Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas I. J. ,

institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą atstovei Jolitai Giraitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas I. J. skundą dėl UAB „Kauno autobusai“ nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kauno autobusai“ nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 str. 1 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – 60 Lt bauda už tai, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. 16.05 val. autobuso maršrutu Nr. 36 stotelėje „Baldų parduotuvė“ važiavo be bilieto.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovė nurodė, kad pareiškėjas nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Nurodo, kad pareiškėjo rašto pavyzdys atitinka raštui, kuriuo pasirašyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Jei pažeidėjai neturi su savimi asmens dokumentų, jie vežami į policijos komisariatą tapatybės nustatymui, šiuo atveju pažeidėjas buvo nuvežtas į Žaliakalnio policijos komisariatą, kur buvo nustatyta jo asmens tapatybė. Į administracinės bylos nagrinėjimą pažeidėjas atvykęs nebuvo, priimtas nutarimas buvo išsiųstas paštu, apie tai pažymėta siuntimo žurnale. Prašo nuobaudą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 142 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be bilieto arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, arba tokių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, arba atsisakymą sumokėti už važiavimą taksi.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog administracinis kaltinimas I. J. suformuluotas už važiavimą 2009 m. rugsėjo 1 d. 16⁰⁵val. autobusu Nr. 1694 maršrutu Nr. 36 be bilieto. Taigi kaltinimo esmė turinys ir apimtis aiški, Institucijos nutarimu už nurodytų veiksmų padarymą asmuo pripažintas kaltu padaręs šį pažeidimą.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad I. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Pareiškėjas teigia, kad maršrutiniu autobusu jis nevažiavo, parašai suklastoti, asmens tapatybė nustatinėjama nebuvo. Tokie I. J. argumentai paneigti bylos medžiaga.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi keleivinio transporto kontrolierė V. D. patvirtino, kad asmuo, 2009 m. rugsėjo 1 d. 16⁰⁵val. autobusu Nr. 1694 maršrutu Nr. 36 važiavęs be bilieto, pažeidimo padarymo vietoje neturėjo asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, todėl asmenybės nustatymui buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą. Tokius liudytojos parodymus pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 10) esantis įrašas apie tai, kad duomenys apie pažeidėją nenustatyti iš asmens dokumentų, bet surinkti Žaliakalnio PK, taip pat V. D. prašymas (b.l. 41) ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio Policijos komisariato 2010 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-25-S-4843 (b.l. 40), kuris patvirtina, kad asmens tapatybė buvo patikrinta centrinėje duomenų bazėje ir dėl asmens tapatybės abejonių nekilo. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo pristatytas į Policijos komisariatą ir nebuvo nustatinėjama jo asmens tapatybė atmestini kaip nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdžiai matyti, kad parašai bei įrašai administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.10), kvietime (b.l.12), rašto pavyzdyje (b.l.26) yra daryti vieno asmens. Kadangi pareiškėjas pripažįsta, jog rašto pavyzdį rašė jis pats, todėl teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad tai ne jo parašai. Darytina išvada, kad visi minėti įrašai padaryti ne kito asmens, bet jo paties ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra suklastoti. Byloje nenustatytos jokio reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu būtų pagrindo manyti, jog pareiškėjo anketiniais duomenimis pasinaudojo kitas asmuo.

Akivaizdu, kad pareiškėjas I. J. , neigdamas savo kaltę, siekia nepagrįstai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo paaiškinimai vertintini kaip neobjektyvūs.

Nustačius teisiškai reikšmingus faktus bei aplinkybes ir įvertinus surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, liudytojos V. D. parodymų logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą, prieštaravimus su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, ir paneigus jo iškeltas versijas, darytina išvada, kad I. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagrįstai.

Sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo I. J. teisėtumo klausimą pažymėtina, kad institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, pareiškėjo veiksmus minėtuose procesiniuose dokumentuose kvalifikavo pagal ATPK 142 str. 1 d., kurioje numatyta administracinė atsakomybė už neapmokėto bagažo vežimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, tuo tarpu atsakomybė už pareiškėjui inkriminuotus ir kaltinime apibrėžtus veiksmus yra numatyta nurodyto straipsnio 3 dalyje (Keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas). Taigi akivaizdu, kad procesiniuose dokumentuose, kuriuose buvo formuluojamas kaltinimas, netinkamai nurodytas įstatymas.

ATPK 284 straipsnio 2 dalis leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokia organo (pareigūno, teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui suteikta teisė panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. N575-532/2009), asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Taigi, turi būti laikomasi šio principo. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – reformatio in peius (byla Nr. N575-4017/09).

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl, nebloginant pareiškėjo padėties, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pažeidimo kvalifikavimas keistinas, pareiškėjui skirtina nuobauda, atitinkanti pažeidimo kvalifikavimą ir ne didesnė, nei buvo skirta.

Pažymėtina, kad institucija, skirdama I. J. administracinę nuobaudą - 60 Lt baudą jos dydį nustatė pagrįstai, tinkamai įvertinusi padarytojo pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo amžių, sveikatos būklę. Tokia sankcijos, numatytos už pareiškėjo padarytą pažeidimą, ribose parinkta minimali nuobauda, teismo nuomone, neprieštarauja įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, neapriboja pareiškėjo teisių ir jo turtinių interesų labiau, nei reikia viešiesiems interesams apginti ir ateityje turės jam akivaizdžią prevencinę reikšmę. ( ATPK 1 str., 30 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kauno autobusai“ nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 str. 1 d. I. J. paskirtą administracinę nuobaudą – 60 Lt baudą.

Kvalifikuoti I. J. veiksmus pagal ATPK 142 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 60 lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas