Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. J. bei jo atstovams: įstatyminei atstovei L. J. ir adv. A. Ščiglai, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovui V. T., Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠRVTAS) atstovei V. P., nedalyvaujant atsakovui S. J. ir trečiajam asmeniui R. R. teismo šaukimai įteikti tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl ieškovui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi šiuo metu ženkliai pakilo kainos, be to sūnui jau 15 metų ir jo poreikiai yra didesni, todėl aukščiau paminėtu teismo nutarimu priteista iš atsakovo suma sūnaus išlaikymui aiškiai nebegali patenkinti vaiko interesų bei užtikrinti jo pilnaverčio vystymosi bei būtiniausių poreikių tenkinimo.

Todėl aš, L. J., prašyčiau teismo įvertinti susidariusią situaciją ir iš atsakovo S. J. priteisti sūnaus R. J., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Lt, mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, skiriant mane šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 straipsnis, LR CK 3.3 straipsnio 3 dalis, 3.26 straipsnis įtvirtina tėvų lygiateisiškumo principą, reiškiantį, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu. Šiuo klausimu savo praktikoje pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis c.b. Nr. 3K-3-17S/2004) pažymėdamas, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi.

Svarbu tai, jog aš viena auginu savo sūnų R. J., stengiuosi sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, o atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda aiškiai nepakankamai. Pažymėtina tai, kad mano mėnesio pajamas sudaro gaunama nedarbo draudimo išmoka - 650,00 Lt.

Prašoma priteisti suma - 300,00 Lt suma reikalinga vaiko išlaikymui, kadangi vaiko pilnaverčiam vystymuisi, jo mitybai ir kitiems poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžiu apie 500-600 Lt. Kadangi gyvenu kartu su sūnumi, 1/2 mokesčių dalis (už komunalinius patarnavimus, nuomos mokestis ir pan.), t.y. sūnui priskaitytina dalis sudaro apie 200 Lt per mėnesį. Be to vaiko poreikiams vidutiniškai per mėnesį išleidžiu: maistui 250 Lt, higienos priemonėms 30 Lt, rūbams -100 Lt, vaistams ir vitaminams - 30 Lt, t.y., per mėnesį vidutiniškai 610,00 Lt.

Todėl, vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, manau, kad turiu teisę prašyti, kad teismas patenkintų šį mano ieškinį ir priteistų iš atsakovo S. J. sūnaus R. J., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Lt, mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, skiriant mane šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, papildomai pridedamų dokumentų pagrindu ir vadovaudamasi LR CK 3.192, 3.194 straipsniais ieškovo atstovė teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo S. J. sūnaus R. J. išlaikymui po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, priskiriant, L. J., šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

2. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškovas ir jo atstovai ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismas 2011-08-17 nutartimi į procesą ieškovu įtraukė nepilnametį R. J., o jo įstatyminę atstovę L. J., pripažino ieškovo atstovę pagal įstatymą.

Atsakovas S. J. teismui atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu papildomai paaiškino teismui, kad su ieškinio reikalavimu dėl sūnui reikalingo išlaikymo dydžio mėnesinėmis išmokomis sutinka tik iš dalies. Tai yra nurodė, kad atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir jo dabartinę padėtį, kuomet jis nedirba, teikia išlaikymą kitiems vaikams, jis sutinka mokėti sūnaus išlaikymui dabartiniu momentu tik po 200 Lt kiekvieną mėnesį. Pripažino, jog yra visada pasiruošęs pagal galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą, tačiau dabartiniu metu tegali mokėti tik nurodyto dydžio išmoką.

Tuo pačiu pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pateikė teismui rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad šiuo metu su R. R. augina dar tris nepilnamečius vaikus. Teigė, kad ieškovo atstovės pateiktas teismui sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimas yra gana didelis, todėl mano, jog išlaidos vaiko išlaikymui yra aiškiai per didelės. Papildomai nurodė, kad nors nėra sudaręs antros santuokos su vaikų motina R. R., tačiau yra pripažinęs tėvystę kitiems trims vaikams ir jie visi gyvena kartu. Todėl mano, jog teismas, esant nurodytai situacijai turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris leistų patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Be to paaiškino, kad neturi jokio nuosavo būsto, gyvena sugyventinės tėvų bute. Pripažino, kad anksčiau dirbo, tačiau pastaruoju metu darbo neturi.

Atsakovas S. J. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo nepateikė, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Atsakovas pateikė teismui įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovas paaiškino teismui, kad ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui S. J., jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovo motina kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko išlaikymui. Todėl atstovas siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl jam reikalingo išlaikymo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

ŠRVTAS irgi pateikė teismui išvadą, o atstovė paaiškino teismui, kad ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui S. J., jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Pritarė kolegos iš ŠVTAS nuomonei, kad vaikui likus gyventi su motina, o tėvui kartu negyvenant, tėvo padėtis palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Kadangi ieškovo motina kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų vaiko išlaikymui, dėl to jos irgi priteistinos iš atsakovo. Be to atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą visiškai dėl jam reikalingo išlaikymo.

Trečiasis asmuo R. R. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio datą ir laiką bei vietą pranešta tinkamai, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų teismui atidėti teismo posėdį irgi nepateikė, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. yra S. J. ir L. J. sūnus (b.l. 5). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta 2000-01-21 (b.l.6). L. J. šiuo metu nedirba ir gauna tik nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis tėra 650 Lt. (b.l. 11). Atstovei ir jos sūnui atsižvelgiant į šeimos pajamas yra mokoma ir socialinė pašalpa (b.l.10). Atsakovas pastaruoju metu irgi nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dar nėra pasiruošęs sūnaus išlaikymui mokėti jo prašomo išmokos dydžio ar teikti kitą jam reikalingą paramą. Tačiau L. J. teigimu ji norėtų, kad sūnus ne tik sėkmingai mokytųsi gimnazijoje, bet ir vėliau mokytųsi toliau. Nors ieškovo motina šiuo metu ir nedirba, tačiau ir gaudama išmokas iš valstybės, ji viena negali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. O atsakovas kol kas geranoriškai sūnui reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia, išskyrus dar nuo 1998 metų nustatyta minimalią išmoką, skirta vaiko išlaikymui. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovo didesnę išmoką, daro išvadą, kad abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovas būtų garantuotas, jog tokia būtina parama jam bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą vaiko šiems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia sūnaus išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji turėtų būti didesnė (b.l. 20-21). Nors pasisakyme parengiamojo teismo posėdžio metu dėl ieškovo ieškinio jis sutiko mokėti tik po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau toks atsakovo siūlymas leidžia užtikrinti tik iš dalies ieškovo poreikius, atsižvelgiant į sūnaus amžių ir poreikius bei šalių turtinę padėtį. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. L. J. ir atsakovo S. J. sūnus šiuo metu yra jaunuolis, mokosi gimnazijoje, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikinui baigiant gimnaziją gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovo motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo pradinis siūlymas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio šiandien jau būtų aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo ir jo atstovų prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų litų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą mokėti po 200,00 Lt. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turėjo galimybe ir anksčiau pradėti nuolat teikti nepilnamečiam sūnui

reikalingą išlaikymą, kuomet dar dirbo, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas mano, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį šalių iš dalies suderintą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad ateityje jis negalės dirbti teismui nepateikė. Toks išlaikymo dydis skirtas ieškovui negali pabloginti ir kitų atsakovo nepilnamečių vaikų turtinės padėties, atsižvelgiant į jų amžių ir jiems teikiamą išlaikymą (b.l.30-32, 59).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas ieškovui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovo įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti tėvo S. J. mokomas sūnaus R. J. išlaikymui periodines išmokas ( CK 3. 190 str.).

Ieškovo atstovai L. J. ir adv. A. Ščigla pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovui reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto R. J. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282str. 2d. 1p.). Iš atsakovo nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, atsižvelgiant į jų dydį (CPK 96 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. J. ieškinį atsakovui S. J. tenkinti visiškai.

1. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-11-16 nutarimu iš atsakovo S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą sūnui R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą, priteisiant iš atsakovo S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui R. J. po 300,00Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme 2011-07-19 dienos iki jo pilnametystės.

2. Įpareigoti R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) įstatyminę atstovę L. J. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus R. J. išlaikymui tėvo S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines išmokas.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš S. J., (a/k (duomenys neskelbtini) 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

4. Priteisti VGTP Šiaulių tarnybai (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš S. J., (a/k (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) už ieškovo atstovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje.

Sprendimą dėl išlaikymo R. J. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.