- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-234-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15638-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- O. S.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-22 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1188-599/2013 nusprendė: Ieškinį patenkinti pilnai. Atidalinti ieškovui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovu V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti visą butą natūra, išmokant atsakovei O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), jai tenkančios ½ dalies buto piniginę kompensaciją – 78000,00 Lt sumą. Išieškoti iš atsakovės O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1143,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. S., vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 9 p., kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą. CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Sprendimas už akių, kuriuo pasibaigė šalių bendroji dalinė nuosavybė, priimtas 2013-03-22. Spręsdamas kokio dydžio kompensacija turėjo būti priteista atsakovei, teismas turėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu nustatyta turto rinkos verte – 179 000 Lt. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėjo formaliai patikrinti ieškovo pateiktą įrodymą apie buto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Šios pareigos neatlikęs teismas pažeidė reikalavimus, keliamus CPK 285 straipsnyje sprendimui už akių. Be to, atsakovas teikdamas ieškinį teismui piktnaudžiavo savo teisėmis, nes nurodė adresą, kuriuo atsakovė negyvena. Ginčo turtas buvo padalintas civilinėje byloje Nr. 2-2158-430/2008, kurioje procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti jos gyvenamosios vietos adresu Londone. Ieškovas yra buvęs atsakovės vyras ir kelis metus gyveno kartu su atsakove Londone. Sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuo atveju, jei kitai šaliai yra tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Ieškovas nepateikė teismui prašymo įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu, tačiau teismas 2013-02-14 nutartimi nutarė įteikti procesinius dokumentus O. S. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje pranešimą. Patikrinus šio pranešimo būseną, paaiškėjo, kad jis buvo atšauktas (negaliojantis), todėl atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą V. V. prašė jo netenkinti nurodydamas, kad atsakovė klaidina teismą, nurodydama, jog apie teisminį procesą dėl ginčo buto, sužinojo gavusi ieškovo atstovės elektroninį laišką. Ieškovas prieš teikdamas ieškinį, siekdamas išspręsti ginčą ne teismo tvarka, kreipėsi į atsakovę siūlydamas atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovė su pateiktais variantais nesutiko. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas turėjo išeiti už ieškinio ribų ir vadovautis teismui nepateiktais dokumentais apie buto rinkos vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi prašymo netenkino ir bylos nagrinėjimo proceso neatnaujino.
Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą yra paduotas nepraleidus nustatyto termino ir išdėstė šiuos prašymo atmetimo motyvus: Pagrindas, kuriuo remiasi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, yra teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėja nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą už akių netinkamai atliko įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.), turėjo patikrinti ieškovo pateiktą įrodymą apie buto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. 2013-02-14 nutartimi nuspręsta procesinius dokumentus atsakovei O. S. įteikti viešo paskelbimo būdu interneto tinklapyje www.teismai.lt skelbiant pranešimą, tačiau šis pranešimas buvo atšauktas, todėl procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti ir teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių.
CPK 130 str. numato, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje 2-1188-599/2013 2013-02-14 buvo paskelbtas teismo pranešimas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, kuris buvo atšauktas 2013-03-27, t.y. po sprendimo už akių priėmimo ir paskelbimo, todėl šį pareiškėjos argumentą laikė nepagrįstu, nes teismo pranešimas dėl procesinių dokumentų atsakovei O. S. įteikimo viešo paskelbimo būdu 2013-03-22 sprendimo už akių priėmimo ir paskelbimo dieną galiojo.
CPK 285 str. 2 d. numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 179 str. 3 d. numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat ir iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Be to šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismui pareiškėja nenurodė kokia konkreti teisės norma buvo netinkamai pritaikyta ir kokią teisės normos taikymo klaidą padarė teismas priimdamas sprendimą už akių. Savo prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad priteista 78 000 Lt kompensacija yra neadekvati. Vadinasi pareiškėja siekia atnaujinti procesą, nes yra nepatenkinta priteistos kompensacijos dydžiu, o ne todėl, kad teismas priimdamas sprendimą už akių yra padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą. Sprendė, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, kuria grindžia reikalavimą atnaujinti procesą, todėl prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu O. S. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-30028-808/2013 panaikinti. Atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-1188-599/2013 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei O. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti CPK 122, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Sprendimas nebuvo peržiūrėtas CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka. Prašymas atnaujinti praleista terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti paduotas, nes praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 str. 1 d.)
Skundu paaiškino, kad ieškovas, buvęs atsakovės vyras, kelis metus gyveno kartu su atsakove adresu (duomenys neskelbtini), todėl jos gyvenamoji vieta jam yra žinoma. Nenurodęs procesiniuose dokumentuose atsakovės adreso, ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškinyje nurodyta, kad ginčo butas buvo padalintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2158/430/2008. Procesiniai dokumentai šioje byloje buvo įteikti atsakovės gyvenamojoje vietoje Londone. Akivaizdu, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO šis adresas yra nurodytas, reiškia buvo žinomas ne tik ieškovui, bet ir teismui. Sprendimo už akių institutas atsirado civilinio proceso kodekse tam, kad ginti sąžiningos proceso šalies teises. Nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmus negalima pripažinti sąžiningais. Teismas neįvykdė savo pareigos teisingai išspręsti bylą, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas sąžiningos šalies dalyvavimas bylos nagrinėjime.
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas pripažinto, kad apeliantei buvo tinkamai pranešta apie pradėtą bylą viešo paskelbimo būdu. Su šiuo skundžiamos nutarties teiginiu negalima sutikti. Ieškovo reikalavimas yra: atidalinti V. V. ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti visą butą natūra, išmokant atsakovei jai tenkančios ½ dalies buto piniginę kompensaciją – 78 000. Tuo tarpu Teismo specialiame internetiniame puslapyje nurodyta: pranešame, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas ieškovo V. V. ieškinys atsakovei O. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei 143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Akivaizdu, kad šis bylą išnagrinėjusio teismo pranešimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu CPK 285 str. 2 d. numatyta prasme – jame nenurodytas ieškinio reikalavimas – atidalinimo būdas - natūra, išmokant kompensaciją, nenurodytas kompensacijos dydis. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sprendimui už akių priimti CPK nustatė griežtas sąlygas, viena iš kurių – sprendimas už akių gali būti priimtas tik dėl tų reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas CPK nustatyta tvarka. Įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu teismas turėjo nurodyti pranešime visus ieškinio reikalavimus. To nepadaręs teismas padarę aiškią teisės taikymo klaidą ir tai sudaro pagrindą atsakovei prašyti atnaujinti procesą byloje.
Ieškinyje nurodyta ir tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad ginčo buto vertė – 156 000 Lt nustatyta 2012-09-25 masinio vertinimo būdu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas atliekamas iki kiekvienų metų sausio 1 dienos ir skelbiamas viešai internetiniame puslapyje www.registrucentras.lt. Paieška atliekama pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį. Sprendimas už akių, kuriuo pasibaigė ginčo šalių bendroji dalinė nuosavybė, priimtas 2013-03-22. Spręsdamas kokio dydžio kompensacija turėtų būti priteista atsakovei, teismas turėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu nustatyta turto rinkos verte – 179 000 Lt (vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį rezultatas pridedamas). CPK 179 str. 3 d. numato teismo galimybę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėjo formaliai patikrinti ieškovo pateiktą įrodymą apie buto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Šios pareigos neatlikęs teismas pažeidė reikalavimus, keliamus sprendimui už akių CPK 285 straipsnyje. Pirmos instancijos teismas dėl šio prašymo atnaujinti procesą motyvo nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 270 str. nustatytus reikalavimus teismo sprendimui.
Sprendimą už akių teismas gali priimti tik įvykdęs išaiškinimo pareigą ir tik tuo atveju, jeigu pasyviajai šaliai yra tinkamai įteikti atitinkami procesiniai dokumentai. Nustatant, ar procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti, reikia vadovautis CPK 117-132 straipsniais. CPK 130 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir nėra galimybės paskirti kuratorių. Byloje nebuvo ir nėra įstatyme numatytų sąlygų tam, kad įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu – jos gyvenamoji vieta žinoma ieškovui ir teismui, neišnaudotos galimybės paskirti kuratorių.
Sprendimo už akių priėmimui, būdinga tai, kad jis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik, jeigu atsakovui pranešta apie visus ieškinio reikalavimus. CPK 285 str. 3 d. 3 p. draudžia priimti sprendimą už akių, kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium. Nagrinėjamoje byloje padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes teismas priėmė sprendimą už akių nesant tokio sprendimo priėmimui būtinų sąlygų.
Apeliantė pateikė teismui informaciją, kad vieno kambario butas tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas parduodamas už 260 000 Lt. Tai akivaizdžiai rodo, kad apeliantei priteista 78 000 Lt kompensacija yra neadekvati, neproporcinga. Tinkamai nepranešus apie bylą, iš jos buvo atimta galimybė teikti savo pasiūlymus dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Apeliantė 2013-10-03 grįžo į Lietuvą ir gyvena ginčo bute. Ieškovui šis butas nereikalingas, jis gyvena Latvijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu V. V. su skundu nesutiko ir nurodė, kad jis tikslių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą ieškinio pateikimo dieną neturėjo. Prieš pateikiant ieškinį, ieškovas per savo atstovę kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu su pasiūlymu dėl atidalijimo būdo. Elektroninis laiškas nusiųstas tuo pačiu elektroniniu adresu, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimas už akių (išsiuntimo ir gavimo data 2013-06-26). Kaip matyti iš atsakovės pateiktos medžiagos, iš to paties pašto O. S. siuntė laiškus ir V. V., reiškia elektroninis paštas atsakovės yra naudojamas. Minėtu elektroniniu laišku atsakovė buvo informuota, jog negavus jos atsakymo iki 2012-10- 03 ieškovas teiks ieškinį teismui. Manydama, jog 78 000 Lt kompensacija yra neadekvati, ji turėjo visas galimybes sutikti su V. V. pasiūlymu ir išmokėti jam tokio pat dydžio kompensaciją, tačiau to nepadarė. Prie atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo yra pridėtas buto nuomininkės raštelis, kas įrodo nuomos santykių buvimą. Taip pat telefonu ieškovo atstovė bendravo ir su O. S. pažįstamu, kuris tarpininkavo nuomojant butą. Tai reiškia, kad apie procesinių dokumentų siuntimą adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo žinoma, ir atsakovė, manydama kad gali būti pažeistos jos teisės, turėjo visas galimybes dalyvauti procese.
Atsakovė kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo CPK 366 str. 1 d. 9 p., tačiau nepateikia pakankamų motyvų pagrįsti aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas Sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Iš esmės atsakovė nenurodo, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant Sprendimą už akių. Atsakovės motyvas, jog sprendimas neatitinka LR CPK 285 str. 2 d., yra atmestinas, nes šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu turi būti nurodyta ne tik reikalavimo esmė, bet ir atidalijimo būdas bei kompensacijos suma. Atsakovė taipogi nepateikė įrodymų apie kitokią nei ieškovo nurodomą buto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-125/2005; Nr. 3K-3-130/2005).
Atsakovė savo prašymą atnaujinti procesą motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešo paskelbimo būdu, nes jos gyvenamoji vieta ieškovui buvo žinoma, be to teismas ją galėjo sužinoti iš informacinės sistemos LITEKO, nes jai yra siuntęs dokumentus jos realiu adresu. Internetiniame puslapyje patalpintame skelbime apie bylos nagrinėjimą ir laiką nebuvo pakankamos informacijos apie bylos dalyką. Šiais savo veiksmais teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir pažeidė suinteresuoto asmens procesines teises, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 24), teismas pranešimą apie bylą ieškovei siuntė atidalinamo turto buvimo adresu – (duomenys neskelbtini). Iš gyventojų registro duomenų (b. l. 25) matyti, kad atsakovė 2007 metais deklaravo savo išvykimą į Jungtinę karalystę. Tuomet teismas priėmė 2013-02-14 nutartį, kuria nutarė ieškovo V. V. prašymą tenkinti, procesinius dokumentus atsakovei O. S. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą: “Pranešame, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje), 147 kab. yra gautas ieškovo V. V. ieškinys atsakovei O. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei 143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Atsakovei O. S. yra įteikiama ieškinio kopija, ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo pateikimą ir informuojama, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dienos nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.“ LR CPK 130 str. 1 d. sakoma, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Vadinasi tam, kad atsirastų pagrindas skelbti apie bylos nagrinėjimą viešai, turi būti privalomos dvi sąlygos - atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta turi būti nežinoma, taip pat turi nebūti galimybės paskirti kuratorių. Teismo 2013-02-14 nutartyje nurodyta, kad ieškovas prašė leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu (b. l. 2-4). Tačiau tokio ieškovo prašymo nei ieškinyje, nei kitur byloje nėra, be to byloje niekur nėra ieškovo pareiškimo, kad ieškovas atsisako galimybės skirti kuratorių. Vadinasi darytina vienareikšmiška išvada, kad nutarties priėmimo metu įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu nebuvo pagrindo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir pažeidė suinteresuoto asmens procesines teises dalyvauti jo bylos nagrinėjime, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Priimdamas šį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas žinojo atsakovės kontaktinius duomenis, nes iki bylos iškėlimo per savo atstovę su atsakove bendravo e.paštu (b.l. 12), tačiau apie faktinį bylos iškėlimą jos neinformavo, o vėliau, tik pasibaigus prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminui, 2013-06-26, elektroniniu laišku informavo atsakovę apie priimtą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai šios bylos baigties neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės.
Procesą byloje atnaujinti.