašalpos dalį pagal darbo užmokestį „(duomenys neskelbtini)“ , vaiko priežiūros atostogų metu, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis šiuo turtu pagal 2010-10-19 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo b. byloje Nr. 1-23-217/2013.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje D. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Romaldas Šuliokas