- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- N-756-386-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I .
2006 m. sausio 10 d. R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 352-0087 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „Rilangas“ direktoriumi, susitarė su T. S. dėl plytelių klojėjo darbo atliekant UAB „Utenos duona“ remonto darbus, pažadėdamas jam mokėti 900 Lt darbo užmokestį dalimis du kartus per mėnesį, ir T. S., vykdydamas susitarimą, dirbo plytelių klojėjo darbą nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d. penkias dienas per savaitę nuo 7 val. iki 17 val. Taip pat R. G., būdamas UAB „Rilangas“ direktoriumi, susitarė su A. K. dėl dažytojo darbo, atliekant UAB „Utenos duona“ remonto darbus, pažadėdamas jam mokėti 1000 Lt darbo užmokestį dalimis du kartus per mėnesį, ir A. K., vykdydamas susitarimą, dirbo dažytoju nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d. penkias dienas per savaitę nuo 7 iki 17 val.
II.
Utenos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. G. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius liudytojų parodymus, konstatavo, kad faktą, jog A. K. ir T. S. dirbo UAB „Rilangas“ patvirtino tik liudytojai E. Ž. bei E. B. Tačiau šie liudytojai yra pažįstami su A. K. ir T. S. R. G. bei liudytojai D. B., G. M. ir V. U. parodė, kad minėti asmenys kartu girtuokliaudavo darbo vietoje. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinimo ir rekomendacijų dėl teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo 2.1 punktu, teismas nurodė, kad asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Teismas atsižvelgė į tai, kad tarp liudytojų E. B., E. Ž. ir UAB „Rilangas“ direktoriaus susidarė konfliktinė situacija dėl netinkamo darbuotojų elgesio. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojas D. K. tik patvirtino R. G. pripažintas aplinkybes, kad A. K. ir T. S. atvykdavo į darbą aplankyti E. B. ir E. Ž. Todėl teismas padarė išvadą, kad R. G. kaltė dėl nelegalaus darbo nėra įrodyta.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliantas nurodo, kad darbdavio R. G. ir darbuotojų T. S. bei A. K. santykiai turėjo esminius darbo sutarties požymius, kurie buvo užfiksuoti tiek darbo inspekcijos pareigūno surašytame protokole bei prie jo esančioje medžiagoje, tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, kurie buvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už neteisingų parodymų davimą teismui. Todėl, apelianto manymu, liudytojų parodymai yra teisingi, įrodantys faktą, jog T. S. ir A. K. dirbo, o ne atvykdavo į UAB „Utenos duona“ tik aplankyti ten dirbančių pažįstamų E. B. ir E. Ž. Institucijos manymu, niekuo nepagrįsta prielaida, jog liudytojai A. K. ir T. S. gali apkalbėti R. G. nėra pakankamas pagrindas bylos nutraukimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. R. G. nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo nutarimo nepagrįstumas ar neteisėtumas, o tik pakartotinai nurodomos jau teismo išnagrinėtos aplinkybės. Be to, apeliantas savo teiginius grindžia jo paties surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, o protokolas surašytas remiantis nepagrįstais A. K. ir T. S. teiginiais. Šie asmenys kartu su iš bendrovės atleistais darbuotojais kerštavo R. G. už pranešimą policijai apie vagystę ir iškeltą baudžiamąją bylą (faktai nustatyti įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-373/2006). Taip pat R. G. išdėsto ir kitus argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismo nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad UAB ,,Rilangas“ nelegaliai dirbo T. S. ir A. K. Nelegalaus darbo faktas gali būti konstatuojamas tik nustačius Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių buvimą: darbuotojo įsipareigojimą dirbti tam tikrą darbą, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei darbdavio įsipareigojimą mokėti darbo užmokestį, užtikrinti darbo sąlygas. Neabejotinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad tarp T. S. bei A. K. iš vienos pusės ir R. G. iš kitos pusės būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl tam tikrų darbo funkcijų vykdymo bendrovėje, darbo užmokesčio ir tam tikrų darbo sąlygų, byloje nėra. Byloje apklaustų kaltinimo liudytojų A. K., T. S., E. Ž., E. B. bei D. K. parodymai bei rašytiniai paaiškinimai neduoda pagrindo išvadai, kad tarp darbdavio ir T. S. bei A. K. buvo Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytas susitarimas.
Byloje esant prieštaringų įrodymų, bylą nagrinėjantis teismas turi nurodyti motyvus, dėl kurių priimant sprendimą vienais įrodymais yra remiamasi, o kiti laikomi neturinčiais įrodomosios galios. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas motyvuotai nutarime nurodė kodėl atmeta kaltinimo liudytojų parodymus ir jais nesiremia. R. G. visą laiką kategoriškai neigė priėmęs dirbti T. S. ir A. K. Liudytojai D. B., G. M. parodė, kad niekada nematė dirbančių T. S. ir A. K., tačiau šie asmenys buvo pastebėti girtaujantys su bendrovės darbuotojais E. B. ir E. Ž. šių darbo vietoje. Liudytojas V. U. parodė, kad nuolat pristatydavo darbuotojams įvairias medžiagas ir prižiūrėjo jų darbą, tačiau T. S. ir A. K. nepažįsta. E. B. ir E. Ž. iš darbo buvo atleisti už girtavimą, tarp jų ir bendrovės vadovo buvo kilusi konfliktinė situacija. Iš bylos medžiagos matyti, jog į darbo inspekciją T. S. kreipėsi būtent po E. B. bei E. Ž. atleidimo iš darbo UAB ,,Rilangas“. Liudytojų A. K., T. S., E. Ž., E. B., D. K. parodymai dėl T. S. ir A. K. atvykimo į darbą, jų aprangos, patekimo į darbo patalpas skiriasi, todėl vien šių asmenų pateikta prieštaringa informacija apie bylos aplinkybes negali būti pagrindas pripažinti R. G. kaltu dėl nelegalaus darbo.
Ta aplinkybė, kad minėti asmenys teisme parodymus davė įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra pagrindas jų parodymus laikyti patikimais, nežiūrint į visas kitas aplinkybes. Kiekvienu atveju byloje surinktus įrodymus, taigi ir liudytojų parodymus bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Nesant patikimų įrodymų, kad T. S. ir A. K. UAB ,,Rilangas“ nelegaliai dirbo, ir atsižvelgus į teisėje visuotinai galiojantį principą, kad visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti bylą vertinamas teisėtu ir pagrįstu. Jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.