Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1922-577/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2A-1922-577/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22350-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
O. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
N. G.
Civilinė byla Nr. 2A-1922-577/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22350-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 32.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos bei trečiajam asmeniui N. G. dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo panaikinti 2014-06-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo, nuomos sutarties tikslinimo ir dalies išnuomojimo N. G.“ Nr. 49VĮ-(14.49.2)-596. Nurodė, kad jis 1999-09-24 sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. 597, pagal kurią jam 99 metams buvo išnuomotas 413 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m., iširus jo ir trečiojo asmens N. G. santuokai, buvo padalintas sutuoktinių turtas. Ieškovo teigimu, po skyrybų jo buvusios žmonos iniciatyva buvo pradėti įvairūs procesai dėl žemės sklypo nuomos sutarties ir ploto pakeitimo. 2014 m. birželio 2 d. Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-596 (toliau – Įsakymas) buvo nustatytos minėto žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio dalį taip: N. G. – 207 kv. m ploto dalis, o O. G. – 206 kv. m ploto dalis, bei išnuomota neaukciono tvarka iki 2098 m. rugsėjo 24 d. N. G. nurodyto dydžio žemės sklypo dalis. Ieškovas su šiuo Įsakymu nesutinka, tvirtina, kad jis priimtas neteisėtai, nesant realaus pagrindo keisti ieškovo 1999 m. rugsėjo 24 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Pasak ieškovo, ši sutartis yra nepanaikinta ir galiojanti, o jis pats visada tinkamai vykdė joje nustatytas sąlygas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ją keisti. Be to, ieškovo teigimu, valstybinės žemės sklypo dalys buvo paskirstytos be žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame būtų aiškiai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2823-01 nutarė išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams ieškovui 413 kv.m ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-29 sprendimu buvo nutraukta O. G. ir N. G. santuoka bei išspręsti sutuoktinių turtiniai santykiai, nustatant, kad N. G. asmeninės nuosavybės teise tenka inter alia ½ dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. raštu N. G. prašė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį bei išnuomoti jai nuosavybės priklausančio pastato dalies eksploatavimui reikalingą žemės sklypą. 2010 m. lapkričio 4 d. Žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SS20-174 ieškovui buvo prašoma kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo bei nurodyta, kad priešingu atveju, vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., nuomos sutartis bus nutraukta. Vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovui bei trečiajam asmeniui priklauso po ½ dalį negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014-06-02 įsakymas Nr. 49-VĮ – (14.49.2.) – 596, kuriuo buvo pagrįstai nuspręsta trečiajam asmeniui išnuomoti žemės sklypo dalį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nepaisant to, kad nuomos sutartyje nebuvo aptarta šalių teisė keisti sutartį, tačiau atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir savarankiškai nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo N. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji su ieškovu yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, todėl, norėdama įteisinti žemės naudojimąsi prie jai priklausančio statinio dalių, kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kad butų patikslinta Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai 1999 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 547N01/99-21532, kuria viso statinio eksploatacijai buvo išnuomotas 413 kv. m ploto žemės sklypas. Trečiojo asmens nuomone, sutartis sudaryta teisėtai, o ieškinys yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu negyvenamųjų patalpų (parduotuvės) eksploatavimui bendraturčiams O. G. ir N. G. išskirtos žemės sklypo dalys proporcingai kiekvieno iš jų nuosavybės teise valdomai parduotuvės daliai. Teismo vertinimu, Įsakymas yra motyvuotas, jame tinkamai nurodytos jo priėmimo aplinkybės, teisinis bei faktinis jo priėmimo pagrindas, jis atitinka LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, todėl jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad plano, su numatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje nebuvimas netrukdo nustatyti bendraturčiams parduotuvės eksploatavimui žemės sklypo dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas O. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neatliko savarankiško į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, apsiribodamas tik atsakovo atsiliepimo motyvų bei teisinių argumentų perrašymu, visiškai nesiaiškino, ar trečiajam asmeniui N. G. iš tikrųjų yra poreikis išnuomoti žemės sklypo dalį, o jei toks poreikis yra, tai netyrė, kokia sklypo dalis yra reikalingai N. G. priklausančio sklypo eksploatacijai. Taip pat apeliantas pažymi, kad nors jam ir N. G. priklauso po ½ dalį negyvenamųjų patalpų, tačiau ginčijamu Įsakymu žemės sklypo dalys buvo padalintos nevienodai, t.y. N. G. išnuomota netgi didesnė žemės sklypo dalis. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis 1999-09-24 Valstybinę žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 597 N01/99-21532 vykdė sąžiningai ir pareigingai, kad sutartis su juo buvo sudaryta 99 metų laikotarpiui, kuris dar nėra pasibaigęs. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog 1999-09-24 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 597 N01/99-21532 buvo pakeista neteisėtai. Be to, apelianto nuomone, nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, kad plano, su numatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje nebuvimas netrukdo nustatyti bendraturčiams parduotuvės eksploatavimui žemės sklypo dalis. Tokio plano būtinumą, pasak apelianto, patvirtina LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmos instancijos teismas turėjo vertinti, ar yra realus poreikis N. G. išnuomoti ginčo žemės sklypo dalį. Tvirtina, kad teisinio reguliavimo analizė (LR Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 6 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklės) leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai yra sudaroma nuomos sutartis su pastato, esančio nuomojamame sklype, bendraturčiais, kiekvienam iš bendraturčių yra nustatomos ir nuomojamos idealiosios sklypo dalys, atsižvelgiant į jų valdomas pastato dalis, tačiau nėra nustatoma, kuri konkrečiai nuomojamo sklypo dalis perduodama kiekvienam iš nuomininkų. Atsakovė pažymi, kad teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono vertintina kaip teisių garantija, suteikiama asmenims, turtintiems šioje žemėje įstatymo pripažintą interesą – statinius, pastatus ar įrenginius. Taip pat atsakovė tvirtina, kad tinkamas sutarties vykdymas iš esmės nedaro įtakos galimybei pakeisti sutartį. Be to, atsakovė pažymi ir tai, kad teismas neprivalo sprendime pasisakyti dėl visų proceso dalyvių argumentų, teismas gali apsiriboti tik teismo nagrinėtų įrodymų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, vertinimu. Atsakovė nesutinka, kad būtų prijungti apelianto į bylą pateikti nauji įrodymai, tvirtina, jog nuotraukos nepagrindžia jokių nagrinėjami bylai reikšmingų aplinkybių, be to, nurodo, jog jos galėjo būti pateiktos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Trečiasis asmuo N. G. taip pat nesutinka su apeliaciniu skundu, pritardama pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams, prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad ji turi turėti teisę netrukdomai pateikti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenurodo, teisėjų kolegija taip pat jų neįžvelgia. Todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose.

Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Tai, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą yra ne karta akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-550/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2823-01 nutarė išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams ieškovo O. G. valdomai patalpai – parduotuvei 413 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 3 970 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b.l. 76). 1999 m. rugsėjo 24 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 597 N01/99-21532, kuria vadovaujantis ieškovui 99 metų terminui išnuomotas 413 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis 3 970 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b.l. 74-75). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu nutraukta O. G. ir N. G. santuoka ir išspręsti turtiniai šalių santykiai, nustatant, kad N. G. asmeninės nuosavybės teise tenka ½ dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios ginčo žemės sklype (b.l. 40-45). N. G. 2010 m. rugsėjo 27 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė raštą Nr. RR2-62, kuriuo prašė nutraukti Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 597 N01/99-21532 ir išnuomoti jai nuosavybės teise priklausančio pastato dalies eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį (b.l. 77). 2010 m. lapkričio 4 d. Žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SS20-174 ieškovui buvo siūloma kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo bei nurodyta, kad priešingu atveju, vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., nuomos sutartis bus nutraukta (b.l. 78). Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014 m. birželio 2 d. įsakymu buvo nustatytos Ginčo žemės sklypo dalys atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui tenkančias statinio dalis: N. G. – 207 kv.m., o ieškovui O. G. – 206 kv. m. Taip pat nuspręsta ne aukciono tvarka iki 2098 m. rugsėjo 24 d. išnuomoti N. G. jai priskirtą valstybinės žemės dalį (b.l. 86-87). 2014 m. birželio 4 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-162, kuria N. G. išnuomota 207 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti ginčo žemės sklype (b.l. 88-89). Ieškovas prašo panaikinti 2014-06-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo, nuomos sutarties tikslinimo ir dalies išnuomojimo N. G.“ Nr. 49VĮ-(14.49.2)-596. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, pažymėdamas, kad ginčijamas Įsakymas yra motyvuotas, jame tinkamai nurodytos jo priėmimo aplinkybės, teisinis bei faktinis jo priėmimo pagrindas, jis atitinka LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Ieškovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, todėl apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas.

Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl 2014-06-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo, nuomos sutarties tikslinimo ir dalies išnuomojimo N. G.“ Nr. 49VĮ-(14.49.2)-596 teisėtumo. Siekiant įvertinti ginčijamo Įsakymo teisėtumą, teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, būtina išsiaiškinti ir įvertinti 1999 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 597 N01/99-21532, kuri buvo sudaryta su ieškovu O. G., nutraukimo faktines aplinkybes ir jas įvertinti CK 6.564 str. normų kontekste.

Pagal CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalį, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka arba kitais įstatymų numatytais atvejais apie tai ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininką įspėdamas prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama įstatyme nustatytą pareigą, 2010 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 3320-174 pasiūlė kasatoriui taikiu būdu spręsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, patikslinimo klausimus (b.l. 78). Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad 2014 m. balandžio 14 d. (byloje šio pranešimo kopijos nėra) ieškovas vėl buvo informuotas apie tai, kad jis turi kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo, priešingu atveju, sutartis bus nutraukta prieš terminą. 2014 m. birželio 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos priėmė minėtą Įsakymą dėl ginčo žemės sklypo dalių nustatymo, nuomos sutarties tikslinimo ir dalies išnuomojimo N. G..

Teisėjų kolegija sistemiškai aiškindama CK 6.551 straipsnio 2 dalį, 6.564 str. taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuoja, kad, apeliantui nesutikus tartis dėl nuomos sutarties tikslinimo, jis pagrįstai buvo įspėtas apie numatomą 1999 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 597 N01/99-21532 nutraukimą. Tačiau pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. pranešimais ieškovas buvo tiesiog informuotas apie būsimą galimą nuomos sutarties nutraukimą, o jokių duomenų, jog 1999 m. rugsėjo 24 d. sutartis buvo nutraukta, byloje nėra. Pastebėtina, kad iš VĮ Registro centro duomenų, esančių byloje (b.l. 61-62), matyti, kad 1999-09-24 Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su ieškovu O. G. dėl 0,0413 ha žemės ploto, yra įregistruota kaip galiojanti nuo 1999-09-24 iki 2098-09-24. Taip pat lygiagrečiai yra įregistruota ir 2014-06-04 Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su N. G. dėl 0,0207 ha ploto to paties žemės sklypo, kuri galioja nuo 2014-06-04 iki 2098-09-24.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino 1999 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo faktinių aplinkybių ir jų nevertino šios bylos kontekste, nors ieškovas ir akcentavo tai, jog Valstybinės žemės nuomos sutartis nėra tinkamai nutraukta, o tai galėjo turėti esminės įtakos nagrinėjamo ginčo baigčiai.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 31 punkte įtvirtinta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Tuo tarpu Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, privalėjo atsižvelgti ir į minėtą teisinį reglamentavimą, kadangi iš ginčijamo Įsakymo turinio, nesant žemės sklypo plano, neįmanoma identifikuoti, kuri žemės sklypo dalis yra išnuomota trečiajam asmeniui ir, kad įsakyme nurodytas nuomojamos žemės plotas reikalingas N. G. priklausančio dalies pastato eksploatavimui. Be to, vertintina ir tai, kad buvo nustatytos turto idealiosios dalys, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ginčo įsakyme nurodomas konkretus žemės plotas.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas visų pirma nagrinėjamoje byloje, be visų kitų aplinkybių, kurias skundžiamame sprendime vertino, turėjo aiškintis 1999 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo faktines aplinkybes ir jas įvertinti CK 6.564 str. normų kontekste.

Pirmos instancijos teismui nepasisakius dėl minėto klausimo ir byloje nesant visų duomenų, kurie būtini siekiant visapusiškai įvertinti Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūros teisėtumą, teisėjų kolegijos nuomone tikslinga būtų bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Taip pat pastebėtina ir tai, kad, susiklosčius esamai situacijai, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visai naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Grąžinant bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į bylą pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas paliekamas spręsti pirmos instancijos teismui, kuris bylą nagrinės iš esmės. Be to, nebetenka prasmės ir trečiojo asmens prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Vilija MikuckienėHenrichas Jaglinskis