Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-26 · Byla Nr. Ik-837-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
Ik-837-422/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. K., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Marijampolės pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-837-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00207-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2;21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. K. ,

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo sudaryti sąlygas meditacijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 000 Lt (milijono) neturtinę žalą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 000 000 Lt (milijardo) neturtinę žalą; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti sąlygas pareiškėjo meditacijai ( b.l. 4-5, 14).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013-01-21 skundu kreipėsi į kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos (toliau- ir KD) dėl Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-03-26 įsakymu Nr. 1-33 „Dėl nuteistųjų elektros prietaisų, kuriais jie naudojasi įstaigoje, priėmimo, registracijos, grąžinimo sąnaudų elektros energijos išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo“ 10 punktas nustato paimtų daiktų grąžinimą per tris darbo dienas, tačiau 4 kartus jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, nustatytu terminu patikrinimui paimtas personalinis nešiojamas kompiuteris jam nebuvo grąžintas. Tokiais atsakovo veiksmais buvo suvaržytos jo teisės, apribota galimybė rašyti skundus, ruoštis teismo posėdžiams remiantis teisės aktais, atimta teisė skaityti asmeninio pobūdžio, mokslinę religinę literatūrą, užsidirbti pragyvenimui, rašant knygas, kuriant teisės aktus, projektus, atimta jo teisė į saviauklą. Nurodė, jog teisės aktas, kuriuo remiasi atsakovas dėl kompiuterių tikrinimo, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai kompiuteriai yra įsigyjami įkalinimo įstaigos parduotuvėje arba juos perduoda nuteistajam artimieji giminaičiai, jo atveju minėtas teisės aktas negalėjo būti taikomas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2013-01-03 pareiškimu Nr.49/03-11 kreipėsi į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir PN), prašydamas užtikrinti konstitucinę teisę dvasiniam išsivadavimui, nurodydamas, jog pataisos namų administracija nesudaro sąlygų meditacijai, transo būsenos pasiekimui, nes pagal Lietuvos įkalinimo įstaigų nustatytą vidaus tvarką iš jo reikalaujama stotis, užėjus pareigūnams, vykti į skaičiuotes, o meditacijai būtina absoliuti tyla ir ramybė. Kalėjimų departamentas 2013-02-14 raštu Nr. 2S-450 nepagrįstai jo skundą atsisakė nagrinėti. Dėl trukdymo realizuoti prigimtines teises ir laisves, jis patiria dvasines kančias, išgyvenimus, todėl reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija jam garantuoja teisę praktikuoti jogą, induizmą, tačiau atsakovas tam sąlygų nesudaro, atima teisę į dvasinį išsigelbėjimą, kurios jis siekia.

Atsiliepimas

Atsakovai su skundu nesutinka.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Pareiškėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, jam priklausančio kompiuterio patikrinimai buvo vykdomi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo ir perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 12 punktu, kuris numato, jog kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu patikrinimo terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Atsakovas minėto teisės akto nuostatų, tikrindamas pareiškėjo kompiuterį, nepažeidė, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos sąlygų atsiradimo, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ( b.l. 19-20). Nurodė, jog nuteistojo teisė į religines apeigas neatleidžia nuo pareigos laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos bei dienotvarkės reikalavimų. Nuteistojo pareigą laikytis nustatytos dienotvarkės bei vidaus tvarkos nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnis, kuris įtvirtina, kad Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Marijampolės pataisos namai nesudarė pareiškėjui jokių teisės aktams prieštaraujančių kliūčių, kad jis dienotvarkėje numatytu laisvalaikio laiku galėtų išpažinti jam priimtiną religiją, užsiimti meditacija, tačiau dėl minėtos veiklos pareiškėjas negali būti atleidžiamas nuo pareigos laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, režimo reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, skundas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat nepagrįstas.

Skundas netenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su jo teisių ir interesų pažeidimais dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, paimant tikrinimui jo asmeninį nešiojamą kompiuterį bei Marijampolės pataisos administracijos neveikimu dėl nesudarymo sąlygų pataisos namuose pareiškėjui užsiimti joga, meditacija, praktikuoti induizmo religiją.

Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl asmeninio kompiuterio paėmimo tikrinimui, nenurodė savo atvykimo ir išvykimo iš Kauno tardymo izoliatoriaus datų. Iš pareiškėjo 2012-10-08 skundo, adresuoto Kauno tardymo izoliatoriui ( b.l. 51) matyti, jog jis kėlė pretenzijas dėl kompiuterio negrąžinimo, atvykus į tardymo izoliatorių 2012-08-07, 2012-08-28, 2012-10-02. Iš atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus teismui pateiktų duomenų spręstina, jog 2012 m. pareiškėjas keturis kartus buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, tris kartus atvyko turėdamas personalinį kompiuterį, būtent, atvyko 2012-08-07 išvyko 2012-08-14, atvyko 2012-08-28 išvyko 2012-09-04, atvyko 2012-10-02 išvyko 2012-10-09 (b.l. 8, 31,32). Iš Kalėjimų departamento 2013-02-14 rašto Nr. 2S-434 (b.l. 6) matyti, jog 2013-01-15 pareiškėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių buvo paimtas patikrinimui jo kompiuteris, grąžintas 2013-01-29.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Kompiuterių patikrinimai vykdomi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo ir perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Minėto aprašo 12 punkte nurodyta, jog daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos - per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu patikrinimo terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Pareiškėjo argumentai nėra paneigti kitais įrodymais, jog jo asmeninis kompiuteris buvo paimtas kratų metu, jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių. Paimtas 2012-08-07, grąžintas 2012-08-14, paimtas 2012-08-28, grąžintas 2012-09-14, paimtas 2012-10-02, grąžintas 2012-10-09. Atitinkamai kompiuteris tikrintas 7 dienas, 8 dienas, 7 dienas. Pagal Kalėjimų departamento duomenis, pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas 2013-01-15, grąžintas 2013-01-29, t.y. dešimtą darbo dieną ( b.l. 6). Taigi Aprašo 12 punkte numatytas kompiuterio patikrinimo terminas šiais atvejais nebuvo pažeistas. Pažymėtina, jog Aprašo 2 punkte nurodyta, jog daiktų tikrinimo tikslas – užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų turėti daiktų ar reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Pareiškėjo nuomone, Aprašo nuostatos yra taikomos tik nuteistųjų artimųjų perduotų arba įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigytų daiktų tikrinimui. Teismas su šia pozicija nesutinka.

LR Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis įtvirtina pareigūnų teisę vykdyti nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai. Konkrečiu atveju kratų metu atvykus į tardymo izoliatorių ir buvo paimtas pareiškėjo asmeninis kompiuteris patikrinimui. LR Teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182 patvirtintų Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 192 punktas numato, jog Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems areštu perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių taisyklių 191 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą. Taisyklių 191 punkte būtent ir nurodyti nuteistųjų naudojami kompiuteriai (191.7p.). Pažymėtina, jog Aprašas buvo patvirtintas būtent Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 192 punkto reikalavimų įgyvendinimui, tai įtvirtinta minėto teisės akto preambulėje. Aprašo 25 punktas nustato, jog siekiant efektyviai užtikrinti draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų turimi daiktais turi būti nuolat tikrinami šio aprašo nustatyta tvarka, taigi, teismo vertinimu, Aprašo nuostatų reikalavimai yra taikomi ne tik iš įkalinimo įstaigos parduotuvės ir nuteistųjų artimųjų perduotiems daiktams, bet ir laikomiems su savimi daiktams, todėl pagrįstai ir teisėtai atsakovas, tikrindamas pareiškėjo kompiuterį juo vadovavosi.

Pareiškėjas remiasi Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-03-26 įsakymu Nr.1-33 „Dėl nuteistųjų elektros prietaisų, kuriais jie naudojasi įstaigoje priėmimo, registracijos, grąžinimo, sunaudotos elektros energijos išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo“ nuostatomis ( b.l. 46-49), tačiau šis teisės aktas reglamentuoja bendrą elektros prietaisų priėmimo, registracijos, grąžinimo, sunaudotos elektros energijos išlaidų apmokėjimo tvarką, tuo tarpu kompiuterių patikrinimas vykdomas, taikant specialų teisės aktą- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintą Aprašą, kurio pažeidimų konkrečiu atveju nenustatyta.

Be to, pareiškėjas ir nenurodė konkrečiais faktais pagrįstų aplinkybių bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų dėl jo teisių pažeidimų, susijusių su negalėjimu tam tikrą laiką naudotis kompiuteriu dėl jo tikrinimo. Byloje nesurinkta duomenų, kad dėl to buvo apribotos jo galimybės ginti pažeistas teises teisme, užsiimti savišvieta. Pareiškėjas pakankamai daug kartų ir operatyviai yra kreipęsis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo, su teisės aktais galimybė susipažinti suteikiama įkalinimo įstaigose, naudojantis biblioteka, internetu, duomenų apie tai, kad atsakovas trukdytų užsiimti kūrybine veikla, byloje taip pat nėra. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjas kratos protokoluose, grąžinant daiktus, tame tarpe ir kompiuterį, yra pasirašęs, jog pretenzijų minėtos įstaigos administracijai neturi ( b.l.33-38).

Iš bylosduomenų matyti, jog pareiškėjas 2013-01-03 kreipėsi pareiškimu į Marijampolės pataisos namų direktorių, prašydamas patalpinti jį atskirai nuo kitų nuteistųjų, atlaisvinti nuo skaičiuotės ir kitų pareigų ( b.l. 21-23). Šio prašymo turinys patvirtina, jog pareiškėjas siekė, kad jam būtų sudarytos sąlygos išpažinti induizmo religiją, praktikuoti jogą, užsiimti meditacija, kad, jo teigimu, galėtų pasiekti dvasinį išsilaisvinimą (dvasinį nušvitimą), transo būseną. Tarptautinių žodžių žodyne (1985m.) meditacijos žodžio reikšmė apibūdinta taip: medit?cija [lot. meditatio < meditor — mąstau, apgalvoju], apmąstymas, pasinėrimas į savo mintis, gilaus susikaupimo būsena.

LR Konstitucijos 26 straipsnis numato, jog minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma ( 1dalis). Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo ( 2 dalis). Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą ( 3dalis). Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves (4d.). Konstitucijos 27 straipsnyje nurodyta, jo žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnis nustato, kad Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Taigi vertinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Šias teises riboja tiek Konstitucijos 26 str. 4d., 27 str., tiek Bausmių vykdymo kodekse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai, kurių nuteistieji laikytis privalo ir savo teises bei laisves, tarp jų ir religines, gali įgyvendinti tik laikydamiesi įstatyme nustatytų pareigų bei draudimų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Pareiškėjo teigimu, pareigūnai trukdo atsipalaiduoti, kadangi pagal nustatytą tvarką teikia nurodymus vykti į rikiuotę, reikalauja vykdyti vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, naktimis įjungia apšvietimą. Taigi iš pareiškėjo skundo turinio tiek pataisos įstaigai, tiek teismui matyti, jog jis siekia, kad būtų sudarytos sąlygos praktikuoti religiją, užsiimti meditacija, ignoruojant bausmių vykdymo tvarkos, režimo reikalavimus, nustatytą dienotvarkę, tačiau tokiu atveju, būtų nepasiekti bausmių vykdymo tikslai, įtvirtinti Bausmių vykdymo kodekse. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių ir teisių suvaržymas yra neišvengiamas.

Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnis numato nuteistųjų teisę pataisos įstaigoje atlikti religines apeigas. Šio straipsnio pirmajame punkte nurodoma, kad Laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Taigi minėta teisės norma suteikia teisę pataisos įstaigoje vieniems ar su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas, medituoti, atsipalaiduoti, tačiau pareiškėjas prašymo dėl šių teisių realizavimo dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu nepareiškė, kaip jau buvo nurodyta, jis siekia užsiimti norima veikla, pažeidžiant nustatytus teisės aktuose įtvirtintus bausmės režimo reikalavimus. Teismas sutinka su atsakovo Marijampolės pataisos namų atsiliepime išdėstyta nuostata, jog nuteistojo teisė į religines apeigas neatleidžia jo nuo pareigos laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos bei dienotvarkės reikalavimų, todėl jo 2013-01-02 jo prašymas dėl jame įvardijamų sąlygų sudarymo siekiant užsiimti norima veikla dėl nurodytų priežasčių negalėjo būti tenkinamas. Todėl teisėtai ir pagrįstai 2013-01-08 Marijampolės pataisos namų raštu Nr. 20/07-14 buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti prašomas sąlygas užsiimti prašyme nurodyta veikla, 2013-02-14 Kalėjimų departamentas rašte Nr. 2S-450 išdėstytais motyvais pagrįstai minėtą atsakymą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, minėti atsakymai ( b.l. 7, 9) parengti tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs kliūtis laisvalaikio metu pareiškėjui išpažinti jam priimtiną religiją, praktikuoti jogą, užsiimti meditacija. Pareiškėjas nurodė, jog gilinasi į šio pobūdžio knygas, rašo literatūrinius religinio pobūdžio kūrinius, domisi katalikiško pasaulio naujienomis, praktikuoja jogą. Taigi paties pareiškėjo paaiškinimai iš esmės paneigia skundo argumentus. Teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, jog atsakovas atlikęs veiksmus, kuriais būtų siekęs pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, kuriais varžęs, ribojęs religines laisves, įsitikinimus, todėl pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas religinių apeigų atlikimui, meditacijai yra nepagrįstas, atmestinas.

Tačiau teismas pažymi, jog skundo atmetimas netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į atsakovą, prašant sudaryti sąlygas užsiimti siekiama veikla dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu, konkrečiai ir aiškiai suformuluojant savo prašymą dėl pažeistų teisių. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui pareiškė reikalavimą neaiškų, nekonkretų. 2013-03-07 nutartimi teismas pasiūlė jį patikslinti, sukonkretinti, tačiau pareiškėjas tuo nepasinaudojo. Pagal esamą reikalavimą ir byloje nustatytas aplinkybes teismui nėra pagrindo įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas pareiškėjo norimai veiklai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus atsakovų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo nei Marijampolės pataisos namų, nei Kauno tardymo izoliatoriaus raštų, nei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos priimtų sprendimų (pareiškėjui pateiktų atsakymų), kuriais atsisakyta tenkinti jo keliamus reikalavimus, reiškiamus teisme. Nenuginčyti sprendimai (raštai, kuriais atsakyta į pareiškėjo prašymus) laikomi teisėtais, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų (sprendimų, raštų, atsakymų) neteisėtumo. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovo veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja žalą, buvo atlikti remiantis galiojančiais teisės aktais, t.y. buvo teisėti, taigi pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir byloje jos nebuvo nustatytos (ABTĮ 57 str.). Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti skriaudą, byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių reikalavimas priteisti iš atsakovų neturtinę žalą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė