Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei O. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja A. K. parodė, jog yra atsakovės dukra, o R. B. yra jos brolis. Į mamos sąskaitą buvo pervesti pinigai, iš ko, nežino, 4500 Lt ji nuėmė ir kartu su mama atidavė broliui. Virš 2000 Lt pervedė į L. B. sąskaitą, nes taip prašė padaryti brolis, sakė, kad pinigus gavo už darbą Vokietijoje, nežino, kur dirbo, tuo metu buvo Vilniuje.

Liudytoja I. B. parodė, kad R. B. yra jos vyro brolis, ji ant jo pyksta, nes jos šeima nuo jo yra nukentėjusi, jos vyrą yra apgavęs, kartu yra vykę dirbti į Vokietiją prieš penkis metus, po to ilgai paskolą už jį mokėjo. Tuo metu sirgo anyta, tai ji nuvažiavo aplankyti. Jai būnant pas anytą, ji R. B. perdavė 4500 Lt, jis sakė, kad tai atlyginimas už darbą iš Vokietijos. Jos vyrui davė 100 Lt kaip dovaną, tai jis nusipirko laikrodį, po to jį išvežė į traukinių stotį. Žino, kad R. B. anytos prašė, kad leistų pinigus pervesti į jos sąskaitą banke, nes jo sąskaitos buvo areštuotos antstolių, nes antstoliai nuskaičiuos, anyta pasitarė su jais, nutarė duoti savo sąskaitą, manė, kad nieko blogo, nes tai tik atlygis už darbą iš Vokietijos. Apie R. B. skolas nieko negali pasakyti. Kai apgavo jos vyrą, su R. B. nekontaktuoja.

Liudytojas R. K. parodė, kad O. K. yra jo dukros močiutė. 2013 m. balandžio pirmomis dienomis jis buvo atvykęs pas O. K., matė, kaip ji R. B., savo sūnui, padavė 4500 Lt. Tada pas atsakovę dar buvo A. K. ir I. B.. Žino, kad R. B. dirbo Vokietijoje su statybom, sakė, kad čia buvo pervestas jam atlygis už darbą. Jam nebuvo kaip persivesti tuos pinigus į savo sąskaitą, nes antstoliai buvo areštavę jo sąskaitas. Žino, kad dar vieną kartą į O. K. sąskaitą buvo pervesta pinigų. Juos, O. K. paparašius, jos dukra A. K. pervedė į R. B. žmonos sąskaitą, nuėmė nuo mamos sąskaitos ir pervedė, lyg tai visą sumą pervedė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų (6, 7 b. l.) matyti, kad ieškovas R. G. į atsakovės O. K. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, per du kartus pervedė 6570 Lt: 2013-03-27 pervedė 4500 Lt, o 2013-04-30 pervedė 2070 Lt. Iš O. K. banko sąskaitos išrašų (33, 34 b. l.) matyti, kad ji minėtus pinigus gavo, ieškovui jų negrąžino, todėl ieškovas remiasi LR CK 6.237 str. ir prašo priteisti iš atsakovės 6570 Lt nepagrįstai gautų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo atsakovei, nurodydamas, kad ketino pirkti traktorių, dėl jo įgijimo ir kainos tarėsi telefonu su trečiuoju asmeniu, atsakovės sūnumi R. B., tačiau pinigus pervedė į atsakovės sąskaitą, kurią nurodė R. B..

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 str.). Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai, dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovas nurodė, jog jis ketino pirkti traktorių iš trečiojo asmens atsakovės sūnaus R. B., atsakovės nepažinojo, jo su ja nesiejo jokie santykiai, pinigus pervedė jai, nes manė, kad ji darbininko žmona, bent taip jam nurodė R. B.. Kad apie traktoriaus pirkimą – pardavimą nieko nežinojo O. K., byloje patvirtino ji pati, R. B., liudytojai A. K., I. B., R. K.. Atsakovė pati teismo posėdyje nurodė, jog iki pinigų gavimo nieko nežinojo apie apgavystes, ieškovui nėra skolinga, jo nėra mačiusi, jis nėra jos giminaitis ar pažįstamas, su juo neturėjo jokių reikalų, nesudarė jokių sutarčių. Sūnus sakė, kad tai jo gaunami pinigai už darbą iš Vokietijos, o ji patikėjo. Kad jis dirba statybose Vokietijoje, žinojo. Akivaizdu, jog atsakovės 6570 Lt gavimo, t. y. jų įskaitymo į jos banke esančią sąskaitą negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, minėtų pinigų atsakovė neturėjo gauti, juos gavo, nes dėl neatidumo ir nerūpestingumo pasakė savo sūnui R. B. savo asmens kodą ir sąskaitos numerį bei dėl to, kad pasitikėjo sūnumi ir manė, kad pinigai yra gauti už jo darbą Vokietijoje, t. y. pervesti kito asmens kaip darbo užmokestis už darbą, todėl turtas gautas dėl neatsargumo. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė pinigus realiai gavo, tai patvirtina banko sąskaitų išrašai (6, 7, 33, 34 b. l.), ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai. Kadangi atsakovės ir ieškovo jokie kiti teisiniai santykiai nesiejo, ieškovo atsakovei pervestų 6570 Lt išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo, todėl akivaizdu, kad atsakovė įgijo turtą be teisinio pagrindo, dėl ko, remiantis CK 6.237 straipsniu, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, t. y. ieškovui R. G..

Tačiau pažymėtina, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. CK 6.241 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės, kai gauto turto negalima išreikalauti. Šios išimtys aiškinamos tuo, kad tam tikrais atvejais turto gavimas gali būti pateisinamas arba jo išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Viena tokių išimčių - CK 6.241 str. 2 d., kuri numato, kad kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui. Minėtoje normoje numatytas specialus atvejis, kai sąžiningas asmuo priima pinigus ir perduoda juos kitam asmeniui, klaidingai manydamas, kad šis turi teisę juos gauti. Tokiu atveju pareiga grąžinti pinigus tenka ne pinigus priėmusiam, o trečiajam asmeniui, kuris pinigus gavo iš juos priėmusio asmens. Byloje nustatyta, kad atsakovė iš ieškovo gavo 6570 Lt be teisinio pagrindo, pinigai buvo skirti R. B. už traktorių, nes ieškovas su R. B. tarėsi dėl traktoriaus pirkimo – pardavimo. Ieškovas už traktorių į R. B. nurodytą sąskaitą (atsakovės sąskaitą) pervedė pinigus, o trečiasis asmuo žadėjo jam iš Vokietijos pargabenti traktorių. Ieškovas nurodė, jog jis pinigus į R. B. nurodytų asmenų sąskaitas pervedė, tačiau traktoriaus negavo iki šiol, pinigų jam taip pat niekas negrąžino. R. B. nurodė, jog ne jis pardavinėjo traktorių ir ne jis skambino ir tarėsi su ieškovu, tačiau pripažino, kad minėti pinigai ieškovo buvo mokami su jo žinia ir į jo nurodytas sąskaitas, pripažino, kad jis minėtus pinigus realiai gavo, juos jam perdavė iš ieškovo tik juos gavusi jo mama (grynaisiais ir banko pavedimu), ir pažadėjo ieškovui juos grąžinti. Kad pinigai buvo perduoti atsakovės trečiajam asmeniui: 4500 Lt grynaisiais, o likusius bankiniu pavedimu pervedė trečiojo asmens sutuoktinei L. B. į banko sąskaitą su R. B. žinia A. K., patvirtina atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, banko nurodymas (35 b. l.). Atsakovė minėtais pinigais nepasinaudojo, jais disponavo labai trumpai, juos tuoj pat atidavė R. B., išskyrus 170 Lt, kuriuos jai sūnus paliko nusipirkti vaistų, nes ji labai sirgo. Pažymėtina, kad nelaikytina, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo minėta suma, nes ji nežinojo, kad minėti pinigai įgyti neteisėtu būdu, manė, kad jie gauti sūnaus teisėtai, kaip užmokestis už darbą Vokietijoje, ir kad sūnus jai duoda vaistams iš savo darbo užmokesčio, kaip bet kuris kitas sūnus gera valia paremia savo motiną ligos atveju. Pats R. B. tai patvirtino, nurodydamas, jog atsakovė jam perdavė visus pinigus, tačiau jis, žinodamas, jog motina sunkiai serga, guli lovoje su aukšta temperatūra, paliko jai minėtus pinigus vaistams. Be to, pats R. B. visą skolą pripažino ir pažadėjo atlyginti ieškovui. Pats R. B. teismo posėdyje nurodė, jog minėti pinigai buvo pervedami jam kitų asmenų už jo pirktas, bet negautas prekes. Tačiau pažymėtina ir tai, kad jo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, nes savo motinai jis pasakė ir tai patvirtino teismo posėdyje, kad minėti pinigai buvo gauti jo už darbą Vokietijoje, kaip darbo užmokestis. Tas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. K., I. B., R. K., kurie parodė, jog jiems buvo žinoma, jog R. B. dirbo Vokietijoje ir kad minėtus pinigus į atsakovės sąskaitą pervedė jam būtent už darbą Vokietijoje, kaip darbo užmokestį, o po to pati atsakovė jam dalį minėtų pinigų perdavė grynaisiais, o dalį - su dukros A. K. pagalba pavedimu. Atsakovė nurodė, jog prieš nurodydama sūnui savo asmens kodą ir banko sąskaitos numerį, tarėsi su vaikais, ar tai saugu, pasitarusi, nusprendė, kad nieko tokio, jeigu į jos sąskaitą bus pervesti R. B. pinigai už darbą. Tas aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. K., I. B., R. K., nurodydami, jog atsakovė dėl to tarėsi su vaikais, be to, jie nurodė, jog R. B. banko sąskaitos buvo areštuotos antstolių, todėl, matyt, jis ir norėjo, kad pinigai būtų pervesti į O. K. sąskaitą banke. Akivaizdu, kad R. B. neturėjo teisės gauti iš ieškovo 6570 Lt, tačiau juos gavo. Tai teismo posėdyje pripažino pats R. B., tą faktą patvirtino atsakovė O. K. ir liudytojai A. K., I. B., R. K.. O atsakovė, nurodydama savo asmens kodą ir banko sąskaitos numerį ir priimdama pinigus iš ieškovo bei juos perduodama R. B., klaidingai manė, kad šis turi teisę juos gauti, t. y. sąžiningai klydo, todėl laikytina sąžiningu asmeniu, nežinojusiu ir neturėjusiu žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti ieškovui ir negalėjo jų perduoti savo sūnui. Tokiu atveju taikytina išimtis iš bendros taisyklės, atsakovė, remiantis CK 6.241 str. 2 d. atleistina nuo pareigos grąžinti pinigus ieškovui, o pareiga ieškovui grąžinti 6570 Lt tenka ne atsakovei, t. y. pinigus priėmusiam asmeniui, o trečiajam asmeniui R. B., kuris pinigus gavo iš juos priėmusio asmens. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, t. y. O. K. į R. B.. R. B. su tuo sutiko ir pažadėjo ieškovui atlyginti žalą. Tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Pakeisti netinkamą šalį tinkama teismas gali tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) visais atvejais galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir atmeta ieškinį (CPK 45 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje turi atsakyti trečiasis asmuo, kuris atlyginti žalą sutinka, į tai, kad ieškovas nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, ieškinys atmestinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 34,30 Lt pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Iš ieškovo atsakovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, nes šių išlaidų priteisti šalis neprašė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 34,30 Lt (trisdešimt keturis litus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi, pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-02 nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2014-02-24 nutartimi, atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Lieporių g. 19-46, Šiauliuose, turtui ir piniginėms lėšoms palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.