Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas M. Martinaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A–101-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.7, 1.1.8.1.1, 2.4.6.2.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. gegužės 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. ir juridinio asmens UAB „Inkomsta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 202 str. 1 d., BK 223 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 202 str. 1 d. - 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda;

pagal BK 223 str. 1 d. - 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 80 MGL dydžio (10 400 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Juridinis asmuo UAB „Inkomsta“ pripažinta kalta pagal BK 202 str. 1 d. ir paskirta 900 MGL dydžio (117 000 Lt) bauda, nustatant ją sumokėti per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. Č. ir juridiniam asmeniui UAB ,,Inkomsta‘‘ baudžiamoji byla pagal BK 270 str. 3 d., dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. ir A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ (nuo 2008-03-14 - UAB „Inkomsta“) nuteisti už tai, kad P. Č., būdamas A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“, įregistruotos Klaipėdoje, direktoriumi ir atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005 metų spalio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas iki 2007-04-17, A. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., kadastrinis Nr. 5503/0003:21, kur yra parengtinai išžvalgyto Agluonėnų smėlio ir žvyro telkinio plotai, bei už išžvalgyto žemės sklypo ploto ribų, tyčia, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neteisėtu būdu ir pažeisdamas 1995-07-05 Nr. I-1034 LR „Žemės gelmių įstatymo“ 2 str., kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 str. 1 d., kuri numato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 str. 4 d., kuri numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius, 13 str. 3 d., kuri numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, 13 str. 5 d. kuri numato, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklų“ patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 str., kuris numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis, t.y. neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius - žvyrą ir smėlį, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodamas A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ transportu ir darbo jėga, nukasė 29522 m² plote 7381 m³ dirvožemio ir taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54211 m³ žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ naudojo savo įmonės veikloje.

Be to, P. Č. nuteistas už tai, kad jis, būdamas A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ (nuo 2008-03-14 - UAB „Inkomsta“), įregistruotos Klaipėdoje, direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-04-16, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 6 str. 2 d. „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; - 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus“; 12 str. 4 d., „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, - 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nepagrindė apskaitos dokumentais 6889 m³ žvyro ir smėlio už 134345,15 Lt, kurio sunaudojimas buvo įformintas laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-04-16, 23-ijais atliktų darbų aktais, įsigijimo bei nurašymo operacijų 134345,15 Lt, dėl ko laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2007-04-16 negalima iš dalies nustatyti A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. Č. apeliacinis skundas atmestinas, juridinio asmens UAB „Inkomsta“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl juridinio asmens UAB „Inkomsta“ apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl juridinio asmens UAB „Inkomsta“ nuteisimo pagal BK 202 str. 1 d. naikintinas, baudžiamasis procesas dėl UAB „Inkomsta“ kaltinimo pagal BK 202 str. 1 d. nutrauktinas, nes UAB „Inkomsta“ nėra nusikaltimo subjektas.

Iš UAB „Inkomsta“ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas padarytos veikos neginčija, tačiau nesutinka, kad veikos padarymo metu individuali įmonė yra tokios padarytos veikos nusikaltimo subjektas.

Apylinkės teismas nustatė, kad juridinis asmuo A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“, kuri nuo 2008 m. kovo 14 d. veikia kaip UAB „Inkomsta“, yra kalta dėl toko nusikaltimo padarymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.

Paprastai asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 3 d.). Juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka.

Įtarimas dėl tokios veikos buvo pareikštas A. Č. individualiai įmonei „Inkomsta“ (t. 3, b. l. 99-100), o pasikeitus juridinio asmens statusui pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas jau UAB „Inkomsta“, kaip šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjai (t. 3, b. l. 104-105).

Bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu - 2007 m. gruodžio 19 d. buvo pateiktas prašymas dėl pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, o 2008 m. kovo 14 d. A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ buvo pertvarkyta į UAB „Inkomsta“ (t. 3, b. l. 41-61, 123-125). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 str. 1 d. numato, kad pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.

Tokios konstatuotos aplinkybės rodo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2007 m. balandžio 17 d. (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas), egzistavo ne UAB „Inkomsta“, o A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“. Tokios aplinkybės proceso dalyvių nėra ginčijamos. Taigi, individuali įmonė kaip juridinis asmuo nepasibaigė, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 str.

Tačiau inkriminuojama veika buvo padaryta A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ veikimo laikotarpiu. Tokią aplinkybę teisėjų kolegija laiko reikšminga, iš naujo apeliacine tvarka tikrinant ir vertinant juridinio asmens kaltumą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ši paminėta aplinkybė bei individualios įmonės specifinis teisinis statusas lemia, kad teisinių santykių (kartu ir veikos) subjektu pripažįstama ne pati individuali įmonė, o jos savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individuali įmonė yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, neturinti savarankiško teisinio statuso ir nesanti savarankišku, atskiru asmeniu. Teisinių santykių subjektu pripažįstamas būtent individualios (personalinės) įmonės savininkas, o ne pati įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-445/2001, 3K-3-627/2005).

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 2 str. 2 d. reglamentuoja, kad individuali įmonė yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Analogiška nuostata suformuota ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str. 4 d.

„Individuali (personalinė) įmonė yra taip vadinama neinkorporuota įmonė, kai verslininku, komersantu pripažįstama ne įmonė, kaip tokia, o fizinis asmuo. Šiais atvejais įmonė neturi požymių, būdingų įmonei, kaip juridiniam asmeniui (juridiniam asmeniui būdinga, kad jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto; savarankiška juridinio asmens civilinė atsakomybė už savo prievoles tik savo turtu; savarankiški juridinio asmens interesai ir tikslai, nesutampantys su jo dalyvių individualiais interesais ir tikslais; veiklos trukmės neapibrėžtumas ir egzistavimas nepriklausomai nuo jo dalyvių pasikeitimo ar pasibaigimo; galimybė įsigyti turtą bei sudaryti sandorius savo vardu ir pan.). Tai reiškia, kad neinkorporuotos įmonės atveju, apie įmonę, kaip savarankišką teisės subjektą, negali būti kalbama, nes žodis ,,įmonė” asocijuojasi ne su savarankišku subjektu, o su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine-ūkine veikla. Komersantu, verslininku yra fizinis asmuo, o ne individuali (personalinė) įmonė. Pati įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla. Ta aplinkybė, kad komersantas, užsiimantis verslu individualios (personalinės) įmonės forma, privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, taikomų pelno siekiantiems juridiniams asmenims – įregistruoti individualią (personalinę) įmonę, vesti įmonės balansą, suteikti įmonei firmos vardą, nėra pagrindu teigti teisinių santykių subjektu esant individualią (personalinę) įmonę, o ne fizinį asmenį – verslininką. Tokiais atvejais žodis ,,įmonė” suprantamas ne kaip savarankišką teisinių santykių subjektą žyminti sąvoka, o tik kaip fizinio asmens verslo teisinė forma, neturinti savarankiško teisinio statuso ir nesanti savarankišku, atskiru asmeniu. Teisinių santykių subjektu būtent individualios (personalinės) įmonės savininkas, o ne pati įmonė, pripažįstama tiek privatinėje, tiek ir viešojoje teisėje.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-445/2001)

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas yra juridinis asmuo – UAB „Inkomsta“. Nuo 2008 m. kovo 14 d. šis juridinis asmuo buvo pertvarkytas iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę, todėl toks įmonės pertvarkymas lėmė savininko valinį sprendimą pakeisti įmonės teisinį statusą su visomis tokios įmonės pertvarkymu susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 str. 1-2 d. bei Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. Kartu pažymėtina, kad tokiu būdu pertvarkant individualią įmonę keičiamas esminis individualios įmonės požymis – juridinis asmuo tampa ribotos atsakomybės, tai yra atskiriamas įmonės turtas nuo juridinio asmens dalyvio (ar dalyvių), savarankiška juridinio asmens civilinė atsakomybė už savo prievoles tik savo turtu ir pan. Todėl įmonės savininkas A. Č., priimdamas sprendimą pertvarkyti jam nuosavybės teise priklausančią individualią įmonę, nusprendė pakeisti savo asmens teisinį statusą, tai yra detaliai atriboti jo kaip fizinio asmens teisinį statusą nuo juridinio asmens - „de jure“.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos buvo pareikšti ne tik tuo metu A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ direktoriui P. Č., taip pat pačiam juridiniam asmeniui (individualiai įmonei, o vėliau tas pats įtarimas pareikštas ir pertvarkytam juridiniam asmeniui), bet ir šio juridinio asmens savininkui A. Č., tačiau tyrimas dėl jo buvo nutrauktas, motyvuojant, kad pastarasis nedirbo įmonės vadovu (t. 1, b. l. 50, 54-55). Teisėjų kolegija šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo netikrina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistas juridinis asmuo UAB „Inkomsta“ ir veikos padarymo metu veikusi A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“, kuri yra saistoma fizinio asmens - savininko, nėra tapatus juridinis asmuo. Nors šis juridinis asmuo ir buvo pertvarkytas, tačiau kaip minėta tokiems juridiniams asmenims yra taikomas skirtingas jų statuso teisinis reglamentavimas - veiklos finansinis reguliavimas, atsiskaitomybė, atsakomybė ir pan. Todėl taikant baudžiamąją atsakomybę atsižvelgiama į individualios įmonės statusą.

Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, jog de jure individuali įmonė ir yra laikoma „įmone“, o de facto individuali įmonė laikoma fizinio asmens verslo vykdymo forma, todėl nusikaltimo subjektas yra ne pati individuali įmonė, o jos savininkas.

Atitinkamai darytina išvada, kad UAB „Inkomsta“, kuri pertvarkyta iš A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“, nėra inkriminuojamo nusikaltimo, kvalifikuojamo pagal BK 202 str. 1 d., subjektas. Todėl juridinis asmuo UAB „Inkomsta“ pagal BK 202 str. 1 d. išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

Dėl nuteistojo P. Č. apeliacinio skundo

Nuteistojo P. Č. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę P. Č., tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, todėl paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

P. Č. padarė du nusikaltimus, kurių vienas neatsargus, o kitas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 2, 4 d.). Teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs (t. 3, b. l. 117-118), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 119-122). Nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo nurodytomis ir nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kad P. Č. buvo direktorius įmonės, kuri nuosavybės teise priklauso jo sūnui. Tokia aplinkybė rodo, kad šiuos asmenis sieja ne tik teisiniai darbo santykiai, bet ir šeiminiai.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. Č. vykdant nusikalstamas veikas buvo gaunamos didelės pajamos.

Pažymėtina, kad P. Č. padaryto neatsargaus nusikaltimo subjektas yra specialusis, konkrečiu atveju – direktorius. Tačiau, skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., subjektas nėra specialusis, todėl tai nėra būtinasis požymis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į aukščiau minėtas aplinkybes.

Apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atitinkamai apylinkės teismas parinko BK 202 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

Apylinkės teismo nustatytos už apysunkį nusikaltimą 50 MGL dydžio ir už neatsargų nusikaltimą 40 MGL dydžio baudos nelaikytinos aiškiai per griežtos. Apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nesivadovavo BK 47 str. 3 d. 5 p. nuostatomis, nepagrįstas. Teisingai skunde teigiama, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama bauda iki 75 MGL dydžio., tačiau nuteistajam paskirta 40 MGL dydžio bauda yra artima šios bausmės vidurkiui, todėl paskirta bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. Atitinkamai bausmė už apysunkį nusikaltimą paskirta ženkliai mažesnė nei šios bausmės vidurkis, nes maksimali bauda – iki 200 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į konstatuotas aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti baudų dydžiai atitinka bausmės paskirtį ir šios bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Paskirta bausmė apeliantui subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu, nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių (BK 63 str.), todėl paskirta galutinė bausmė net mažesnė nei įstatymo numatytos baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Dar labiau švelninti bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta kalta ir nuteista UAB „Inkomsta pagal BK 202 str. 1 d. panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „Inkomsta“ pagal BK 202 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą atmesti.