Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1251-580/2018, iškeltoje pagal ieškovo N. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta bei mokėjimų už šilumos energiją perskaičiavimo, trečiasis asmuo 711-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Prie Salotės“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas N. Č., atstovaujamas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, kreipėsi į teismą su ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakove UAB „Vilniaus energija“ iki 2015-05-01 nesudaryta ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti mokėjimus už šilumą ir ištaisyti netikslias sąskaitas už šildymą nuo 2011-11-01 iki 2015-05-01 pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Nr. 5, ieškovo butui nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio, tačiau į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį ir Civiliniame kodekse įtvirtintą proporcingumo principą.Vilniaus apygardos teismas 2017-04-07 nutartimi neleido asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovauti ieškovui ir pašalino asociaciją iš dalyvaujančių byloje asmenų; nustatė ieškovui N. Č. terminą iki 2017-04-28 atstovavimo trūkumams pašalinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-17 nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo 2017-04-07 nutartis palikta nepakeista.Vilniaus apygardos teisme 2017-08-18 gautas ieškovo pasirašytas patikslintas ieškinys, kuris yra analogiškas teisme priimtam ieškiniui. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-08 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2017-09-20 patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismui kilo abejonių dėl ieškovo parašo autentiškumo, todėl įpareigojo ieškovą pateikti duomenis, patvirtinančius jo valią kreiptis į teismą. Teismas nurodė, kad trūkumai turi būti pašalinami arba ieškovui pačiam atvykstant į teismo posėdį, arba pateikiant patvirtintą oficialios institucijos jam išduoto dokumento su asmens parašu kopiją ar notaro patvirtintą parašą (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 137 str. 2 d. 8 p.). Vilniaus apygardos teisme 2017-09-13 gautas advokatės L. Gudaitės pranešimas, kuriame informuojama, kad ši advokatė atstovaus ieškovui, taip pat 2017-09-12 atstovavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir minėtos advokatės, kopija. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-15 raštu įpareigojo advokatę iki 2017-09-20 pateikti atstovavimo sutarties originalą bei nurodyti šios sutarties sudarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-09-22 nutartimi patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad iki 2017-09-20 negauta jokių dokumentų nei iš ieškovo, nei iš jo atstovės, o tokią situaciją įvertino kaip iki nustatyto termino neištaisytus patikslinto ieškinio trūkumus. Todėl taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes – patikslintą ieškinį pripažino nepaduotu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas N. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-09-22 nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Skundžiama nutartis išsiųsta ieškovo adresu, nors ieškovas nurodė, kad byla bus vedama per atstovus – advokatę L. Gudaitę, P. M. ir asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojusias iki 2017-07-01. Jeigu byla vedamam per atstovą, tik atstovui ir yra išsiunčiami teismo procesiniai dokumentai (CPK 118 str. 1 d.). Visus teismo reikalavimus dėl parašo ir atstovavimo jis įvykdė. Ieškovas gyvena užsienyje, todėl, siekdamas pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nuskenuotą atstovavimo sutartį advokatei L. Gudaitei išsiuntė elektroninio ryšio priemonėmis, o sužinojęs, kad teismas prašo sutarties originalo – papildomai pasirašė ją elektroniniu parašu ir originalą išsiuntė paštu. Atstovavimo sutarties popierinis originalas bus pateiktas į bylą, kai bus gautas paštu. Gavęs informaciją apie teismo užklausimą dėl atstovavimo sutarties originalo, šią atstovavimo sutartį papildomai pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė advokatei elektroniniu paštu. Taigi ieškovo valią dėl ieškinio pareiškimo ir atstovavimo sutarties pasirašymo patvirtina elektroninis parašas, matomas „pdf“ formato dokumentų elektroninėje versijoje, laukelyje „parašai“ Teismo nustatytas terminas praleistas nežymiai ir dėl pateisinamos priežasties – ieškovas išvykęs į užsienį ir pavėluotai gauna informaciją apie bylą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Patikslinto ieškinio trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, todėl patikslintas ieškinys pagrįstai laikytas nepaduotu. Nesutiktina su skundo argumentais, kad visus dokumentus advokatė teismui pateikė 2017-09-22, todėl teismo reikalavimai įvykdyti. Teismas aiškiai nurodė, kokius trūkumus ir iki kada ieškovas turi pašalinti, nepaisant to, ieškovas dokumentus teikė savo nuožiūra – skanuotus, pasirašytus elektroniniu parašu. Taigi teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Bylos nagrinėjimo metu tiek teismui, tiek atsakovei kilo abejonių dėl ieškovo parašo autentiškumo, kuris esmingai skiriasi ant skirtingų byloje esančių dokumentų, bei dėl tikrosios ieškovo valios kreiptis į teismą. Todėl teismo nustatyti trūkumai iš esmės svarbūs. Ieškovas tik 2017-09-12 sudarė sutartį su advokate, todėl neaišku, kas pateikė 2017-09-08 patikslintą ieškinį, kokia tikroji ieškovo valia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl procesinių bylos aplinkybių

Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teisme 2016-08-25 teisėjos rezoliucija buvo priimtas nagrinėti apelianto N. Č. ieškinys dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir mokėjimų už šilumos energiją perskaičiavimo, kurį jo vardu pateikė asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-07 nutartimi pripažinus tokį atstovavimą netinkamu ir pašalinius asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ iš dalyvaujančių byloje asmenų tarpo, teismas, siekdamas ištaisyti netinkamo apelianto atstovavimo situaciją, taikė trūkumų šalinimo institutą. Tokie teismo atlikti procesiniai veiksmai iš esmės atitinka CPK 111 straipsnio 5 dalies, 115 ir 138 straipsnių nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad tokio pobūdžio teismo nurodymų (ištaisyti su atstovavimu susijusius trūkumus) neįvykdymo padariniai, kartu atsižvelgiant į faktą, kad byla jau yra iškelta ir pradėta nagrinėti teisme, yra įtvirtinti ne CPK 115 straipsnio 3 dalyje, kuria, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, o normoje, kurios teismas netaikė, t. y. CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir šalis per jai nustatytą terminą šio trūkumo nepašalina, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, t. y. priima byloje baigiamąjį procesinį dokumentą, kuriuo užbaigia pradėtą procesą. Nagrinėjamoje byloje priėmus skundžiamą nutartį susiklostė tokia teisiškai ydinga situacija, kad teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, pasirašytą paties apelianto, nors jo paskirtis ir buvo kliūties procesui šioje byloje toliau vykti pašalinimas. Kaip teismas šią bylą toliau nagrinės, kai joje yra teismo 2016-08-25 rezoliucija priimtas tokio paties turinio pradinis ieškinys, tik, teismo vertinimu, pasirašytas netinkamo atstovo, skundžiamojoje nutartyje nepasisakyta. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, byloje buvo ir yra skiriami teismo posėdžiai, paskiausio teismo posėdžio data nustatyta 2018-05-31 dienai. Vadinasi, vien šiuo aspektu, t. y. kai liko neišspręstas pradinio ieškinio ir jo pagrindu iškeltos civilinės bylos tolimesnės eigos klausimas, skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta ir todėl panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pažymėtina, kad nurodyto procesinio pažeidimo (teismo klaidos) apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų ir nepablogindamas apelianto padėties, pats ištaisyti net negalėtų (CPK 313 str., 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl trūkumų (ne)pašalinimo

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad jo 2017-09-08 priimtoje nutartyje identifikuotos kliūtys byloje priimtam ieškiniui nagrinėti nėra išnykusios, nes ieškovas trūkumų net ir padavęs analogišką patikslintą ieškinį neištaisė, šis taip pat, teismo vertinimu, nėra tinkamai pasirašytas. Tokia teismo pozicija stokoja pagrįstumo. Kaip minėta pirmiau, Vilniaus apygardos teismas netinkamo ieškovo N. Č. (apelianto) atstovavimo klausimą iškėlė dar 2017-04-07 nutartyje, nustatydamas jam terminą iki 2017-04-28 su atstovavimu susijusiems trūkumams pašalinti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-17 nutartimi tokiai Vilniaus apygardos teismo pozicijai pritarta – 2017-04-07 nutartis palikta nepakeista.Vykdydamas teismo nurodymus, apeliantas 2017-08-18 pateikė patikslintą ieškinį, kuris yra pasirašytas jo asmeniškai, o šį patikslintą jo ieškinį elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis pateikė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas P. M. (CPK 175¹ str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismas 2017-09-08 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2017-09-20 ir šio patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, suabejojęs apelianto N. Č. parašo autentiškumu bei jo valios inicijuoti šį teisminį procesą buvimu. Šiame kontekste pastebėtina, kad, teismas nebūdamas ekspertine įstaiga, neturėjo pakankamo ir objektyvaus pagrindo spręsti dėl apelianto parašo autentiškumo (tikrumo), o nustatytas reikalavimas apeliantui pačiam atvykti į teismo posėdį, byloje esant Gyventojų registro duomenims, kad jis yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, vertintinas kaip perteklinis ir neįgyvendinamas nustatytu pakankamai neilgu trūkumų pašalinimo terminu. Šioje situacijoje atsižvelgtina ir į tai, kad teismas, pripažinęs netinkamą pradinio atstovo dalyvavimą ir jį pašalinęs iš bylos proceso, apeliantui adresuotus procesinius dokumentus įteikinėjo viešo paskelbimo būdu. Be to, papildomus duomenis, leidžiančius įsitikinti apelianto valia, inicijuojant nagrinėjamą bylą, t. y. pranešimą apie ketinimą atstovauti apeliantui ir su juo 2017-09-12 sudarytos atstovavimo sutarties kopiją, pateikė advokatė L. Gudaitė. Tačiau pirmosios instancijos teismas naujos nutarties dėl trūkumų ištaisymo nepriėmė, vien 2017-09-15 raštu įpareigojęs advokatę iki 2017-09-20 pateikti atstovavimo sutarties originalą. Šiame rašte yra teigiama, kad, sulyginus 2017-08-18 pateiktame ieškinyje bei 2017-09-13 pateiktoje atstovavimo sutartyje esančius N. Č. parašus, kyla abejonių dėl parašų autentiškumo, kadangi abu parašai yra visiškai identiški. Advokatė L. Gudaitė 2017-09-22 (t. y. tą pačią dieną, kaip buvo priimta ir skundžiama nutartis) pateikė papildomus paaiškinimus, kad teismo nurodymu teikia atstovavimo sutartį ir kitus procesinius dokumentus, kurie yra pasirašyti N. Č. elektroniniu parašu, o popierinį atstovavimo sutarties originalą pateiks tuomet, kai šis bus gautas paštu, nes apeliantas gyvena užsienyje.CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi arba jos išrašu (CPK 57 str. 3 d.). Vadinasi, civilinio proceso nuostatos nekliudo pateikti advokatui ir išrašo iš atstovavimo sutarties, kuris taip pat įstatymo leidėjo priskiriamas prie atstovavimo faktą patvirtinančių dokumentų ir leidžia dalyvauti procese bei veikti to asmens vardu. Taigi šiuo atveju byloje yra duomenys apie atstovavimo santykių tarp apelianto ir advokatės L. Gudaitės susiklostymą, tai nurodyta atskirame apelianto pranešime, pateiktoje atstovavimo sutarties kopijoje bei vėliau pateiktoje dar ir apelianto elektroniniu parašu pasirašytoje atstovavimo sutartyje.CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių dokumentų kopijos (kai jų originalai nėra išlikę), apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šioje byloje jau buvo vertinama tos pačios atstovavimo sutarties teisinė galia. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-25 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nutarties, priėmimo klausimą bei spręsdamas apelianto N. Č. su advokate L. Gudaite 2017-09-12 sudarytos atstovavimo sutarties galiojimo klausimą, pripažino, kad nepriklausomai nuo to, ar (ne)autentišku apelianto parašu pasirašyta rašytinė 2017-09-12 atstovavimo sutartis, negalima paneigti, jog ji yra pasirašyta (bent jau) elektroniniu parašu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, dėl ko būtų pagrindas suabejoti apelianto 2017-09-21 elektroninio parašo, kuriuo pasirašyta atstovavimo sutartis, autentiškumu bei galiojimu. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Taigi, įsiteisėjusia nuo priėmimo momento (CPK 339 str.) Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartimi jau nustatyta aplinkybė dėl tinkamai pasirašytos atstovavimo sutarties ir galimybės advokatei L. Gudaitei atstovauti apeliantui N. Č. nagrinėjamos bylos procese negali būti kvestionuojama, nebent bylos nagrinėjimo procese paaiškėtų kitokių faktų ar aplinkybių, tuomet teismas galėtų pasinaudoti CPK 184 straipsnio 2 dalyje ar CPK 300 straipsnyje nustatytomis priemonėmis.Aptartos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad 2017-09-08 nutartimi nustatyti trūkumai yra pašalinti, o advokatė, kaip atstovė, turi teisę apelianto vardu pateikti teismui procesinius dokumentus ir atlikti kitus procesinius veiksmus, išskyrus atstovavimo sutartyje numatytas išimtis (CPK 59 str.). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad papildomi atstovavimą patvirtinantys duomenys pateikti per vėlai, t. y. 2017-09-22. Iš tiesų terminas trūkumams ištaisyti buvo nustatytas iki 2017-09-20, atstovavimo sutartis pasirašyta elektroniniu parašu 2017-09-21, o į bylą šie duomenys pateikti 2017-09-22. Kita vertus, jie buvo pateikti skundžiamos nutarties priėmimo dieną, vos dviem dienom praleidus teismo nustatytą trūkumų pašalinimo terminą, į bylą, kurioje procesas prasidėjęs seniai, dar 2016-07-12, ir jau vienerius metus sprendžiamas jo trūkumų, susijusių su apelianto atstovavimu, ištaisymo klausimas. Kaip įtvirtinta CPK 3 straipsnio 1 dalyje, teismas tiek aiškindamas, tiek taikydamas įstatymus privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. CPK 7 straipsnis taip pat įtvirtina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo prioritetinį principą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nežymų termino praleidimą, ištaisant kliūtis procesui toliau vykti, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių bei joje susiklosčiusios specifinės procesinės situacijos kontekste nereikšmingu, juolab kad pradinio ir teismo priimto ieškinio nagrinėti be patikslinto ieškinio, pasirašyto apelianto ar tinkamo atstovo, objektyviai nebūtų buvę galima. Taigi, net ir palikus skundžiamą nutartį nepakeistą dėl antrosios šalies akcentuojamo praleisto termino trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismui vėl kiltų pareiga iš naujo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir siūlyti ištaisyti šį trūkumą, nes be to nebūtų galimybės išspręsti proceso užbaigimo klausimo (CPK 296 str. 3 d.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai procesiškai išsprendė šį klausimą, t. y. vertino, kad atstovavimo kliūtys (trūkumai) iki 2017-09-20 nėra pašalintos, o apeliacinės instancijos teismas priėjo prie kitokios išvados, praleistas dviem dienom procesinis terminas trūkumams pašalinti apeliantui atnaujintinas (CPK 3 str., 1 d., 7 str., 78 str. 1 d., 302 str.). Tokiu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nutartis panaikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti N. Č. terminą su atstovavimu susijusiems trūkumas pašalinti ir pripažinti, kad šie trūkumai yra ištaisyti.