Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Adm. byla Nr. ATP-421-134/2016Teisminio proceso Nr.4-14-3-00097-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.

2016 m. rugsėjo 5 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl 2016 m. liepos 1 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu T. M. nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. 35 Eur bauda, ATPK 130 str. 1 d. - 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., šias nuobaudas subendrinus, skirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

T. M. nubaustas už tai, kad pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus, 2016 m. vasario 21 d., 0 val. 30 min., Anykščių r. sav., kelyje Anykščiai – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 6,80 kilometre, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei nulaužtas medis. Įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotojas susijęs, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir nepasilikęs įvykio vietoje, iš jos pasitraukė.

Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde T. M. nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas vadovavosi surašytu protokolu, liudytojų, policijos pareigūnų A. S., J. B., ugniagesių M. B., V. M. parodymais, schema, įvykio vietos apžiūros protokolu ir neatsižvelgė į jo paaiškinimus, liudytojų A. P., specialistės L. B. parodymus, neatsižvelgė į automobilio apgadinimo protokolą, neįvertino liudytojų - ugniagesių ir policijos pareigūnų parodymuose esančius prieštaravimus, todėl pažeidė rungtyniškumo, teisingumo, nešališkumo principus ir dėl to padarė faktines bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. padarymo, yra išaiškinęs, kad norint asmenį pripažinti kaltu pagal šią normą, būtina nustatyti, kad kitų asmenų turtui yra padaryta žala, o jei yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė nekyla. Jis nurodo, kad jis kitų asmenų turtui žalos nepadarė, tai patvirtino apklaustas liudytoju miško savininkas A. P., nurodydamas, kad įvykio vietoje medis jau senai buvo išverstas vėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta nei nulaužtas medis nei jo šakos ant važiuojamosios kelio dalies, ugniagesiai nurodė, kad jis įvažiavo į jau nulūžusio medžio kelmą, o jis paaiškinime nurodė, kad jis nuslydo ir užvažiavo jau ant seniai išversto medžio kelmo.

Apeliantas nurodo, kad liudytojas, ugniagesys V. M. parodė, kad kelmas nuo automobilio buvo 2-3 metrų atstumu, kai tuo tarpu kiti liudytojai nepaneigė, kad kelmas buvo po automobiliu, todėl tikėti liudytojų ugniagesių parodymais, kad medžio šakos buvo užvirtusios ant ir ant važiuojamosios kelio dalies, apelianto nuomone, nėra pagrindo, nes tai prieštarauja fotonuotraukose užfiksuotiems aplinkybėms bei schemai. Pareigūnas, nubraižęs schemą bei surašęs protokolą, fotografavęs įvykio vietą, nepažymėjo, kad yra nulaužtas medis ir jis yra ant važiuojamosios dalies. Apklausti liudytojais pareigūnai A. S. ir J. B., būdami suinteresuoti, davė skirtingus parodymus dėl maršruto, kuriuo vyko į įvykio vietą bei apie meterologines sąlygas. Protokole aprašyti automobilio apgadinimai paneigia, kad jis jo priekine dalimi nulaužė medį, nes jis tik nežymiai apgadintas, o kapotas neįlenktas. Be to, nurodo apeliantas, nepaneigti liudytojo A. P. parodymai, kad jis nors ir nebuvo įvykio vietoje, tačiau specialistei L. B., paklausus jo apie konkretų medį, konkrečioje vietoje, jis kaip savininkas galėjo pasakyti, kada įvykio vietoje buvo išvirtęs medis ir kad jam žala dėl išvirtusio medžio nebuvo padaryta. Apeliantas teigia, kad nei tarnybiniuose pranešimuose, nei eismo įvykio vietos schemoje nėra nurodyta kokioje padėtyje buvo nulaužtas medis, kurioje vietoje buvo lūžis, nesiaiškinta ar buvo kelmas išrautas, ar dar buvo žemėje, kas lemia, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami jo naudai.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, nes jie prieštarauja policijos pareigūno A. S. duotiems parodymams teisme, kurių nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymams - schema, fotonuotraukos, protokolai apie automobilio apgadinimus. Mano, kad nesant kitų pažeidimą patvirtinančių įrodymų, vien surašytas protokolas ir tarnybinis pranešimas bei policijos pareigūnų parodymai negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas nurodo, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., todėl negali būti nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., nes pasišalinimas iš įvykio vietos galimas tik tyčia, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o jis, būdamas įsitikinęs, kad eismo įvykio nesukėlė, žalos nepadarė, nesiekė ir pasišalinti iš įvykio vietos.

Skunde nurodoma, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju nebuvo apgadintas kitas turtas, išskyrus jo automobilį, todėl apelianto nuomone, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 900 Eur dydžio baudą su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kas neatitinka ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Jis per 20 vairavimo metų administracinėn atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, dirba pamaininį darbą, reikia grįžti 23 val., nes tokiu laiku nekursuoja autobusai, kad antrą savaitę tenka vežti sunkiai sergančią motiną į reabilitaciją dėl onkologinių susirgimų, o jis šeimoje yra vienintelis vaikas, galintis pasirūpinti sergančia mama. Darbas jam yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, paskirta bauda jam yra per didelė, nes per paskutinius 3 mėnesius jo atlyginimas sudarė tiki 650 eurų, jis gyvena nuomojamame būste, augina mažametį vaiką. Apeliantas nurodo, kad jei jam bus atimta teisė vairuoti, jis neteks darbo, nukentės dėl to šeimos interesai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skunde T. M. pripažįsta, kad nuvažiavęs nuo kelio, paliko automobilį, savaip interpretuodamas byloje esančius duomenis ir siūlo jais remtis, priimant sprendimą, nurodo, jog atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. gali kilti tik tuomet, kai yra padaryta žala. Tačiau subjektyvi apelianto nuomonė dėl svetimam turtui padarytos žalos buvimo ar nebuvimo, negali būti pagrindu pripažinti, jog kitiems asmenims priklausantis turtas nebuvo sugadintas (apgadintas). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik žalos atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jos dydį ar materialų jos įvertinimą (LVAT bylos Nr. N575-1757/2011, Nr. N444-1588/2011, Nr. N575-510/2012).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatymo nustatyta tvarka surinktus ir patikrintus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir vertinti gautus duomenis kitaip - kaip nurodo apeliantas, nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai vadovavosi liudytojų – policijos pareigūnų A. S., J. B. bei priešgaisrinės tarnybos darbuotojų V. M., M. B. parodymais, kurie nuoseklūs, dėl esminių aplinkybių atitinka tarpusavyje: automobilis “ Octavia“ buvo įvažiavęs į nedidelį, nestorą medį ir jį nulaužęs, o jo viršūnė buvo užvirtusi ant važiuojamosios kelio dalies, atvykę priešgaisrinės apsaugos darbuotojai įvykio vietoje supjaustė medį. Apeliantas teisingai nurodo, kad eismo įvykio vietos schemoje nėra nurodyta nukritusio medžio buvimo vieta, tačiau šie trūkumai buvo pašalinti pirmosios instancijos teisme, apklausiant liudytojais policijos pareigūnus ir ugniagesius, kurie tiksliai nurodė apie buvusias nulaužto medžio dalis ir jų užkritimą ant važiuojamosios dalies. Nurodytų liudytojų parodymus apie automobilio atsitrenkimą į medį patvirtina įvykio vietos apžiūros metu automobiliui „ Octavia“ užfiksuoti žymūs apgadinimai: nulaužti kairysis ir dešinysis atbulinio vaizdo veidrodėliai, apgadintas priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai iškritę, apgadinti priekiniai sparnai, iššokę oro pagalvės, apgadinta priekinė važiuoklė, suskilęs priekinis tiltas, įlenktos vairuotojo pusės durelės (7 psl.), todėl nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad jo automobiliui buvo padaryti tik nežymūs apgadinimai užvažiavus ant seno kelmo. Šių įrodymų visuma patvirtina skundžiamu nutarimu nustatytas aplinkybes ir skundo argumentai jų nepaneigia. Skunde nurodyti nežymūs nesutapimai liudytojų parodymuose nurodant su įvykiu nesusijusias detales (apie meterologines sąlygas, maršrutą, kuriuo vyko į įvykio vietą) neturi reikšmės šios įvykio aplinkybių vertinimui. Apylinkės teismas įvertino ir prieštaringus miškų kontrolės specialistės L. B. paaiškinimus dėl aplinkai padarytos žalos: 2016-02-24(14 psl.) raštu nurodė, kad dėl blindės medžio sugadinimo padaryta 27,12 eurų žala aplinkai, o teisme duodama paaiškinimus, kad žala eismo įvykio metu nepadaryta rėmėsi pažeidėjo T. M. ir miško savininko A. P., net nebuvusio įvykio vietoje, paaiškinimais, todėl pagrįstai juos įvertino, kaip duotus ne remiantis objektyviais duomenimis, o įtakojant T. M., siekiant jam išvengti atsakomybės ir pagrįstai juos atmetė. Taigi, byloje yra įrodytas turto apgadinimo faktas - nulaužtas medis, kuris yra svetimas (priklauso A. P.), konkretus žalos dydis nėra būtina sąlyga kilti atsakomybei pagal BK 127 str. 2 d., todėl skundo argumentai, jog žala nepadaryta, nepaneigia teismo išvadų dėl T.M. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstumo ir yra atmetami.

Pažeidėjas nesutinka ir su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, tuo pažeidžiant KET reikalavimus. T. M. teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. ir KET 12 p. nuostatomis, apibrėžiančiomis eismo įvykio sąvoką, nagrinėjamo įvykio metu eismo įvykio nebuvo, todėl jis nubaustas nepagrįstai, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi eismo įvykiu yra laikomas ir įvykis, kurio metu judant transporto priemonei sugadinamas ar apgadinamas kitas turtas. Byloje duomenys patvirtina, kad T. M., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir jį nulaužė, o paskui iš minėtos vietos pasišalino, palikdamas transporto priemonę eismo įvykio vietoje, tuo siekdamas sutrukdyti pareigūnams ištirti įvykio aplinkybes, todėl iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, t.y. tyčia, todėl pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad jis padarė ir pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir už tai pagrįstai jį nubaudė.

Paskirtos baudos dydį ir teisės vairuoti atėmimo terminą T. M. nulėmė pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., už kurį skirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones terminas skirti minimalaus šio straipsnio sankcijoje numatyto dydžio. Byloje nenustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti apeliantui ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą bauda, neskirti papildomos nuobaudos ar sutrumpinti jos taikymo terminą. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jo nubaudimo jis patirs neigiamus darbinius, buitinius ir finansinius nepatogumus, tačiau administracine nuobauda ir siekiama nubaudimo bei prevencinių tikslų, aukščiau iškeliant visuomenės interesą, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda siekiama sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tokiu būdu, nustatyta, kad T. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir už tai pagrįstai nubaustas skundžiamu nutarimu, o nuobaudos paskirtos atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra proporcinga, teisinga bei tinkamai individualizuota.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.