- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-155-431/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- Ž. D.
- Ieškovas
- A. D., M. J. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. G. B., L. D., J. D., E. M., J. K., O. D. P., Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. G. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), J. V., Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir M. J. P. ieškinį atsakovei Ž. D. dėl statybos darbų pripažinimo neteisėtais ir uždraudimo. Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. G. B., L. D., J. D., E. M., J. K., O. D. P., Vilniaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai A. D. ir M.J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti statybos darbus/rekonstrukciją, vykdomus adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtais ir įpareigoti atsakovę Ž. D. per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkyti statinį tokiu būdu, kad būtų atstatyta jo pradinė (iki statybos darbų buvusi) būklė, t.y. išmontuoti ventiliacinius vamzdžius ir užtaisyti sienoje ventiliacines angas, prie kurių vamzdžiai buvo primontuoti.
Nurodė, kad atsakovei Ž. D. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose pastato (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte po ieškovams priklausančiais butais, 2007 m. spalio mėnesį pradėti statybos darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas. Atsakovės patalpose vykdomi statybos darbai yra neteisėti, kadangi yra atliekami neturint statybos leidimo. Atsakovės patalpose ketinama vykdyti naują ūkinę komercinę veiklą - įrengti bandelių kepyklą-parduotuvę. Kadangi patalpose iki šiol maisto gaminimas nebuvo vykdomas, patalpos buvo pradėtos rekonstruoti įmontuojant papildomą ventiliaciją. Pastato išorinėje dalyje atveriamos angos bei montuojami ventiliacijos vamzdžiai. Tokie statybos darbai priskirtini ne paprastajam remontui, o rekonstrukcijai, kadangi iš esmės keičiama pastato fasado išvaizda. Statybos leidimas negali būti išduotas be bendraturčių sutikimo. Atsakovės vykdomi statybos darbai pažeidžia ne tik teisės aktus, reglamentuojančius statybas, bet ir ieškovų, kaip pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų, taip pat kitų pastato patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus. Statybos darbai atliekami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekte – namo sienoje ir fasade. Atsakovė pažeidžia bendratučių teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Ateityje atsakovei pradėjus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, į vidinį namo kiemą sklis ne tik garai, kvapas, bet namo kiemelis neišvengiamai bus naudojamas kepyklos reikmėms – praėjimui, žaliavų ir gaminių privežimui ir t.t., dėl ko namo vidinio kiemelio naudojimas rekreacijos tikslais taps negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas pripažino neteisėtais atsakovės Ž. D. vykdomus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – konditerijos parduotuvės, pieno baro, kurių vėdinimo sistemos pertvarkymu. Ieškinį nepatenkinto reikalavimo dalyje atmetė. Teismas taip pat iš atsakovės Ž. D. ieškovui A. D. priteisė 7160,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui M. J. P. - 6590,00 Lt bylinėjimosi išlaidų
Šalies argumentai
Teismas nustatė, jog ginčydami atsakovės patalpose vykdomų statybos darbų teisėtumą, ieškovai 2008-03-14 kreipėsi į teismą. Nustačius, kad tam, kad išspręsti šalių ginčą, yra reikalingos specialios žinios, ieškovų prašymu byloje 2008-10-07 paskirta statybinė ekspertizė, pavedant ekspertui nustatyti, kokiai statybos darbų rūšiai, t.y. kapitaliniam remontui, paprastajam remontui ar rekonstrukcijai, priskirtini atsakovės patalpose atlikti ventiliacijos sistemos pertvarkymo ir su tuo susiję darbai, ar šie darbai atitinka parengtą projektą. Atlikus ekspertizę, teismui pateiktas 2008 m. gruodžio mėnesio 30 d. teismo ekspertizės aktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog eksperto padaryta išvada, kad patalpose buvo vykdoma viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos ir gamybos veikla, patalpose turėjo būti įrengta inžinerinė vėdinimo sistema ir todėl vėdinimo sistemos pertvarkymo darbai priskirtini paprastojo remonto statybos rūšiai, nėra visiškai pagrįsta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės įsigytose patalpose jau buvo įrengta inžinerinė vėdinimo sistema (tam tikro tipo, apimties, išdėstymo ir pan.). Teismas pažymėjo, jog ieškinyje nurodydami, kad atsakovės patalpose montuojama papildoma ventiliaciją, ieškovai nenurodė ir nepateikė į bylą jokių įrodymų apie patalpose buvusią technologinę inžinerinę vėdinimo sistemą. Maisto tvarkymo subjekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizės 2007-03-09 protokole Nr.83-20 nėra nurodyta vėdinimo inžinerinė įranga, bet nurodyta, jog patalpų vėdinimas yra natūralus. Protokole nėra jokių duomenų apie patalpose technologiškai įrengtą (su reikiama įranga) virtuvę, protokole nurodyta, kad buvo pardavinėjami kitoje vietoje pagaminti konditerijos gaminiai. Todėl teismo teigimu, galima išvada, kad UAB CHARPENTIER IR KO 2005 metais turėtas leidimas gaminti sausainius iš atvežtinės tešlos nebuvo realizuotas dėl technologinių kliūčių, t.y. dėl reikiamai įrengtos virtuvės nebuvimo, dėl technologinės vėdinimo sistemos nebuvimo.
Atstumo nuo angokraščio iki sienos krašto matavimais ekspertas nustatė, kad sienos storis yra 80-90 cm. Tokia eksperto išvada neprieštarauja patalpų kadastro ir registro bylos dokumentams, pagal kuriuos galima išvada, kad sienos storis vietoje, kurioje įrengta anga, gali būti net mažesnis nei 80 cm, ir akivaizdžiai nėra didesnis nei 90 cm. Ventiliacijos angos įrengimas negali būti kvalifikuojamas kaip paprastasis remontas, nes didžiausias vėdinimo angos matmuo yra didesnis už sienos storį.
Teismas pripažino pagrįsta eksperto išvadą, kad atsakovės patalpose atlikti statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai. Teismo nuomone, taip pat pagrįsta išvada, kad atsakovės patalpose atlikti statybos darbai neatitinka UAB „Yglė“ parengto techninio projekto, kadangi vėdinimo anga išorinėje laikančioje sienoje namo bromoje įrengta ne techniniame projekte nurodytoje vietoje.
Statinio kapitalinis remontas galimas tik turint nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Atsakovės patalpose kapitalinio remonto darbai vykdomi neturint reikiamo statybos leidimo. Tokie darbai negali būti laikomi teisėtais. Statybos darbai, vykdomi be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, laikomi savavališkais.
Teismas pažymėjo, jog pagrįstai ieškiniu teigiama apie teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą ir disponavimą, pažeidimą. Statybos darbais pertvarkomos ne tik atsakovės patalpos, bet taip pat atliekami statybos darbai pagrindinėse namo konstrukcijose – namo išorinėse laikančiose sienose įrengiamos ventiliacijos angos, ant namo fasadinės sienos iš kiemo pusės statomas piliastras ortakiui. Tokiems statybos darbams būtinas namo patalpų savininkų sutikimas, nes pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su piliastro įrengimu ant jai priklausančio pastato (duomenys neskelbtini)ugniasienės. Bet pastato (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas atlikti statybos darbus namo išorinėse sienose nebuvo gautas. Tokio sutikimo, kaip matyti, atsakovė net neketino gauti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus specialistė projektui 2008-01-14 pritarė su pastaba, nurodydama apie būtinumą santykius su namo bendraturčiais spręsti Civilinio kodekso ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė statybos darbus namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte vykdo neturėdama namo bendraturčių sutikimo. Tokie statybos darbai neteisėti, todėl teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, pripažįstant atsakovės vykdomus statybos darbus neteisėtais, tokiu būdu užkertant atsakovei kelią vykdyti statybos darbus neturint bendraturčių sutikimo ir leidimo statybai.
Teismas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti pradinę, iki statybos darbų buvusią, statinio būklę netenkino. Aplinkybė, kad atsakovė vykdo statybos darbus neturėdama statybos leidimo, nesuteikia ieškovams teisės besąlygiškai reikalauti atstatyti pradinę statinio būklę. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovės atliekami statybos darbai negalimi pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, dėl techninių ar kitokių objektyvių priežasčių. Ieškovai byloje neįrodė neleistino poveikio savo turtui, neigiamų pasekmių savo teisėms ar pareigoms dėl techninės vėdinimo sistemos atsakovės patalpose įrengimo. Atsakovė turi gauti kitų namo patalpų savininkų sutikimą atsakovės vykdomiems bendrosios dalinės nuosavybės objekte statybos darbams, bet svarbu taip pat tai, kad nemotyvuotas, nepagrįstas namo patalpų savininkų nepritarimas tokiems darbams negalimas, prieštarautų įstatymui, reikštų piktnaudžiavimą teise. Teismo teigimu, ieškovų nurodyti jų nuosavybės teisių pažeidimai dėl garų, kvapų, kurie sklis iš atsakovės patalpų, dėl žaliavų ir gaminių į atsakovės patalpas atvežimo, nėra pagrįsti leistinais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, šios ieškovų nurodytos aplinkybės apie būsimus kvapus, garus, žaliavų ir gaminių atvežimą ir kt. liečia atsakovės ūkinę komercinę veiklą, patalpų eksploataciją, o ne vykdomus statybos darbus statybą reglamentuojančių teisės aktų aspektu. Akivaizdu, kad dalis ieškovų minimų veiksnių, tokių kaip žaliavų, gaminių atvežimas, yra neišvengiama dėl atsakovės valdomų patalpų tikslinės naudojimo paskirties. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovų, kaip atsakovės bendraturčių, reikalavimas atstatyti buvusią pastato būklę yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas įstatymo nustatyta tvarka priklauso statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiama, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra numato galimybę statytojui parengti, pakeisti projektinę dokumentaciją, surinkti reikalingus dokumentus ir gauti statybą leidžiantį ( įteisinantį ) dokumentą, jeigu tokia statyba yra galima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. D. prašo: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą toje dalyje, kuria nuspręsta pripažinti neteisėtais atsakovės vykdomus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų-konditerijos parduotuvės, pieno baro, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Ž. D., panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atsakovei Ž. D. atmesti visiškai; 2) priteisti atsakovei iš ieškovų A. D. ir M. J. P. už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl statybos leidimo reikalingumo bei klaidingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliantės nuomone, teismas vien remdamasis prielaidomis bei posėdžiuose nedalyvavusio trečiojo asmens jokiais įrodymais nepagrįstais rašytiniais paaiškinimais klaidingai nusprendė, kad Atsakovės įsigytose patalpose niekada nebuvo įrengta inžinerinė vėdinimo sistema ir dėl to buvo įrenginėjama nauja sistema. Pažymėtina, kad tarp šalių apskritai nevyko ginčas dėl to, kad prieš atsakovei įsigyjant patalpas atsakovės patalpose egzistavo technologinė inžinerinė vėdinimo sistema. Tai, kad prieš atsakovei įsigyjant patalpas atsakovės patalpose egzistavo technologinė inžinerinė vėdinimo sistema aiškiai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai;teismas klaidingai nusprendė, kad statybos darbų metu atsakovės patalpų sienoje į pastato bromą buvo įrengta 110x50 cm dydžio ventiliacijos anga ir dėl to neva atlikti statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip paprastasis remontas. Pirmiausia, apeliantės nuomone teismas suklydo nurodydamas, kad praėjime (laikančioje sienoje) yra būtent vėdinimo anga. Atsakovė pabrėžia, kad jokia vėdinimo anga praėjimo sienoje nėra ir niekada nebuvo įrengta. Toje praėjimo sienoje yra tik oro paėmimo anga. Antra, byloje nėra jokių duomenų, jog būtent Ž. D. būtų naujai įrengusi minėtą angą. Be to, teismo minimos angos atsakovė neįrenginėjo, o panaudojo esamą angą, kas atsispindi bylos medžiagoje esančiuose rašytiniuose įrodymuose; teismas nepagrįstai ir neteisėtai motyvavo savo išvadą dėl statybos leidimo būtinumo ir ta nustatyta reikšminga faktine aplinkybe, kad piliastrų įrengimas pastato (duomenys neskelbtini), sienoje priskirtinas statinio rekonstravimo darbams. Atsakovė pabrėžia, jog dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienoje atliktų statybos darbų tarp šalių nėra ir negali būti kilusio ginčo ir jokie minėtame pastate atlikti statybos darbai nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovų teisių ir teisėtų interesų, nes nei ieškovas A. D., nei ieškovas M.J. P. negyvena minėtame pastate. Taigi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienoje atlikti statybos darbai nėra ginčo nagrinėjimo dalykas.; teismas išimtinai remdamasis tik teismo ekspertizės, kuri akivaizdžiai yra prieštaringa, neišsami ir klaidinga, aktu, nusprendė, jog atsakovės patalpose atlikti statybos darbai neatitinka UAB „Yglė" parengto techninio projekto, neva dėl to, kad vėdinimo anga išorinėje laikančioje sienoje įrengta ne techniniame projekte nurodytoje vietoje. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė ir sprendime nieko nepasisakė apie tai, kad byloje esantis rašytinis įrodymas 2008-03-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytas Vykdomų patalpų remonto darbų ir ventiliacijos įrengimo (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktas patvirtina priešingas aplinkybes. Būtent, šiame akte aiškiai konstatuota, jog sumontuota ventiliacijos sistema, ventiliacijos ortakių montavimas atliktas pagal UAB „Yglė" parengtą ventiliacijos projektą bei projekto dalies vadovės A. M. ortakių montavimo ant fasadinių sienų architektūrinius sprendinius bei jokių nukrypimų nuo projekto nepastebėta;teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendraturčių sutikimas buvo būtinas, nes ginčo pastato, esančio Domininkonų g. 16, Vilniuje, laikančiose sienose buvo įrengtos ventiliacijos angos, o ant namo fasadinės sienos iš kiemo pusės buvo pastatytas piliastras ortakiui. Teismas sprendime nepagrindė, kokiais rašytiniais įrodymais remdamasis jis konstatavo, kad ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikančiose sienose buvo įrengtos ventiliacijos angos, o ant namo fasadinės sienos iš kiemo pusės buvo pastatytas piliastras ortakiui. Apeliantė pabrėžia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, įrodo priešingas teismo nustatytoms aplinkybes, t.y., kad jokios naujos ventiliacijos angos jokiose laikančiose sienose nebuvo įrengiamos ir jokie piliastrai ant ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengiami (piliastrai buvo įrengiami tik ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos);teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė LR CPK 98 str. 2 d., nukrypo nuo 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių ir neteisėtai iš atsakovės ieškovų naudai priteisė neprotingai didelių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas vienas bendras ieškovų ieškinys, abu ieškovai buvo atstovaujami vieno to paties advokato, ieškinys buvo tenkintas tik dalinai, o iš atsakovės ieškovų naudai buvo priteista 13 858,4 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš Ž. D. 6000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato A. B. teisinę pagalbą apmokėti. Apeliantė pažymi, kad advokatas A. B. nerengė ieškinio, tik atstovavo ieškovus teisme. Minėtas advokatas abu ieškovus atstovavo pagal tą patį ieškinį, tais pačiais pagrindais, ieškinį grįsdamas vienodais argumentais. Minėtas advokatas atstovavo ieškovus keliuose teismo posėdžiuose, kurie netruko ilgiau kaip valandą. Advokato buveinė yra Vilniuje, todėl advokatui dėl teismo posėdžio nereikėjo vykti į kitus miestus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės teigimu, akivaizdu, kad 6000 Lt bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato teisinę pagalbą atstovaujant ieškovus teisme yra neprotingai didelis ir neatitinka Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantė taip pat nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų dydžiu priteistu iš Ž. D. už advokatės D. R. bei advokato padėjėjos R. V. teisinę pagalbą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, neįvertindamas ir neatsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ex officio priteisė iš atsakovės maksimalius Rekomendacijose nustatytus teisinių paslaugų dydžius už šių teisininkių pagalbą. Atsakovės nuomone, neturėjo būti priteistas maksimalus dydis, nes civilinėje byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, teisinių paslaugų teikimas nereikalavo specialių žinių, ginčas buvo neturtinis, byloje buvo pateikti įrodymai, jog ta pati advokatė ieškovus atstovavo dar bent dviejose administracinėse bylose, kurios buvo iškeltos dėl to paties dalyko, advokatė dirbo Vilniuje, todėl jai niekur nereikėjo vykti. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepagrįstai ir neteisėtai ieškovų naudai priteisė visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą, prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Be to, atsakovės pabrėžia, jog ieškovai nepateikė teismui visų dokumentų įrodančių tiek minėtų advokatės ir advokato padėjėjos suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tiek patirtų išlaidų dydį. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu už teismo ekspertizės atlikimą. Pažymėtina, kad ekspertizė buvo atlikta viena, o už ją buvo atsiskaityta du kartus. Kadangi ieškinys buvo tenkintas tik dalinai ir kadangi teismas pats kvestionavo teismo ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, tai neturėjo būti iš atsakovės ieškovų naudai priteistos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės parengimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai A. D. ir M.J. P. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog nepaisant aiškios Aplinkos ministerijos išvados, atsakovė toliau vykdė statybos darbus, kurie yra kapitalinė statyba, nesant leidimo tokius darbus vykdyti.
Pažymi, kad 2008-03-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Vykdomų patalpų remonto darbų ir ventiliacijos įrengimo patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad statybos darbai galimi vykdyti, yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja norminiams teisės aktams. Patikrinimo akto nepagrįstumą patvirtina tai, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija nėra davusi leidimo vesti ortakių per (duomenys neskelbtini)numeriu pažymėto pastato sieną, o leidimas vesti ortakius per savivaldybei priklausančio pastato ((duomenys neskelbtini)) ugniasienę nepatvirtina teisėtumo statybos darbų kuriais įrengiama vėdinimo sistema pastate (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš techninio projekto, tik vienas ortakis yra vedamas savivaldybei priklausančio pastato ((duomenys neskelbtini)), siena. Kiti ortakiai buvo įmontuoti pastato (duomenys neskelbtini), sienose. Be to, nors vienas iš ortakių yra vedamas savivaldybei priklausančio pastato ((duomenys neskelbtini)) ugniasiene, visi ortakiai išvedami iš Atsakovei priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ir statybos leidimas nėra išduotas. Teigia, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotas leidimas nėra statybos leidimas vykdyti kapitalinės statybos darbus. Priimti sprendimus dėl statybos leidimo išdavimo turėjo kompetentinga komisija -Nuolatinė statybų komisija.
2008-02-22 d. Antstolis I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-08-516 konstatavo, kad „namo bromoje kalama anga", „vyksta statybos darbai", „griaunama siena". Akivaizdu, kad darbus atliko atsakovė, taigi, statybos darbai buvo vykdomi. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme atsakovės nebuvo paneigtos.
Teigia, kad teismo eksperto doc. S. M. 2008-12-30 atliktos ekspertizės išvadose yra vienareikšmiškai bei neabejotinai konstatuota, kad atsakovo patalpų ventiliacijos sistemos pertvarkymo ir su tuo susiję darbai priskirtini kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, taip pat atsakovo patalpų ventiliacijos sistemos pertvarkymo ir su tuo susiję darbai neatitinka techninio projekto sąlygų. Taigi darytina išvada, jog atsakovo atliktus teisės aktų pažeidimus, t.y., atsakovė, pradėjusi kapitalinės statybos darbus, kuriems būtinas statybos leidimas, nesivadovavo norminiais teisės aktais ir nesuorganizavo projekto viešo aptarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos darbų atsakovės patalpose vykdymo metu atsakovės patalpų sienoje į pastato bromą įrengta ventiliacijos anga. Ekspertas nustatė, kad ventiliacijos anga yra 110x50 cm dydžio. Būtent tokio dydžio ventiliacijos anga numatyta techniniame projekte. Ventiliacijos anga yra įrengta laikančioje sienoje, kuri laiko apkrovas nuo virš bromos esančios pastato dalies. Tiesiogiai išmatuoti sienos storį teismo ekspertizės metu nebuvo įmanoma. Atstumo nuo angokraščio iki sienos krašto matavimais ekspertas nustatė, kad sienos storis yra 80-90 cm. Tokia eksperto išvada neprieštarauja patalpų kadastro ir registro bylos dokumentams, pagal kuriuos galima išvada, kad sienos storis vietoje, kurioje įrengta anga, gali būti net mažesnis nei 80 cm, ir akivaizdžiai nėra didesnis nei 90 cm. Ventiliacijos angos įrengimas negali būti kvalifikuojamas kaip paprastasis remontas, nes didžiausias vėdinimo angos matmuo yra didesnis už sienos storį. Ekspertizės akte nurodyta, kad piliastrų įrengimas pastato, (duomenys neskelbtini), sienoje priskirtini statinio rekonstravimo darbams.
Taigi, eksperto išvada yra esminis dokumentas šioje byloje, įrodęs, kad buvo privalomas statybos leidimas. Todėl visi atlikti veiksmai yra neteisėti. Atsakovė turi iš naujo gauti dokumentus rekonstrukcijai ar kapitalinei statybai bei tai suderinti su namo gyventojais, nes šie statybos darbai negali būti atliekami be gyventojų (patalpų savininkų) sutikimo.
UAB „Yglė" techniniame projekte (kurį vertino ir ekspertas S. M.) yra aiškiai nurodyta (projekto aiškinamasis raštas), kad atsakovei priklausančių patalpų vėdinimui įrengiami trys oro šalinimo ortakiai: du iš rūsio ir vienas iš pirmojo aukšto; iš pirmojo aukšto fasade esančios angos, ortakis vedamas lauko sienos paviršiumi iki kitų iš rūsio patalpų išvedamų ortakių.
Techninis projektas yra pirminis dokumentas, būtinas statybos leidimui gauti. Net ir tai, kad jam pritarė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos gauti statybos leidimą kapitalinės statybos darbams.
Ieškovų nuomone, akivaizdu, kad tai nėra paprastieji statybos darbai, kadangi projekte minima tai, kad vėdinimui bus naudojama siena (bendra konstrukcija). Įgyvendinant projektą, ir buvo iškirsta anga. Taigi, atsakovei priklausančiose patalpose buvo įrengtos naujos statinio atskirosios inžinerinės sistemos (vėdinimo ir oro kondicionavimo), kas yra kapitalinė statyba pagal Statybos įstatymo 2 str. 20 p.
Be to, teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada ir konstatavo, kad statybos darbai yra kapitalinės statybos pobūdžio. Eksperto išvada yra esminis dokumentas šioje byloje, įrodęs, kad buvo privalomas statybos leidimas kapitalinės statybos darbų vykdymui. Todėl visi atlikti veiksmai yra neteisėti. Atsakovė, norėdama atlikti kapitalinės statybos darbus, privalėjo ne tik norminių teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą atlikti darbus, bet ir tai suderinti su namo gyventojais (patalpų savininkais), nepažeidžiant namo gyventojų teisių ir interesų. Taigi, faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovės veikla patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), yra neteisėta, vėdinimo sistemos neatitinka reikalavimų ir kt.
Ieškovai taip pat pažymi, kad atsakovė nesuderinusi su daugiabučio namo gyventojais, pakeitė negyvenamųjų patalpų paskirtį iš prekybos paskirties į maitinimo paskirties, vykdė neteisėtus statybos darbus. Atsakovės veiksmų pasekmė - pažeista ieškovų konstitucinė teisė, tai yra teisė į nuosavybės neliečiamumą. Taigi, atsakovės veiksmai yra imperatyvinių teisės normų pažeidimas. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai, remdamiesi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-02-24 apibendrinimu teigia, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu, kuriame pateikiama blanketinė nuoroda į Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siekiant gauti statybos leidimą, taip pat būtina pateikti:-statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas;-daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju, išduodant statybos leidimą, nebuvo gautas tokiems darbams būtinas daugumos daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas bendro naudojimo objekto rekonstravimui, išduotas statybos leidimas yra neteisėtas ir jis naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus. Civiliniame procese pakanka įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį.
Bylos nagrinėjimo metu buvo svarbu esamus įrodymus įvertinti dviem aspektais: ar inžinerinė vėdinimo sistema buvo pertvarkoma, ar įrengiama nauja, nes nuo to priklausys kokiai statybos darbų rūšiai- paprastajam ar kapitaliniam remontui- priskirtini atliekami statybos darbai, ir ar atliekamų statybos darbų metu nebuvo atlikti tokie darbai, kurie priskirtini kapitalinės statybos darbams.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindė, jog atsakovės įsigytose patalpose jau buvo įrengta technologinė inžinerinė vėdinimo sistema ir dėl to statybos darbų atsakovės patalpose vykdymo metu nebuvo įrenginėjama nauja sistema, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad statybos darbams buvo reikalingas statybos leidimas ir bendraturčių sutikimas.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės nurodytieji įrodymai, t.y. aiškinamasis aktas, kuriame nurodyta, kad architektūriniai sprendiniai pasirinkti atsižvelgiant į nagrinėjamo pastato fasade esančias ventiliacines angas, UAB „Yglė“ techninis projektas, kuris įvardijamas kaip esamos vėdinimo sistemos rekonstrukcija, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-15 atsiliepime į ieškinį išdėstyti paaiškinimai, pagal kuriuos ortakiai buvo pravesti pro buvusias ventiliacijos angas, neįrodo faktinių duomenų tikrumo, nes nei viename iš minėtų dokumentų nėra įvardijama anksčiau įrengta inžinerinė technologinė vėdinimo sistema (technologinis jos įrengimas, tipas, apimtis, išdėstymas ir pan.), nekalbama apie esamos sistemos išmontavimą ar jos rekonstrukciją, o iš esmės kalbama apie ortakius, kurie galėjo būti padaryti ir ruošiant minėtus dokumentus. 2005-03-22 Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas Nr. 184, kuriuo leidžiama UAB „Charpentier ir Ko“ verstis maisto tvarkymu, taip pat sudaro tik prielaidą, jog vykdant veiklą, kuriai išduotas pažymėjimas, patalpose turėjo būti įrengta inžinerinė vėdinimo sistema.
Kaip priešingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai vertintini, iš vienos pusės, 2008-02-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. (101)11.56-685, kuriuo konstatuojama, kad ventiliacijos montavimo darbai atliekami pagal parengtą projektą, nustatyta tvarka suderintą su atitinkamomis institucijomis, todėl ventiliacijos montavimas yra teisėtas, 2008-03-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiųjų specialistų aktas dėl vykdomų patalpų remonto darbų ir ventiliacijos įrengimo (duomenys neskelbtini) patikrinimo, kuriame konstatuojama, kad suderintas projektas atitinka supaprastinta tvarka išduotą statybos leidimą ir nukrypimų nuo projekto nepastebėta, ir, iš kitos pusės, 2008-03-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. 10.4-119-D-P, kuriame konstatuota, kad įrengiant ventiliacijos sistemą iš Ž. D. priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini)yra būtinas nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas, apie kurio būtinumą jau buvo nurodyta ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-12-04 rašte Nr. (101)-11.56-121 „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“. Taigi, jeigu pirmųjų minėtų įrodymų pagrindu suponuojama nuomonė, kad projekte numatyti oro šalinimo ortakiai vedami iš esamų, tame tarpe ir pastato fasade, angų, tai antrieji įrodymai suponuoja nuomonę, kad ventiliacijos sistema yra įrengiama iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pateiktuose teismui dokumentuose nėra jokių duomenų apie esamos mechaninės vėdinimo sistemos rekonstrukciją ar išmontavimą, apie jos tipą, apimtį, išdėstymą, jos technologinį įrengimą, todėl padarė išvadą, kad atliekami atsakovės darbai negali būti pagrįstai priskirti prie paprastojo remonto darbų, kuomet atliekami esamos inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės skunde išdėstyti motyvai ir nurodytieji įrodymai nesudaro pagrindo padaryti priešingą, negu pirmosios instancijos teismas, išvadą, nes 2008-03-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. 10.4-119-D-P vertintinas kaip didesnę įrodomąją galią turintis oficialusis rašytinis įrodymas, o byloje pateiktas 2008-02-22 antstolio I. G. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame konstatuota, kad „remonto darbai vyksta šiose patalpose ((duomenys neskelbtini)), namo bromoje kalama anga“, bei byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad vėdinimo anga, esanti praėjime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą iš gatvės (bromoje), įrengta maždaug per vidurį praėjimo, nors techniniame projekte numatyta, kad anga turi būti įrengta prie pat praėjimo galo, papildomai pagrindžia labiau tikėtiną aplinkybę, kad vėdinimo anga bromoje buvo iškalta ieškovei pradėjus vykdyti statybos darbus, nes neįtikėtina, kad vėdinimo sistemos rekonstrukcijos techninį projektą ruošę projektuotojai plane būtų pažymėję esamą angą ne toje vietoje, kurioje ji realiai egzistuoja.
Nors apeliantė skunde nurodė, kad teismo išvada, jog sienos storis yra mažesnis už ventiliacijos angos diametrą, yra niekuo nepagrįsta ir negali būti laikoma tinkamu motyvu pripažinti, kad atlikti darbai nėra paprastojo remonto darbai, tačiau nepateikė jokių nurodomą motyvą pagrindžiančių įrodymų nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei kartu su apeliaciniu skundu. Tuo tarpu byloje atliktoje ekspertizėje yra pateikiami pakankamai motyvuoti eksperto argumentai, kai ekspertizės metu buvo nustatyta, kad atstumas nuo angokraščio iki sienos krašto (duomenys neskelbtini)yra 95 cm, įvertinant tai, kad angokraštis yra atitrauktas nuo sienos, o bromos siena (duomenys neskelbtini)praplatėja, padaryta išvada, kad sienos storis yra 80-90 cm. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad įrengtos vėdinimo angos didžiausias matmuo yra 1,1 m. Šie įrodymai nėra paneigti kitais byloje pateiktais įrodymais. Tai reiškia, kad ventiliacijos angos įrengimas negali būti kvalifikuojamas kaip paprastasis remontas, o priskirtinas kapitaliniam remontui (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 13p., 14 p., 14.5. p.). Ginčo iš esmės išnagrinėjimui neturi reikšmės, kaip vadinama ginčo anga, nes vėdinimas savo esme yra oro keitimas, t.y. jo paėmimas ir jo pašalinimas, todėl angos įvardijimas vėdinimo ar oro paėmimo anga esmės nekeičia.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl statybos leidimo būtinumo motyvavo faktine aplinkybe, susijusia su piliastrų įrengimu pastato Universiteto g. 2/18 Vilniuje, sienoje, nes jis neatitinka sprendime išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriimtas dėl minėto pastato sienoje atliktų darbų.
Apeliantė skunde deklaratyviai nurodė, kad teismo ekspertizės aktas yra prieštaringas, neišsamus ir klaidingas, tačiau nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti nurodomo motyvo pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl šio apeliacinio skundo argumento.
Ta aplinkybė, kad 2008-03-27 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiųjų specialistų akte dėl vykdomų patalpų remonto darbų ir ventiliacijos įrengimo Dominikonų g. 16 Vilniuje patikrinimo nurodoma, jog nukrypimų nuo projekto nepastebėta, nepaneigia teismo ekspertizės atlikimo ir objekto apžiūros metu eksperto nustatytos aplinkybės, kad vėdinimo anga įrengta ne toje vietoje, kuri buvo numatyta techninio projekto sprendiniuose. Esant byloje prieštaringiems įrodymams, atsakovė turėjo galimybę pasirūpinti papildomų įrodymų pateikimu į bylą, kurie pašalintų esamą prieštaravimą ir patvirtintų egzistuojančių atliktų statybinių darbų faktų atitikimą parengtam projektui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė savo poziciją grindė jai palankiais rašytiniais įrodymais, o savo atsikirtimams dėl atliktų statybos darbų atitikimo parengtam projektui pagrįsti bei paneigti eksperto išvadą, kurią vertino kaip neteisingą, papildomai nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje paskirtos teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodomas objekto apžiūrėjimas vietoje ir pateiktos faktinę situaciją fiksuojančios nuotraukos, yra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas, negu minimas 2008-03-27 aktas, kuriame teiginys, kad nukrypimų nuo projekto nepastebėta, nėra detalizuojamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teismo ekspertizės akte pateiktu tyrimu ir jo išvadomis.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) nuostatos numato tik nustatytų maksimalių dydžių didinimo galimybę, priklausomai nuo tokių kriterijų kaip bylos sudėtingumas, advokatų indėlis, laiko sąnaudos, bet nenumato galimybės mažinti nustatytųjų maksimalių dydžių, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti maksimalias minėtose Rekomendacijose nurodytas sumas ieškovus byloje atstovavusioms advokatei D. R. ir advokatės padėjėjai R. V.. Byloje pateikti advokatės D. R. ir advokatės padėjėjos R. V. dokumentai pagrindžia ieškovų turėtų išlaidų dydį advokato paslaugoms apmokėti, o suteiktų teisinių paslaugų apimties nedetalizavimas neturėjo įtakos neteisingo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, nes pirmosios instancijos teismas atskirai įvertino kiekvieną advokatės procesinį veiksmą byloje, dėl kurio atlikimo yra numatytas rekomenduojamas maksimalus atlyginimas minėtose Rekomendacijose, bei priteisė pusė nustatytosios už teisinės pagalbos veiksmus maksimalios sumos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Advokatas A. B. atstovavo ieškovus byloje po to, kai buvo nutraukta ieškovų atstovavimo sutartis su advokate D. R., todėl šio advokato paslaugoms apmokėti netaikomas Rekomendacijų 4 punktas. Ieškovus atstovaujantis advokatas A. B. rengė klausimus ir dokumentus skiriamai teismo ekspertizei, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 valandos. Pagal rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius advokato pagalbai apmokėti, įvertinant pirmosios instancijos teismo motyvą dėl bylos sudėtingumo, kas sudaro pagrindą didinti priteistinas atstovavimo išlaidas vadovaujantis protingumo principu, nustatytinos 1500 Lt atstovavimo išlaidos, priteistinos kiekvienam atstovaujamųjų ieškovų iš atsakovės, kas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sudaro po 750 Lt kiekvienam.
Už teismo ekspertizės atlikimą ekspertas pateikė PVM sąskaitą –faktūrą 4720 Lt sumai, tokia suma ir buvo priskirta bylinėjimosi išlaidoms pagal CPK 79, 88 straipsnių nuostatas. Kadangi ekspertui formuluojami klausimai buvo siejami su reikalavimu, kuris buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šias išlaidas priteisė šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 26,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti ieškovams A. D. ir M.J. P. iš atsakovės Ž. D. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžius taip: ieškovui A. D. priteisti 4910,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Ž. D., ieškovui M. J. P. priteisti 4340,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Ž. D.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš Ž. D. 26,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.