Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-797-446/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
e1-797-446/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14041-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
T. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-797-446/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14041-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-02-05 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) 2014-02-17 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2014-04-18 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos, prie 2014-02-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2014-02-17 nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. R. 2022 m. balandžio 23 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia, metaliniu krosnies pelenų valymo kastuvu sudavė savo sugyventinei J. T. tris kartus į kairiąją ranką, du kartus į pakaušį, vieną kartą į nosį ir vieną kartą į lūpas, taip padarydamas nosies ir pakaušio muštines-kirstines žaizdas, viršutinės lūpos odos nubrozdinimą, apatinės lūpos gleivinės žaizdą bei galvos ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine J. T. gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. Gyvenamasis namas priklauso jam, tačiau namo dokumentų neturi. 2022 m. balandžio 23 d. apie 10 val. 30 min jis kartu su sugyventine J. gėrė alų 6 laipsnių stiprumo, kiek iš viso butelių alaus išgėrė - neprisimena, gėrė dviese. Paskui, neprisimena kurią valandą, jis su J. žodžiu sukonfliktavo, dėl ko kilo konfliktas, jis neprisimena, lyg J. kažką jam pasakė, tačiau ką pasakė, neprisimena. Jis yra pavydus vyras ir jam labai nepatinka, kad J. dirbama girininkijoje bendravo su kaimynu. Jis mano, kad dėl to tarp jų galėjo kilti konfliktas. Kilus konfliktui jie buvo virtuvėje. J. stovėjo už kelių žingsnių nuo jo, jis stovėjo prie krosnies. Po J. pasakytų žodžių jis pasilenkė, pasiėmė prie krosnies buvusį metalinį krosnies pelenų valymo kastuvą ir juo sudavė sugyventinei per pakaušį. Kiek kartų sudavė, neprisimena. Prisimena, kaip J. pakėlė ranką ir bandė užsidengti galvą, kurią ranką neprisimena, galbūt tuo momentu galėjo jai suduoti tris kartus į kairės rankos petį. Ar galėjo J. suduoti į veido sritį ir padaryti sužalojimus, neprisimena. Nuo alkoholio jautėsi stipriai apsvaigęs. Pašalinių asmenų jų namuose nebuvo. Policiją iškvietė J.. Jis nematė jokių sužalojimų ant J. kūno ir veido. Ar buvo atvykę medikai apžiūrėti jo sugyventinės J., taip pat nežino, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir uždarytas mašinoje. Jis mano, kad visas konfliktas įvyko dėl to, kad abu buvo išgėrę per daug alkoholio, jei būtų buvę blaivūs taip nebūtų nutikę. Pripažįsta padaręs sužalojimus savo sugyventinei J. T., dėl ko labai nuoširdžiai gailisi. Dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų sugyventinės atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Jeigu būtų galimybė, prašo jam grąžinti metalinį krosnies valymui skirtą kastuvą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. R. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. T. parodė, kad T. R. yra jos sugyventinis, gyvena kartu apie 6 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2022 m. balandžio 23 d., dienos metu, namuose kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis, būdamas neblaivus, virtuvėje jai reiškė pretenzijas, kad ji dirba tarp vyrų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jos sugyventinis sėdėjo prie krosnies ir, jiems susipykus, pasiėmė į ranką metalinį krosnies pelenų valymo kastuvą ir puolė ant jos. Ji tuo metu sėdėjo prie stalo ant kėdės. Sugyventinis, pribėgęs prie jos, metaliniu krosnies pelenų valymo kastuvu trenkė tris kartus į kairį petį, vieną kartą į pakaušį ir vieną kartą į veido sritį, padarydamas kirstines žaizdas nosies ir pakaušio srityje. Po to, dar vieną kartą smogė iš dešinės rankos kumščio į veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgių ji sugyventinį nuo savęs nustūmė ir išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką paskambino numeriu 112. Namuose kitų asmenų nebuvo, buvo tik dviese. Patikslino, kad jos sugyventinis T. R. jai sudavė tris kartus į kairės rankos petį metaliniu pelenų valymo kastuvėliu, patirtą fizinį skausmą vertina 5 balais, taip pat T. tuo pačiu kastuvėliu jai sudavė į pakaušį du kartus, patirtą skausmą vertina 9 balais, sudavė vieną kartą tuo pačiu kastuvėliu į veido sritį, t. y. į nosį, ją įdrėskė, patirtą skausmą vertina 5 balais, vieną kartą sudavė į viršutinę lūpą, kuri šiuo metu dar tebėra ištinusi, patirtą skausmą vertina 6 balais. Gyvendama kartu su T. fizinį smurtą patyrė pirmą kartą. Smurto prieš ją nenaudodavo, nemušdavo, būdavo tik žodiniai konfliktai, kai jos sugyventinis būdavo neblaivus. Ji žino, kad jos sugyventinis yra labai pavydus vyras, dėl ko ir šį kartą kilo konfliktas. Ji jam atleidžia už jo tokį elgesį ir prašo jo neiškeldinti iš jo namų, nes tas namas priklauso T., jis neturi kur eiti. Ji laikinai gali gyventi pas sūnų (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos žalos civilinio ieškinio nereiškia, nori susitaikyti su T. ir toliau gyventi kartu. Jam jokių pretenzijų neturi.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (e. b. l. 5), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, foto nuotraukų (e. b. l. 24-27), daiktų apžiūros protokolo (e. b. l. 28-29) ir foto nuotraukų prie jo (e. b. l. 31-33), asmens apžiūros protokolo (e. b. l. 38-42) ir foto nuotraukų prie šio apžiūros protokolo (e. b. l. 44-46), matyti, kad 2022 m. balandžio 23 d. 17 val. 13 min J. T. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad ją namuose sumušė sugyventinis, prakirto lūpą. Po J. T. telefoninio pranešimo į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems J. T. paaiškino, kad sugyventinis T. R. metaliniu krosnies pelenų valymo kastuvu trenkė jai tris kartus į kairį petį, vieną kartą į pakaušį, vieną kartą į veido sritį, padarydamas kirstines žaizdas nosies ir pakaušio srityje, vieną kartą smogė kumščiu į veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vietoje rastas metalinis krosnies valymo kastuvas, pareigūnai J. T. nustatė 0,73 promilių girtumą, T. R. – 2,40 promilių girtumą. Apžiūrėję J. T. pareigūnai nustatė matomą kirstinę žaizdą nosies srityje, kirstinę žaizdą pakaušio srityje, patinusią lupą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 495/2022(04) (e. b. l. 65-66) nurodyta, kad J. T. padarytos nosies ir pakaušio muštinės-kirstinės žaizdos, viršutinės lūpos odos nubrozdinimas, apatinės lūpos gleivinės žaizda, galvos ir kairiojo žasto poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu daiktiniu įrodymu. Sužalojimai negalėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu paviršiumi. J. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis T. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę J. T., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, metaliniu krosnies pelenų valymo kastuvu sudavė savo sugyventinei tris kartus į kairiąją ranką, du kartus į pakaušį, vieną kartą į nosį ir vieną kartą į lūpas, taip padarydamas nosies ir pakaušio muštines-kirstines žaizdas, viršutinės lūpos odos nubrozdinimą, apatinės lūpos gleivinės žaizdą bei galvos ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo T. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto ir teisiamas ne pirmą kartą, tačiau teistumai išnykę, kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, yra neįgalus, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, praeityje T. R. buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, neteisėta veika ne tik sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, bet ir sužalojo ją, todėl skirtina prokurorės siūloma vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Kadangi T. R. neteisėta veika susijusi su alkoholio vartojimu, padaryta prieš šeimos narį, jį sužalojant, todėl, manytina, kad kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – paskyrimas.

Kaltinamasis T. R. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 23 d. 18 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 12 val. 42 min., t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti T. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė