- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2-1749-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05073-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Audronei Žemeckei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jūratei Sutkutei – Ambrazienei, Valstybės įmonės Turto banko atstovui Remigijui Ilevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. ieškiniu (2 t. 58-72 b. l.) prašo pripažinti, kad M. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1986-02-21 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 12 įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei pagal Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-07-16 sprendimą Nr. II0633-16435 ir 1993-10-23 Kauno rajono valdybos potvarkį Nr. 450, M. S. B. atkūrus nuosavybės teises į tėvo J. N. nuosavybes teise turėtą žemę, įgytas nekilnojamasis turtas - 0,600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1992-08-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ant kurio yra M. S. B. priklausantys statiniai, priklauso asmeninės nuosavybės teise M. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad M. S. B. (iki santuokos sudarymo – P.), ieškovės R. B. senelė, 1961-12-23 sudarė santuoką su K. B.. M. S. B. iki santuokos su K. B. sudarymo susilaukė dukters E. Š.. K. B. vaikų nesusilaukė. Sutuoktiniai Kazys ir M. S. B. gyveno kartu santuokoje ir vedė bendrą ūkį iki 1984 metų, kol K. B. dėl nežinomų priežasčių nutraukė visus ryšius su M. S. B. ir dingo be žinios. Dingus K. B., M. S. B. negalėjo nutraukti santuokos pagal tuo metu galiojusias įstatymų normas, tačiau faktiškai su minėtu asmeniu nebevedė bendro ūkio, nutraukė visus santuokinius ryšius. 2002 m. gruodžio 6 d. M. S. B. mirė. Savo turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), M. S. B. testamentu paliko dukters E. Š. dukteriai ieškovei R. B.. E. Š. atsisakė visų teisių į motinos M. S. B. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas į visą M. S. B. priklausiusį turtą ieškovei neišduodamas, kadangi preziumuojama, kad ½ dalis paveldimo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso testatorės sutuoktiniui K. B., mirusiam 2013-02-08. Nurodo, kad pirmosios eilės įpėdinei E. Š. atsisakius motinos M. S. B. palikimo, turtą paveldi antrosios eilės įpėdiniai – ieškovė ir jos brolis G. Š.. Ieškovė nurodo, kad G. Š. per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi žinojo, kad ieškovė testamentu paveldės visą palikėjos turtą. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgyti K. B. ir M. S. B. santuokos metu, tačiau su pardavėju sutartį sudarė tik M. S. B., pastatai buvo parduodami tik jai. Pinigus - 16000 rublių - pastatams pirkti M. S. B. gavo iš dukters E. Š. ir jos sutuoktinio L. Š., šie pinigai M. S. B. padovanoti su sąlyga, kad minėtus pastatus M. S. B. pirks tik sau, t. y. asmeninės nuosavybės teise bei kad po M. S. B. mirties šie pastatai atitektų vaikaitei R. B.. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, t.y. 1986 m., M. S. B. sutuoktinis K. B. su M. S. B. nebegyveno kartu, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė jokių santuokinių ryšių. Dėl šios priežasties minėtas nekilnojamasis turtas turi būti pripažintinas asmenine M. S. B. nuosavybe. LR CK 3.89 str. 2 d. nurodyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. M .S. B. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo įsigytas žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai (duomenys neskelbtini), viešame registre neįregistravo, tačiau šio sklypo įgijimą patvirtina tiek sutartis, tiek kvitas. M. S. B. gyveno viena, neturėjo pakankamų pajamų, todėl už ją už įsigyjamą sklypą sumokėjo žentas – ieškovės tėvas L. Š..
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į ieškovės ieškinį (2 t. 115-117 b. l.) nurodė, kad ieškinys neturėtų būti tenkintas, dėl to, kad netinkamai nurodytos šalys. Nacionalinė žemės tarnyba galėtų būti trečiuoju asmeniu byloje, bet ne atsakovu. Dėl ginčo esmės nepasisakė, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nedisponuoja žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas po statiniais esančiais (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas kaip daiktas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, papildomai paaiškino, kad žemės sklypas po pastatais priklauso valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba negali paveldėti valstybinės žemės. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)M. S. B. ir taip priklauso asmeninės nuosavybės teise, Valstybinė mokesčių inspekcija nėra perdavusi duomenų, kad valstybė dalyvauja paveldint turtą po M. S. B. mirties. 1986 m. vasario 21 d. M. S. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau neregistruota notarine forma. B. M.-S. 1998 m. rugpjūčio 7 d. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 7694 rublius investiciniai čekiais, nors ieškovė teigia, kad juos sumokėjo L. Š. (žentas).
Atsakovas Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (2 t. 127-128 b. l.) nurodė, kad vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. 2013-02-08 mirus K. B., pagal CK 3.100 str. nuostatas Pastatų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ir 1/2 Pastatų dalis tapo paveldimu turtu pagal CK penktosios knygos teisės normų nustatytą tvarką. VĮ Turto bankas valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja nuo 2015 m. kovo 13 d., iki to laiko valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Atsakovas nurodo, kad VĮ Turto bankas nepradėjo pastatų paveldėjimo procedūrų po K. B. mirties, tačiau svarbu išsiaiškinti, ar šių procedūrų nepradėjo mokesčių inspekcija. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad teismui nustačius, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, tokiam sprendimui neprieštarautų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. B. (kituose dokumentuose – M. S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė 1961-12-23, santuoka nutraukta nebuvo (1 t. 15 b. l.). M. S. B. mirė 2002-12-06 (1 t. 14 b. l.), K. B. mirė 2013-02-08 (1 t. 26 b. l.). K. B. ir M. S. B. santuokoje vaikų nesusilaukė, taip pat nenustatyta, kad K. B. turėtų ne santuokoje gimusių vaikų (1 t. 18 b. l.). Iki santuokos su K. B. sudarymo, 1947-12-20 M. S. B. (iki santuokos sudarymo – N.) gimė dukra E. N. (po santuokos sudarymo – Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. 16, 17 b. l.). E. Š. gimė dukra R. Š. (po santuokos sudarymo – B.) (1 t. 20, 21 b. l.), sūnus G. Š. (1 t. 135 b. l.). 1989-05-25 M. S. B. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini) paliko R. Š. (1 t. 19 b. l.). Mirus M. S. B., į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi R. B., nurodydama, kad paveldimą turtą sudaro pastatai bei įmokos už žemę (1 t. 23 b. l.). Mirusiosios vienintelė dukra E. Š. pareiškime, adresuotame paveldėjimo bylą tvarkiusiai notarei G. P., nurodė, kad nepriima ir neketina priimti palikimo, atsiradusio po jos motinos mirties (1 t. 24 b. l.). 2014-09-11 Kauno rajono notarės R. Siliūnienės liudijimas patvirtina, kad R. B., paduodama pareiškimą notarui, priėmė palikimą, atsiradusį po M. S. B. mirties (1 t. 25 b. l.). Iš rašytinių įrodymų, liudytojais apklaustų M. S. B. dukters E. Š., vaikaičio G. Š. parodymų nustatyta, kad nei vienas iš šių įstatyminių įpėdinių nėra kreipęsis ir neketina kreiptis dėl testamente nenurodyto M. S. B. turto paveldėjimo. Trečiasis asmuo G. Š., nors ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (1 t. 133-134 b. l.) nurodė, kad palikimo po senelės M. S. B. mirties nepriėmė, pretenzijų į turtą neturi ir ateityje neturės. Tokią pačią poziciją G. Š. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad R. B., kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo, priėmė visą palikimą tiek kaip testamentinė, tiek kaip įstatyminė įpėdinė. Į bylą pateikti duomenys (sutartys, atsiskaitymo knygelės kopijos) (1 t. 44-116 b. l.) patvirtina, kad ieškovė R. B. rūpinasi, prižiūri visu paveldimu turtu.
Testamentų registro išrašai patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nėra inicijavusi paveldėjimo procedūrų dėl galimo K. B. turto paveldėjimo. Iš į bylą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo (1 t. 137-138 b. l.) matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja, kad ieškinyje nurodytas turtas būtų pripažintas asmenine M. S. B. nuosavybe, jei teismas nustatytų, kad pateikta pakankamai tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (1 t. 29-32 b. l., 2 t. 77-79 b. l.) matyti, kad M. S. B. buvo įgijusi pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). M. S. B. nurodytus pastatus įgijo 1986-02-21 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, už įgytą turtą sumokėta 13000 rublių suma (1 t. 34 b. l.).
Be to, M. S. B. nuosavybės teisė registruota į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. 31 b. l., 2 t.76 b. l.). Šis žemės sklypas įgytas atkūrus nuosavybės teisę (2 t. 31, 32 b. l.).
M. S. B. 1992-05-10 pateikė prašymą suteikti jai 0,5879 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti (2 t. 35 b. l.), žemės sklypas įkainotas 7694 rublių suma (2 t. 36 b. l.). 1992-08-05 M. S. B. ir Kauno rajono Garliavos apyl. agrarinė tarnyba sudarė 0,5879 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (2 t., 37 b. l.), sutartis viešame registre neįregistruota. Į bylą pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad už M. S. B. perkamą žemės sklypą sumokėta 7694 rublių suma investiciniais čekiais, nurodyta suma nurašyta iš M. S. B. šeimos nario – žento L. Š. investicinės sąskaitos (1 t. 164 b. l., 2 t. 38 b. l.).
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad K. B. nuo 1992-03-24 buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pensionatą, nuo tos dienos išlaikomas valstybės lėšomis (1 t. 38, 39 b. l.). Iš 1991-08-14 K. B. pareiškimo priimti į internatą dėl sveikatos būklės (1 t. 40 b. l.), akto Nr. 681 (1 t. 41 b. l.) matyti, kad K. B. iki apgyvendinimo pensionate pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, metus laiko iki pareiškimo surašymo gulėjo ligoninėje. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad K. B. artimų giminių neturi. 1991-07-02 buities tyrimo akte (1 t. 42 b. l.) nurodoma, kad K. B. pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyveno pas (duomenys neskelbtini)kaimo gyventojus, o nuo 1990 m. rugpjūčio mėnesio – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šiame akte taip pat nurodoma, kad K. B. artimųjų, kurie privalėtų juo rūpintis neturi, taip pat K. B. nėra sukūręs šeimos. Tiek šie rašytiniai įrodymai, tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojais apklaustų R. N., L. Š., E. Š., Č. P., A. G. parodymai patvirtina, kad K. B. su sutuoktine M.S. B. faktinius ryšius nutraukė 1984 metais, t.y. iki 1986 m. pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nuo tada kartu negyveno ir jokio bendro ūkio nevedė.
Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (21 str.), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).
Ieškovė aplinkybę dėl pastatų pripažinimo asmenine M. S. B. nuosavybe įrodinėjo tuo, kad faktiniai M. S. B. ir K. B. santykiai nutrūko dar 1984 metais, t.y. iki pastatų įsigijimo, taip pat aplinkybe, jog už įgyjamą turtą nuo mokama ne bendromis sutuoktinių lėšomis, o ieškovės tėvų dovanotomis lėšomis, o K. B. nei įgyjant nurodytą turtą, nei jį išlaikant, lėšų neįdėjo, turto neprižiūrėjo, kitaip prie šeimos poreikių neprisidėjo.
Nors byloje nėra pateikta rašytinė piniginių sumų, skirtų pastatų įsigijimui, dovanojimo sutartis, tačiau faktinės bylos aplinkybės, nustatytos iš ieškovės paaiškinimų, jos tėvų liudytojais apklaustų L. Š., E. Š. parodymų, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nurodytas turtas įgytas panaudojant asmenines M. S. B. lėšas, kurias M. S. B. įgijo žodinių dovanojimo sutarčių pagrindu. Pinigines sumas šiam turtui įsigyti skyrė ieškovės tėvai, o artimų giminaičių santykiai paprastai grindžiami pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad įsigyjant nurodytą turtą būtų panaudotos bendros sutuoktinių (duomenys neskelbtini) lėšos. Atsakovai jokių prieštaravimų, kad pastatai ir kitas paveldimas turtas būtų pripažintas asmenine M.S. B. nuosavybe nepareiškė. Atsisakymas pripažinti, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojus asmenines M.S. B. ir jos dukters šeimos lėšas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine M. S. B. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Nors ieškovė prašo pripažinti (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, ant kurio yra pastatai, pripažinti asmenine M. S. B. nuosavybe, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas yra nesuformuotas, t.y. negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, o teismas negali spręsti dėl tokio sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog K. B. su M. S. B. negyveno nuo 1984 metų, nedalyvavo nei įsigyjant pastatus, nei vėliau - siekiant M. S. B. išpirkti žemės sklypą po pastatais, taip pat į aplinkybę, jog žemės sklypo išpirkimui buvo naudojamos M. S. B. dukters E. Š. šeimos lėšos, 7694 rublių įmoka už žemės sklypą pripažintina asmenine M. S. B. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.)..
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos priklausė M. S. B. tėvui, taigi, atkūrus į šį sklypą nuosavybės teises, laikytina, kad nurodytas žemės sklypas yra asmeninė M. S. B. nuosavybė, įgyta kaip paveldėtas turtas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
Šioje byloje teismas patyrė 25,12 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, tačiau byla buvo inicijuota ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų ( t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų pažeidę ieškovės teises), šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7694 rublių įmoką už žemės sklypą asmenine M. S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,12 EUR (dvidešimt penki eurai dvylika centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą įmokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.