Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-10 · Administracinė byla Nr. I-552-624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
I-552-624/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
Vilniaus medžiotojų klubo „Rytas“
Trečiasis asmuo
I. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. I-552-624/2009Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Rytas“ atstovui Geroldui Junevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. (I. M.), nedalyvaujant atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Rytas“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – I. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vilniaus medžiotojų klubas „Rytas“ skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-10-15 sprendimą Nr. A33-4856-(4.22), pagal kurį medžioklės plotų naudotojas - medžiotojų klubas „Rytas“ - privalo atlyginti I. M. 473 litų žalą, jo žemės ūkio pasėliams, esantiems Fabijoniškių kaime, Buivydžių sen., Vilniaus rajone, padarytą medžiojamų gyvūnų (šernų) bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad 2008-11-19 gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-10-15 sprendimą Nr. A33-4856-(4.22), pagal kurį privalo atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. žalą, padarytą medžiojamų gyvūnų (šernų) jo žemės plotuose, esančiuose Fabijoniškių kaime, Buivydžių sen., Vilniaus rajone, 0,68 ha bulvių pasėliams - 386 Lt ir 0,20 ha avižių pasėliams - 87 Lt sumai, iš viso 473 Lt sumai. Žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 str., LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika bei remiantis medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos 2008-09-25 protokolu Nr. 3, kuris pareiškėjui nebuvo pateiktas. Mano, kad atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes pagal Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d. negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes žala atsirado dėl pasėlių savininko veiksmų, nurodytų LR Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 str. 5 d., kadangi jis pats prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo, auginant pasėlius atokioje vietoje, prie pat miško, negyvendamas toje vietoje, kur augo pasėliai. Be to, buvo pažeisti Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d. reikalavimai, nes žemės sklypo ir pasėlių savininkas nepranešė nedelsdamas apie padarytą žalą atitinkamai seniūnijai ir neišsiuntė per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Tokius veiksmus jis atliko tik po mėnesio ir todėl Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos seniūnas negalėjo įstatymo nustatytais terminais pranešti apie padarytą žalą medžioklės plotų naudotojui bei organizuoti žalos įvertinimą, o medžioklės plotų naudotojas operatyviai reaguoti į šią informaciją. Dėl tokių žemės sklypo savininko veiksmų, atsakovo sudaryta komisija pasėlių plotus apžiūrėjo pavėluotai, apžiūros metu jau negalima buvo konkrečiai nustatyti ar pasėliuose buvo apsilankę laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai, ar naminiai gyvūnai, kurių nemažai yra netoliese esančiose sodybose, ar juos paveikė gamtos reiškiniai - stiprus vėjas, lietus ir audra. Taip pat buvo pažeisti Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d. reikalavimai, nes žemės ūkio pasėlių savininkas augino pasėlius ne pagal agrotechninius reikalavimus ir nevykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos priemonių, patvirtintų Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. I. M. žemės ūkio pasėliai augo miško apsuptyje, kurio sklypo plotas sudaro daugiau negu 3 ha ir jie nebuvo toliau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos. Todėl, sutinkamai su metodikos 10 punktu, pasėlių savininkas galėtų reikalauti žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims pateikti į pasėlius. Tačiau tokių priemonių pasėlių savininkas nesiėmė ir pats neskyrė jokio dėmesio jų apsaugai. Akivaizdu, kad pasėliai buvo auginami nesilaikant jokių agrotechninių reikalavimų. Pasėlių savininkas jais visiškai nesirūpino ir neprižiūrėjo, nes gyvena ne savo sodyboje prie pasėlių, o Vilniaus mieste. Bulvės buvo tik pasodintos pavasarį ir daugiau prie jų nebuvo atliekami jokie darbai. Dėl to šiame lauke visą vasarą augo tik piktžolės bei laukinės gėlės ir žemėje galima buvo surasti tik pasodintas sėklines bulves. Todėl jokio derliaus rudenį iš tokių pasėlių nebuvo galima tikėtis, todėl žalos paskaičiavimas už derliaus netekimą šiuo atveju yra neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 2-4).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad gavo pranešimą iš Buivydžių seniūno apie suniokotą bulvių lauką bei pasėlius. Komisija, apžiūrėjusi laukus, nustatė, kad buvo suniokoti pasėliai ir bulvių laukas, tačiau nenustatė, kad tai padarė medžiojami gyvūnai (šernai). Bulvės buvo tik pasodintos, neprižiūrėtos, neapartos, apaugusios žolėmis, I. M. gyvena Vilniuje, pasėlių neprižiūri ir tik rugpjūčio mėn. aptiko suniokotus laukus. Kada pasėliai buvo suniokoti – nežinoma: gal birželio, liepos mėn., o dėl oro sąlygų – lietaus – nustatyti, kas juos suniokojo buvo neįmanoma. Be to, toje vietovėje yra kaimas, laukuose ganosi karvės, arkliai. Surašant apžiūros aktą dalyvavo, jį pasirašė ir pastabų nereiškė, nes galvojo, kad viskas išsispręs teisingai. Medžiotojai mėnesį laiko medžiojo, tačiau nebuvo sumedžiota nei vieno šerno.

Atsiliepimas

Pateiktu atsiliepimu atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2008-08-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnija gavo I. M. prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 str. 5 d., tą pačią dieną atitinkamus pranešimus išsiuntė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir medžioklės ploto naudotojui - Vilniaus medžiotojų klubui „Rytas“. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos nariai, Buivydžių seniūnijos bei Vilniaus medžiotojų klubo „Rytas“ atstovai nustatė suniokotų pasėlių plotą ir sunaikinto derliaus mastą ir surašė apžiūros aktas Nr.15, kurį pasirašė Vilniaus medžiotojų klubo „Rytas“ prezidentas Geroldas Junevičius, kuris sutiko su apžiūros akte nurodytais suniokotų pasėlių plotais, jokių pastabų neturėjo. Nesuprantami pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr.486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 10 p. taikymo. Šios metodikos 10 p. nurodyta, kad žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha žemės sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Pateiktoje nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad šios sąlygos ir reikalavimai šiuo atveju netaikytini, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, galėjo apskųsti teismui 2008-08-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tarpinį pranešimą „ Dėl šernų padarytos žalos“, tačiau to nepadarė (b. l. 12-13).

Tretysis suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad jis Fabijoniškių kaime, Vilniaus rajone turi 5 ha žemės, iš kurios 2.99 ha yra dirbama, o likusi – miškas. Jis Fabijoniškių kaime negyvena, tik dirba žemę. Laukuose buvo pasodintos bulvės ir pasėtos avižos. Rugpjūčio mėn. nuvykęs pamatė, kad bulvių laukas ir pasėliai išrausti šernų. Maždaug po dviejų savaičių po to, kai pastebėjo, kad bulvių laukas ir pasėliai suniokoti, parašė prašymą seniūnijai dėl nuostolių. Anksčiau to nepadarė, nes nežinojo, kad apie tai reikia informuoti seniūną. Kai komisija buvo laukuose, matėsi išraustos duobės, pėdsakai. Karvės ir arkliai toje vietoje nesigano. Pasėlius jis prižiūri, tačiau šernams išrausus laukus ir palijus lietui, pradėjo augti žolė. Dirbamas plotas neaptvertas tvora.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėjo atstovo, trečiojo suinteresuotojo asmens I. M. paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-09-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos sprendimu nutarta, kad Vilniaus medžiotojų klubas „Rytas“ turi atlyginti savininkui I. M. 0,68 ha bulvių pasėlyje padarytą žalą – 386 Lt, 0,52 ha avižų pasėlyje padarytą žalą – 87 Lt (b. l. 20-28). Sprendimą komisija pagrindė pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – 2008-08-06 I. M. prašyme, 2008-08-18 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatyto ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos apžiūros akte Nr. 15, komisijai pateiktuose ir jos sudarytuose dokumentuose (b. l. 16-19, 29-31), apibūdinančiuose žalos atsiradimo aplinkybes bei jos dydį - nurodytomis aplinkybėmis.

Įvertinus minėtus įrodymus bei medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, yra pagrindas teigti, kad atsakovas neturėjo pagrindo priimti spendimo, įpareigojančio pareiškėją Vilniaus medžiotojų klubą „Rytas“ atlyginti atsiradusią žalą: LR medžioklės įstatymo 18 str., reglamentuojančio medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, 1, 2, 5, 6 ir 8 d. numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. LR aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 1 ir 10 p. numato, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.

Kadangi, kaip nustatyta pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 17) ir trečiojo suinteresuoto asmens I. M. paaiškinimais, pasėliai, kuriems padaryta žala, buvo miško apsuptyje esančio 2,99 ha bendro ploto sklype, kur jie nebuvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius, šalia šio sklypo nėra I. M. sodybos, atsižvelgiant į LR medžioklės įstatymo 18 str. 8 d. ir Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 10 p. nuostatas, Vilniaus medžiotojų klubas „Rytas“ neatsirado pareiga atlyginti padarytos žalos, kadangi I. M. nevykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių, t. y. pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype, nesaugojo elektriniu piemeniu arba neaptvėrė tvora.

Be to, kaip nustatyta I. M. paaiškinimu, apie pasėliams padarytą žalą seniūnijai jis pranešė praėjus maždaug 2 savaitėms nuo tada, kai ją pastebėjo, t. y. pažeisdamas LR medžioklės įstatymo 18 str. 5 d. numatytą terminą tokiems veiksmams atlikti, o įvertinus tai, kad pasėliai komisijos buvo apžiūrėti dar po 11 dienų, atsakovo skunde ir jo atstovo teismo posėdyje nurodytas atsikirtimas, kad nėra įrodymų, jog žalą padarė medžiojami gyvūnai, yra iš dalies pagrįstas: jei tikimybė, kad žala bulvių pasėliams padaryta šernų, o ne naminių ar nemedžiojamų gyvūnų, yra didesnė, tai nesant pėdsakų nustatyti, kokie gyvūnai padarė žalą avižų pasėliams, objektyviai nėra galima (b. l. 16).

Atsakovo skunde ir jo atstovo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad I. M. pasėlius augino nesilaikydamas agrotechninių reikalavimų, kadangi bulvės buvo apaugusios žolėmis, nėra patvirtinta įrodymais: tokios pastabos nebuvo nurodytos 2008-08-18 komisijos apžiūros akte, pateikta fotonuotrauka nėra informatyvi, o duomenų apie tai, kad I. M. už agrotechninių reikalavimų nesilaikymą būtų taikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę (b. l. 19), nepateikta.

Nors pareiškėjo skunde nurodoma, kad prašoma panaikinti 2008-10-15 sprendimą Nr. A33-4856-(4.22), pagal kurį medžioklės plotų naudotojas – Vilniaus medžiotojų klubas „Rytas“ - privalo atlyginti I. M. 473 litų žalą, iš skundo argumentų akivaizdu, kad pasekmes pareiškėjui sukėlė ir yra skundžiamas 2008-09-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatyto ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos sprendimas, o ne 2008-10-15 informacinio pobūdžio raštas, pasirašytas savivaldybės administracijos direktorės, kuri nėra komisijos, kurios sprendimą dėl nuostolių skaičiavimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, narė.

Iš atsakovo pareiškėjui priteisiamos 100 Lt žyminio mokesčio išlaidos (ABTĮ 44 str. 1-2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus medžiotojų klubo „Rytas“ skundą patenkinti.

Panaikinti 2008-09-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos sprendimą dalyje, kurioje nustatyta Vilniaus medžiotojų klubui „Rytas“ pareiga atlyginti I. M. 473 litų žalą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio pareiškėjui Vilniaus medžiotojų klubui „Rytas“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasMefodija PovilaitienėDonatas Vansevičius