- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- eI-1710-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04700-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. skundu (b. l. 17–19) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 1A-354 ,,Dėl A. V. skundo“ ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 6PM190413. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/2016 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punktą, šių taisyklių, pakeistų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443, 3 punktą, 2011 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 01.30 val. nuo Šalčininkų rajono Tabariškių kaimo prieigų, keliu Tabariškės-Turgeliai iki sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir gabeno 11 000 pakelių cigarečių „Primjer“, 8 000 pakelių cigarečių ,,Fest 7“ ir 6 000 pakelių cigarečių ,,Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 181 567 Lt (arba 52 585,44 Eur). Kauno TM, remdamasi šiuo baudžiamuoju įsakymu, 2013 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3PM190204 ir, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4, 20 straipsniais, 31 straipsnio 1 dalimi, 38-41 straipsniais, 202 straipsnio 1 (a), 2, 3 dalimis, 217 straipsnio 1 dalimi, pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir įregistravo jam už aukščiau nurodytas neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą – 13 680 Lt (arba 3 962,00 Eur), akcizą – 112 625 Lt (arba 32 618,45 Eur), PVM – 31 512 Lt (arba 9 126,50 Eur), akcizo delspinigius – 17 671 Lt (arba 5 117,85 Eur), PVM delspinigius – 4 944 Lt (arba 1 431,88 Eur), viso 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur). Nuo padarytos veikos, dėl kurios pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas muitinės sprendimas įregistruoti 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur) skolą, pasikeitė teisinis reglamentavimas – nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Dar iki priimant aukščiau nurodytą baudžiamąjį įsakymą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje prokuroras 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą, kurio pagrindu 11 000 pakelių cigarečių ,,Primjer“, 8 000 pakelių cigarečių ,,Fest 7“ ir 6 000 pakelių cigarečių ,,Fest“, buvo sunaikinti. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Kauno TM, prašydamas panaikinti Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3PM190204, t. y. laikyti skolą, įregistruotą šiuo sprendimu, išnykusia. Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 6PM190413 šį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad pagal nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalį, ES teisės normos negali būti taikomos atgaline data. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, tačiau Muitinės departamentas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-354 ,,Dėl A. V. skundo“ pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, mano, kad teisinėje valstybėje galioja teisės principas, kuris numato, kad atsakomybę švelninantys ar naikinantys įstatymai galioja atgal. Pareiškėjas iki šiol nėra įvykdęs Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204. Atsakovas neginčija, kad pareiškėjo nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. rugsėjo 17 d., dalykas buvo konfiskuotas ir sunaikintas. Esant tokiai situacijai, turi būti taikomas Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis ir pareiškėjui Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204 įregistruota 180 432,00 Lt (52 256,72 Eur) skola turi būti pripažinta išnykusia.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 27–28) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ginčas kilo dėl galimybės taikyti Sąjungos muitinės kodekso normas, numatančias skolos muitinei išnykimą prekių konfiskavimo ar jų sulaikymo atveju. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Europos Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 202 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Tokiu būdu skolos muitinei atsiradimo data lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymą (Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata yra numatyta ir Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde teismui dėstomu argumentu dėl principo lex retro non agit taikymo nagrinėjamam ginčui. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-626/12 konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2011 m. rugsėjo 17 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio (d) punkto norma, numačiusi skolos muitinei išnykimą tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pastaroji norma yra materiali, t. y. įtvirtina tam tikrą sąlygą. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, numatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, taip pat yra materiali, o ne procesinė, todėl galioja tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos – 2016 m. gegužės 1 d. Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data. Pareiškėjo veiksmų pripažinimas nusikalstama veika tiesioginės įtakos mokestinei atsakomybei neturi. Kauno TM, priėmusiai sprendimą dėl skolos įregistravimo, buvo privalomi tik atitinkami prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo atveju, jei baudžiamasis įstatymas būtų pakeistas, arba pareiškėjo veika būtų pripažinta ne nusikaltimu, o administraciniu teisės pažeidimu, tai nepaneigtų Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio taikymo būtinybės. Pareiškėjas Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204 nėra skundęs, niekada nėra kreipęsis dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Todėl ginčo dėl įregistruotos skolos pagrįstumo ir teisingumo nėra. Atsakovo nuomone, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Būtent skolos muitinei atsiradimo data lemia atitinkamo muito apskaičiavimo taisyklių taikymą (Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto nuostata, numatanti skolos muitinei išnykimą už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, yra materiali, o ne procesinė, todėl taikytina tik tais atvejais, kai situacijos susidarė įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodeksas ir kiti Bendrijos teisės aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą nustatančių normų galiojimo atgal. Prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2011 m. rugsėjo 17 d., galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, kuris numatė skolos muitinei išnykimą tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatą, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jeigu prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o prekės buvo sulaikytos jau už pirmosios muitinės įstaigos važiuojant iš Tabariškių kaimo į Turgelių kaimą nuvažiavus 7,7 km atstumą kelyje Turgeliai-Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad skola muitinei buvo įregistruota Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, pareiškėjo argumentai dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 str. 1 d. e ir f punktų taikymo atgal yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 01.30 val. nuo Šalčininkų rajono Tabariškių kaimo prieigų, keliu Tabariškės-Turgeliai iki sulaikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir gabeno 11 000 pakelių cigarečių „Primjer“, 8 000 pakelių cigarečių ,,Fest 7“ ir 6 000 pakelių cigarečių ,,Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 181 567 Lt (arba 52 585,44 Eur) (b. l. 48-53).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, be kita ko, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, pripažino pareiškėją skolininku muitinei, įregistravo muitinėje už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą – 13680 Lt, akcizą – 112625 Lt, PVM – 31512 Lt, akcizo delspinigius – 17671 Lt ir PVM delspinigius – 4944 Lt (b. l. 43-47).
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į Kauno TM, prašydamas panaikinti Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 3PM190204, motyvuodamas nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Sąjungos muitinės kodeksu ir faktine aplinkybe, kad prokuroro nutarimu cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos (b. l. 41-42).
Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Šio straipsnio prasme neteisėtu įvežimu buvo laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnius ir 177 straipsnio antrąją įtrauką. Pagal Bendrijos muitinės kodeksą prekės, kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma, esančios bendrijos muitų teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė, buvo laikomos neteisėtai (į šią teritoriją) įvežtomis prekėmis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. Administracinių teismų praktikoje taikant Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, buvo laikomasi teisės aiškinimo, kad aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos, prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei jokios reikšmės neturi. Pareiga mokėti importo pridėtinės vertės mokestį ar akcizus už neteisėtai importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teisminės praktikos seka, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežus prekes (cigaretes), kurias 2011 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas laikė ir gabeno, ir jų nepristačius į muitinės įstaigą, šios prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme vertintinos kaip neteisėtai įvežtos, o jų įvežimo momentu atsirado importo skola muitinei. Kaip seka iš pareiškėjo skundo turinio ir teismo baudžiamojo įsakymo, sulaikytos prekės (cigaretės) buvo sunaikintos prokuroro 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo ir teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, pagal kurio nuostatas prekių sunaikinimo faktas prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei reikšmės neturėjo, importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Todėl Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 3PM190204, neatsižvelgdama į aplinkybę, kad prekės buvo sunaikintos, įregistravo pareiškėjo skolą muitinei. Aptariamas Kauno TM sprendimas neapskųstas, jis galiojantis ir turi būti vykdomas.
Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją <...>. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai numato, kad <...> importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje numatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.
Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad prekėms taikytino importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad skolos muitinei atsiradimo momentas lemia tai, kokios muito apskaičiavimo taisyklės bus taikomos.
Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teismo praktiką, procesinės taisyklės apskritai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams, skirtingai nei materialinės normos, kurios paprastai aiškinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms (1993 m. liepos 6 d. Sprendimo CT Control (Rotterdam) ir JCT Benelux prieš Komisiją, C‑121/91 ir C‑122/91, Rink. p. I‑3873, 22 punktas; 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo De Haan, C‑61/98, Rink. p. I‑5003, 13 punktas, 2002 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, Rink. p. I‑10433, 29 punktas, 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Molenbergnatie NV, CV-201/04, Rink. p. I-02049, 31 punktas). Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, yra materialinės normos, vadinasi, jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms.
Iš išdėstytų argumentų seka, kad prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi ir prekės būtų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi aptariamu atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei) ir sunaikintos iki šios datos, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos atgalinio kodekso 124 straipsnio taikymo nenumato.
Pareiškėjas nepagrįstai atgalinį Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymą grindžia Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi. Pareiga sumokėti už prekes priklausančias mokesčių (šiuo atveju importo muito bei kitų mokesčių) sumas nelaikoma asmens nubaudimu. Mokestis pagal savo pobūdį ir tikslus nėra bausmė, bet iš esmės yra fiskalinė priemonė, kurios pagalba yra surenkamos lėšos atitinkamiems visuomenės poreikiams finansuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Taigi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis negali būti pripažįstamas baudžiamuoju įstatymu, panaikinančiu veikos nusikalstamumą, švelninančiu bausmę ar kitokiu būdu palengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kuris turėtų būti taikomas atgal.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad Kauno TM tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai bei teisėtai netenkino pareiškėjo 2016 m. gegužės 30 d. prašymo ir nepanaikino Kauno TM 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 3PM190204. Muitinės departamentas kilusį ginčą išnagrinėjo tinkamai ir 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1A-354 pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Kauno TM 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 6PM190413 panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų nėra ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.