Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-585-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-22
Bylos Nr.
1-585-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00127-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
S. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1-585-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00127-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,nukentėjusiajai A. Š.,kaltinamajam S. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu BK 145 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. D. 2021 m. sausio 1 d., apie 15.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. Š. (tyčia pastūmė A. Š. ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į lūpą) ir sukėlė A. Š. fizinį skausmą.

2. Įrodymai

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad su A. Š. gyvena kartu apie 13 metų, veda bendrą ūkį. Abu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 1 d., apie 10 val., A. Š. išėjo pas savo draugę Z. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), o jis išėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Einant į parduotuvę jam paskambino A. Š. ir pakvietė jį ateiti pas Z. S.. Jam atėjus pas Z. S. tiek jis, tiek A. Š. vartojo alkoholį. Pajutęs, kad pasigėrė ir jam jau pakanka alkoholio, pasiėmė savo alų ir išėjo į namus. A. Š. liko pas Z. S.. Po to, kai išėjo iš Z. S., dėl girtumo pamena ne visas aplinkybes. Pamena, kad grįžęs į namus kambaryje prigulė ant lovos ir toliau vartojo alkoholį – gurkšnojo alų. Galėjo būti, kad buvo prisnūdęs. Nepamena, ar skambinėjo A. Š., kol ji buvo pas Z. S.. Pamena, kad apie 15 val. atsidarė kambario durys ir į kambarį įėjusi A. Š. sudavė jam smūgį į kairę akį bei apipylė jį alumi. Prieš suduodama smūgį A. Š. jam nieko nesakė ir jis nežino, dėl ko jam buvo suduotas smūgis. Į tokį A. Š. elgesį jis niekaip nereagavo ir A. Š. nieko nedarė. Po to A. Š. iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė jį ir išvežė į policijos įstaigą. Grįžęs iš policijos įstaigos matė sužalotą A. Š. lūpą. Nepamena, kad jis būtų sudavęs smūgį A. Š. ir taip negalėjo būti, nes jei jis būtų sudavęs smūgį A. Š., jai būtų buvę rimtesni sužalojimai, o dabar buvo sužalota tik lūpa. Jam prieš išeinant iš Z. S. sugyventinė A. Š. nebuvo sužalota, o ar ji buvo sužalota po to, kai grįžo iš Z. S., jis neatkreipė dėmesio. Girdėjo, kaip policijos pareigūnams A. Š. pasakojo, kad ją sužalojo jis (kaltinamasis). Aptariamo konflikto metu namuose buvo tik jis (kaltinamasis), A. Š. ir jos sūnus. Sūnus negalėjo sužaloti A. Š.. Nežino, kas galėjo sužaloti A. Š.. Anksčiau jis pats yra smurtavęs prieš A. Š.. Mano, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kad gali susitvarkyti pats, jam nereikalinga pagalba ir jis nesutinka gydytis dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu nei jis, nei nukentėjusioji A. Š. alkoholio nebevartoja, jiedu planuoja toliau gyventi kartu. Anksčiau jis buvo įpareigotas lankytis pas psichologą, tokia priemonė jam buvo naudinga. Nežino priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji A. Š. ir jos sūnus M. S. galėtų jį apkalbėti.

2.2. Nukentėjusioji A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu S. D. jau daugiau nei 13 metų, veda bendrą ūkį. 2021 m. sausio 1 d. apie 10 val. ji išėjo pas savo draugę Z. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. S. D. liko namuose. Nuėjusi pas draugę vartojo alkoholį. Maždaug po pusvalandžio paskambino sugyventiniui S. D. ir pakvietė jį ateiti. Atėjus S. D. toliau tiek ji, tiek S. D. vartojo alkoholį. Apie 12.30 val. S. D. išėjo į namus, o ji liko pas Z. S.. Po kiek laiko S. D., grįžęs į namus, pradėjo jai skambinėti, vadinti necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais, liepė grįžti į namus. Apie 15 val. ji sugrįžo į namus. Namuose sugyventinis S. D. nemiegojo, o kambaryje sėdėjo ant lovos ir gėrė alų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji priekaištavo sugyventiniui dėl skambinėjimo ir įžeidinėjimo. Konflikto metu S. D. pastūmė ją į kairį petį ir sudavė jai vieną smūgį į viršutinę lūpą. Jai bėgo kraujas, ji juto fizinį skausmą. Gindamasi nuo S. D. ji sudavė S. D. atgal, pataikė į kairę akį. Po smūgio S. D. atsisėdus ant lovos apipylė jį alumi. Tada ji užsidarė tualete ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino, kad S. D. ją sužalojo. Konflikto metu namuose buvo sūnus, kuris buvo užsidaręs kitame kambaryje ir konflikto nematė. Sugyventiniui sugrįžus iš policijos įstaigos papasakojo apie aptariamą įvykį, jis pasakė, kad kaltės neprisiims ir į kalėjimą nesės. S. D. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Būdamas neblaivus S. D. būna agresyvus. Tuo metu, kai S. D. buvo paskirti įpareigojimai nevartoti alkoholio, jis šių įpareigojimų laikėsi. Šiuo metu jiedu su S. D. atsisakė alkoholio ir konfliktų tarp jų nebėra, jiedu ketina toliau gyventi kartu.

2.3. Liudytojas (policijos pareigūnas) P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, nes darbo metu tenka dažnai reaguoti į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Pamena, kad aptariamas įvykis vyko bute, kuris yra namo pirmame aukšte. Jam nebe pirmą kartą teko reaguoti dėl įvykių šiame bute. Gali būti, kad šis įvykis buvo 2021 m. sausio 1 d. Atvykę į įvykio vietą matė nukentėjusiosios A. Š. sužalojimus – jai buvo akivaizdžiai sužalota viršutinė lūpa. Apie tai jis pažymėjo savo tarnybiniame pranešime. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis (kaltinamasis), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Dėl kaltinamojo girtumo su juo susikalbėti nebuvo galimybės. Jie patikrino kaltinamojo girtumą ir sulaikė jį. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 1 d., apie 15.20 val., dirbdamas su kolega D. B. gavo nurodymą nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pranešėją sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. Š., kuri nurodė, kad sugyventinis S. D. konfliktavo ir panaudojo smurtą – vieną kartą kumščiu sudavė jai į lūpą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Akivaizdžiai buvo matyti ant lūpos įdrėskimas, paraudimas. Bute buvo S. D., kuris buvo stipriai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, jam buvo nustatytas 2,72 ‰ girtumas. S. D. sakė, kad jis nekaltas, kad sugyventinė prieš jį smurtavo. Daugiau S. D. aplinkybių nepaaiškino. S. D. sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą (68 b. l.).

2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. sausio 1 d. Tuo metu jis su savo šeima gyveno bute pas savo mamą A. Š. ir jos sugyventinį S. D.. Tądien ryte mama su sugyventiniu buvo išėję, o po pietų sugrįžo. Tuo metu jis (liudytojas) buvo namuose. Pirmas į namus sugrįžo S. D., įleido jį (S. D.) į namus. S. D. buvo stipriai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. S. D. įėjo į savo kambarį, o jis (liudytojas) – į savo kambarį. Po kurio laiko į namus sugrįžo mama, kuri buvo sveika ir nesužalota. Ji buto duris atsirakino pati. Mama nuėjo į jos ir sugyventinio kambarį. Po kiek laiko, būdamas savo kambaryje, išgirdo žodinį konfliktą tarp mamos ir jos sugyventinio. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems atvykus konfliktas tarp mamos ir sugyventinio baigėsi. Mano, kad policijos pareigūnus iškvietė mama, nes konfliktų atomazga visuomet tokia – jie baigiasi tuo, kad mama iškviečia policijos pareigūnus. Konflikto metu jis (liudytojas) buvo savo kambaryje ir iš kambario nebuvo išėjęs. Kambaryje buvo vienas, nes jo šeima (sutuoktinė su vaikais) tuo metu buvo išėję pasivaikščioti. Po konflikto mamą pamatė tik kitą dieną – matė, kad jos veidas buvo sužalotas. Neklausė mamos dėl sužalojimo, nes numanė, kad ją sužalojo S. D.. Anksčiau jam teko ne vieną kartą pačiam matyti, kaip S. D. smurtauja prieš mamą, jam teko pačiam ginti mamą nuo S. D.. Šiuo metu jis gyvena atskirai nuo mamos ir jos sugyventinio, galėtų mamą priimti gyventi pas save.

2.6. Liudytoja Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti po Naujųjų Metų, t. y. 2021 m. sausio 1 d. Tądien apie 9–10 val. pas ją atėjo A. Š. ir S. D.. Jiedu atėjo nesužaloti, abu buvo sveiki. Atėjus A. Š. bei S. D. jie visi (liudytoja, jos sutuoktinis, A. Š. ir S. D.) sėdėjo ir vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį tarp A. Š. ir S. D. įvyko konfliktas dėl anūkų. Konfliktas buvo žodinis, jo metu A. Š. ir S. D. vienas prieš kitą nesmurtavo. Po to, apie 13–14 val., A. Š. išvedė pavedžioti jos (liudytojos) šunį. Neužilgo S. D. išėjo į namus. Pastarasis vizualiai atrodė neblaivus. Po to sugrįžo A. Š., jos dar kurį laiką pasibuvo (jau be S. D.). Pamena, kad A. Š. būnant pas ją (pas liudytoją) namuose, jai (A. Š.) kažkas skambino, tačiau kas skambino nepamena. Po to A. Š. išėjo į namus. Tiek A. Š., tiek S. D. iš jos (liudytojos) namų išėjo sveiki, jie nebuvo sužaloti. Po kurio laiko, kiek pamena, tą patį vakarą jai (liudytojai) paskambino A. Š., kuri pasakė, kad sugrįžus į namus S. D. jai (A. Š.) sudavė į lūpą. Kitą dieną ji (liudytoja), vedžiodama šunį, kieme susitiko su A. Š., kuri taip pat vedžiojo šunį. Pavedžioję šunis jos abi nuėjo pas A. Š. į namus atsigerti kavos. Tuo metu matė, kad A. Š. buvo sužalota – matė nubrozdinimus ant jos lūpos. A. Š. jai (liudytojai) pasakė, kad ją (A. Š.) sužalojo S. D.. Šiuo metu, A. Š. sūnui su šeima išsikrausčius iš A. Š. buto, pastaroji su S. D. sutaria ir nebesipyksta.

2.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame namo aukšte. Viename iš buto kambarių yra netvarkingai išmėtyti daiktai, įvairios plastikinės taros. Įvykio vietoje nieko nerasta, niekas nepaimta (10–11, 13–16 b. l.).

2.8. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. Š., kuri paaiškino, kad grįžusi į namus susipyko su sugyventiniu S. D.. Pastarasis vieną kartą kumščiu sudavė jai į lūpą, taip sukėlė fizinį skausmą. A. Š. ant lūpos buvo matyti įdrėskimas (apie įdrėskimą pažymėta tarnybiniame pranešime). S. D. nustatytas 2,72 ‰ girtumas (18–19 b. l.).

2.9. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog vaizdo įrašuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka A. Š.; policijos pareigūnai bendrauja su A. Š. ir S. D.; A. Š. policijos pareigūnams paaiškina, kad sugyventinis jai sudavė ranka į veidą; A. Š. veide matosi akivaizdžios smurto žymės – prakirsta lūpa; A. Š. nurodo, kad ji juto fizinį skausmą; policijos pareigūnai išveža S. D. (20, 22–23 b. l.).

2.10. Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. sausio 1 d., 15.16 val. A. Š. pranešė apie tai, jog sugyventinis ją sumušė, kad praskėlė lūpą (27–29 b. l.).

2.11. Iš asmens girtumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu protokolo matyti, kad 2021 m. sausio 1 d., 15.49 val. kaltinamajam S. D. buvo nustatytas 2,72 ‰ girtumas (124 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3.1. Kaltinamasis S. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis negalėjo smurtauti prieš savo sugyventinę A. Š., nes jeigu jis būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajai, sužalojimai būtų buvę rimtesni. Natūralu, jog kaltinamasis S. D., neigdamas savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

3.2. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji A. Š. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš ją panaudojo ir fizinį skausmą jai sukėlė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis S. D.. Šias aplinkybes ji nuosekliai nurodė iš pradžių paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, po to į įvykio vietą atvykusiam liudytojui (policijos pareigūnui) P. K. ir vėliau apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Visas šias aplinkybes nukentėjusioji A. Š. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindama ir tai, jog kaltinamojo S. D. panaudotas fizinis smurtas sukėlė jai fizinį skausmą. Nors byloje nėra specialisto išvados, kurioje būtų konstatuoti konkretūs nukentėjusiajai A. Š. nustatyti sužalojimai, o ir pati nukentėjusioji pas medicinos specialistą po įvykio nesikreipė, tačiau byloje yra kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios duotus parodymus, jog kaltinamasis S. D. panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Liudytojas (policijos pareigūnas) P. K., kuris pagal gautą iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir iškart po įvykio tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja A. Š., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino matęs nukentėjusiosios veide sužalojimus – įdrėskimą ant lūpos bei paraudimą. Tokius nukentėjusiosios sužalojimus šis liudytojas užfiksavo savo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieš aptariamą įvykį nukentėjusioji A. Š. būtų buvusi sužalota (arba susižalojusi pati) ir būtų skundusis aplinkiniams kokiais nors negalavimais ar skausmais. Priešingai, liudytoja Z. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog prieš išeidama į savo namus nukentėjusioji A. Š. buvo sveika ir nesužalota; liudytojas M. S. patvirtino, jog A. Š. grįžus į namus, t. y. betarpiškai prieš aptariamą konfliktą, ši taip pat buvo sveika, o kitą dieną jos veidas jau buvo sužalotas (tą pačią, konflikto dieną šis liudytojas su A. Š. nebendravo); pats kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam išeinant iš Z. S. sugyventinė A. Š. nebuvo sužalota, o sugrįžęs iš policijos įstaigos jis matė sužalotą A. Š. lūpą, kad konflikto metu namuose buvo tik jis (kaltinamasis), A. Š. ir jos sūnus, kad sugyventinės sūnus negalėjo sužaloti A. Š.. Pirmiau paminėti duomenys rodo, kad prieš nukentėjusiąją A. Š. fizinis smurtas buvo panaudotas ir ji buvo sužalota būtent aptariamo konflikto su kaltinamuoju S. D. metu. Pirmiau paminėto fizinio smurto panaudojimas ir lūpos sužalojimas, be jokių abejonių, nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą.

3.3. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusioji A. Š. (kaltinamojo sugyventinė), liudytojai Z. S., M. S. ir P. K., kurie viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamąjį S. D. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad šis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis S. D. taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad minėti proceso dalyviai galėtų būti suinteresuoti apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. Š. ir liudytojų Z. S., M. S. bei P. K. parodymais, kuriuos jie, be to, davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokolas ir kt.). Tai, kad minėtų proceso dalyvių parodymai buvo priešingi kaltinamojo S. D. parodymams, nepaneigia paminėtų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų objektyvumo.

3.4. Apibendrindamas visus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad visi jie patvirtina, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis S. D. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. Š. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas buvo tiesioginė kaltinamojo S. D. neteisėtos veikos, pasireiškusios nukentėjusiosios pastūmimu ir smūgio kumščiu sudavimu nukentėjusiajai į lūpą, pasekmė. Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų galimus padarinius ir norėjo taip veikti. Kartu nukentėjusioji A. Š. aiškiai išreiškė, jog dėl patirto smurto ji juto fizinį skausmą, nes dėl to ji pranešė Bendrajam pagalbos centrui, iškvietė policijos pareigūnus ir apie tai papasakojo pastariesiems atvykus į įvykio vietą, o taip pat ir teisme. Tai, jog nukentėjusiajai A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas suprato ir į įvykio vietą atvykęs liudytojas (policijos pareigūnas) P. K., kuris apie tai pažymėjo savo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir patvirtino tai teisiamojo posėdžio metu. Taigi, pirmiau paminėta kaltinamojo S. D. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamojo S. D. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

4. Bausmės skyrimas

4.1. Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat naują tyčinį nusikaltimą padarė recidyvistas (asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. D. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (jis teistas už 2 panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas – už fizinio ir psichinio smurto panaudojimą prieš tą patį asmenį (prieš nukentėjusiąją A. Š.); naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas; jis nebaustas administracine tvarka; dirba AB (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi ją sunkinančios aplinkybės (83–94, 96–103, 106, 109, 112 b. l.). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo S. D. smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Pagal suformuotą teismų praktiką sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo S. D. atlikti veiksmai rodo ypač neigiamą kaltinamojo charakterio ypatybę – smurtauti prieš kitą asmenį, t. y. prieš nukentėjusiąją A. Š., kuri yra fiziškai silpnesnė už jį, iš dalies priklausoma nuo jo ir dėl to negali tinkamai apsiginti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad anksčiau kaltinamajam taikytos poveikio priemonės (laisvės apribojimo bausmės) nepadarė tinkamo ilgalaikio poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nes jos nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo S. D. padarytas naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų, kurias pakeisti ir pasiekti bausmių tikslus bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam paskirtas laisvės apribojimo bausmes, ar tokiomis pačiomis bausmėmis, nėra galimybės. Todėl šįkart kaltinamajam S. D. skiriama sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kuri savo dydžiu yra švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artima jam.

4.3. Spręsdamas dėl kaltinamajam S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis S. D. turi neišnykusį teistumą už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau visas anksčiau jam paskirtas bausmes jis įvykdė. Svarbu tai, kad už anksčiau padarytus nusikaltimus kaltinamajam buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, kad laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Be to, kaltinamasis S. D. (pasak jo paties, nukentėjusiosios A. Š. ir liudytojos Z. S.) po aptariamo įvykio nustojo vartoti alkoholį ir šiuo metu jiedu gerai sutaria su nukentėjusiąja A. Š.. Įvertinus visus šiuos, o taip pat šio nuosprendžio 4.2. punkte nurodytus teigiamai kaltinamąjį S. D. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog po šio įvykio kaltinamasis S. D. padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

5. Kiti klausimai

5.1. Kaltinamasis S. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 1 d. 15.49 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 9.59 val. (119, 121 b. l.). Šis kaltinamojo S. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

5.2. Taip pat kaltinamajam S. D. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (150–151 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės (jos vykdymo atidėjimo) vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę (jos vykdymo atidėjimą) – panaikinama.

5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo S. D. į valstybės pajamas išieškomos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

5.4. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams: 1) įpareigojant S. D. per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti (smurtinio) elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojant S. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant S. D. per pirmus 12 (dvylika) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 1 d. 15.49 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 9.59 val., t. y. 2 (dvi) paras.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės (jos vykdymo atidėjimo) vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę (jos vykdymo atidėjimą) – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš S. D. į valstybės pajamas 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti S. D., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas