Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-08-27, 23:17 val., magistraliniame kelyje „Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė)“, 303,70 km, Klaipėdoje raj. sav., A. S. vairavo transporto priemonę, „Ford – Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, šios teisės nėra įgijęs, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį krovininį automobilį, „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Kegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 222 punktų nuostatas.

Teismo posėdžio metu A. S. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Iš 2017-08-27 Klaipėdos apskrities AVPK pareigūnės, V. K., tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, jog dirbant kartu su kolega M. B. apie 20:22 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą su tekstu - „važiuojant automagistrale „Klaipėda – Kaunas“, neprivažiavus transporto kontrolės punkto, į sunkiasvorį automobilį „Scania“ įvažiavo automobilis „Ford“, prie kurio nieko nėra“. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. Š. (E. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Baltarusijoje, kuris teigė, jog vairavo krovininį automobilį ir tempė puspriekabę kelyje „Vilnius - Kaunas – Klaipėda“, nuo Klaipėdos link Vilniaus, kai staiga ties Dirvupių k., išgirdo didelį garsą ir pajuto smūgį į galinę puspriekabės dalį. Išlipęs pastebėjo, kad į jo vairuojamo krovininio automobilio puspriekabę atsitrenkė automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint puspriekabės galinę dalį ir jos apgadinimus po eismo įvykio, E. Š. matė, kaip prie atsitrenkusio automobilio „Ford“ vaikšto žmogaus siluetas, šviesiai apsirengęs (dėl tamsaus paros meto negalėjo nurodyti daugiau požymių), vėliau asmens nebematė, jis pasišalino, nubėgo į laukus. Krovininio automobilio puspriekabei apgadintas galinis bamperis, valstybiniai numeriai, apšvietimo lempa. Padaryta žala apie 1000 Eur.

Be Klaipėdos apskrities AVPK pareigūnės, V. K., tarnybinio pranešimo KET pažeidimų padarymų faktas ir A. S. kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu; A. S. paaiškinimu, kuriuo prisipažino padaręs nusižengimus, iš įvykio vietos pasišalino, nes išsigando, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo šoko būsenoje, gailisi; nukentėjusio nuo eismo įvykio krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Kegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. Š. paaiškinimu, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir užfiksuotas policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime; automobilio „Ford – Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės J. R. paaiškinimu, kuriame nurodė, jog 2017-08-27 paskolino transporto priemonę grįžti namo A. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris išvažiavo iš jos namų blaivus, kartu buvo jos draugas A.. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Kitą dieną A. S. atsiprašė ir savo kaltę pripažino, žala jos automobiliui padaryta apie 1000 Eur; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; eismo įvykio vietos planu; administracinių nusižengimų registro, asmens duomenų išrašais; nuotraukomis su automobilio „Ford – Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies ir automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos „Kegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies apgadinimais; automobilio „Ford – Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo, prašymo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, sprendimo grąžinti ir leidimo atsiimti šią transporto priemonę iki bylos išnagrinėjimo kopijomis; VĮ „Regitra“ duomenų išrašu, iš kurio matyti, jog automobilis „Ford – Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. R.; bei kita bylos medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje surinkta ir teismo ištirta rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2017-08-27 magistraliniame kelyje „Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė)“, 303,70 km, Klaipėdoje raj. sav., A. S. vairavo transporto priemonę, „Ford – Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (KET 14 punktas), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį krovininį automobilį „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Kegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (KET 9, 126 punktai). Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemones, tačiau apie tai policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (KET 222 punktas).

Todėl, teismas, įvertinęs bylos įrodymų visuma, daro išvadą, jog A. S., pažeidęs savo veiksmais KET 9, 14, 126, 222 punktų nuostatas, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole A. S. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau A. S. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 1 dalis), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. S. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į A. S. asmenybę – dirba, baustas administracine tvarka, taip pat, 2012-11-19 ir už analogiškus nagrinėjamu atveju KET pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, jo atžvilgiu yra galiojančių nuobaudų ir už kitus administracinės teisės pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad A. S. skirtinos nuobaudos - baudos, didesnės nei ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijų minimalūs dydžiai. Paskirtinos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos (ar poveikio priemonės), įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda (ar poveikio priemonė) turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda (ar poveikio priemonė), kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Iš bylos duomenų žinoma, jog automobilio, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, savininkė – J. R.. Tačiau, byloje duomenų, kad ji žinojo, jog patiki A. S. transporto priemonę, kaip neturinčiam teisės vairuoti, nėra. Apie tai, kad jai priklausančia transporto priemone bus pasinaudota kitiems teisės pažeidimais padaryti, J. R. nežinojo ir nenumatė, taip pat. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27, 29 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2, 8 dalimis, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį – 1510 (vieno tūkstančio penkių šimtų dešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1510 (vieno tūkstančio penkių šimtų dešimties) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad baudą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 17071783165, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.