Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma neskirti papildomos administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taigi, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas LR ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010; Nr. N575-931/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-2013). Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar konfiskuota transporto priemonė buvo užvaldyta prieš jo teisėto savininko R. S. valią.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko R. S. valią ir juo A. M. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad R. S. neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo nekonfiskuoti automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė konfiskuoti apeliantui R. S. priklausantį automobilį, kuriuo A. M. padarė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nuobaudą jam paskyrė teisingai. Transporto priemonės konfiskavimas šio straipsnio sankcijoje numatytas alternatyviai, teismas turėjo galimybę skirti ir kitokią nuobaudą, tačiau įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes bei formuojamą šiuo klausimu teismų praktiką, pagrįstai taikė automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Tai, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam, ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam, asmeniui, nereiškia, jog skundžiama nutarimo dalis dėl konfiskavimo yra neteisėta.

Teismo posėdyje automobilio savininkas R. S. nurodė, kad jam kilo įtarimas, jog A. M. buvo neblaivus, tačiau galimai teisingai neįvertino jo girtumo laipsnio ir leido jam naudotis savo automobiliu. R. S. teigia nežinojęs apie tai, jog A. M. neturi teisės vairuoti, ir tai tik patvirtina, kad jis nesiėmė visų priemonių jam priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo, neįsitikino, kad asmuo, kuriam jis perleidžia transporto priemonę, turi teisę jas vairuoti. Vadovaujantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju pastebėtina, jog automobilio savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neįsitikino, kad asmuo, kuriam laikinai perleidžia savo turtą, turi teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai yra blaivus ir nesielgs lengvabūdiškai ar neatsakingai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog automobilio savininkas R. S. būtų ėmęsis visų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo pasinaudojimo, o automobilis būtų buvęs paimtas akivaizdžiai prieš savininko valią, kas leistų skiriant nuobaudą A. M. netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo.

Pažymėtina tai, kad transporto priemonės savininkas R. S., jeigu jis mano, kad buvo pažeistos jo civilinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismą prašydamas išieškoti iš kalto asmens jam padarytą žalą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą A. M., atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, jog A. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio), t. y. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, priskiriamų prie šiurkščių pažeidimų kategorijos (LR ATPK 27 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai svarstė papildomos alternatyvios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo klausimą ir nusprendė konfiskuoti automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši papildoma administracinė nuobauda su paskirta bauda yra efektyviausia, siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Darytina išvada, kad konfiskuojant automobilį, priklausantį R. S., LR ATPK nuostatos pritaikytos tinkamai ir atitinka teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-4264/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2012).

Nenustačius procesinių teisės normų pažeidimo, konstatuojama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bylos duomenimis, todėl naikinti jį ar keisti pagal apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra, taigi suinteresuoto asmens R. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.