Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-8648-840/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2YT-8648-840/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00245-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
D. Z.
Suinteresuotas asmuo
A. P., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8648-840/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00245-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjo D. Z. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: pareiškėjo D. Z. tėvai J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. Z., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Santuokoje jie bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto: namą, ūkio paskirties pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvui J. Z. mirus V. Z. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, kadangi iki pat savo mirties gyveno minėtame name, valdė visą turtą, jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius. J. Z. turėjo dar du vaikus, sūnų, kuris yra miręs, ir A. P., kuri atsisakė palikimo. Mirus V. Z. jos palikimą priėmė pareiškėjas.

Pareiškėjas D. Z. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: J. Z. mirties liudijimu; J. Z. ir V. Z. santuokos sudarymo įrašą liudijančiu išrašu; Nekilnojamojo turto registro išrašais; notarės liudijimu; V. Z. mirties liudijimu; Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo D. Z. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.

Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į pareiškėjo D. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), buvo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (susituokė (duomenys neskelbtini)). V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) V. Z. ir J. Z. turėjo tris vaikus: pareiškėją – D. Z., A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po J. Z. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjo tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą (pastatytas 1938 m.), rūsį (pastatytas 1967 m.), kluoną (pastatytą 1957 m.), pirtį (pastatyta 1988 m.), kiemo statinius (šulinys, tualetas, pastatyti 1988 m.), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motinos V. Z. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais (gyvenamasis namas, kiemo rūsys), esantis (duomenys neskelbtini). (nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Dalis nekilnojamojo turto buvo įgyti ar pastatyti pareiškėjo tėvams esant santuokoje, todėl ši turtas laikomas bendra sutuoktiniu nuosavybe. Po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo motina V. Z. iš karto po sutuoktinio J. Z. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi name, šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad V. Z. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. Z. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina V. Z. mirusio sutuoktinio J. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio J. Z. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė