Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Violetos Petkevičienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gediminui Vizbarui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, su 2015-04-16 raštu Nr. 6-S-10658 „Dėl konsultacinių, teisinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimą, pirkimų įvertinimo“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašė įvertinti Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinės sutarties ir Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 teisėtumą. Buvo prašoma atsakyti į nurodytus klausimus. Atsakovė 2015-05-12 rašte Nr. 4S-1613 informavo, kad jai neužtenka pateiktos informacijos bei turimų dokumentų, susijusių su Pagrindiniu pirkimu ir Papildomais pirkimais, bei prašė pateikti papildomus dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų dokumentų bei sutarčių teisėtumo įvertinimą atliks ir į prašyme nurodytus klausimus atsakys tik gavusi ir įvertinusi minėtame rašte nurodytus papildomus dokumentus. Pareiškėja su 2015-10-30 raštu Nr. 6-S-29355 pateikė atsakovei sąskaitų, mokėjimus pagrindžiančių dokumentų kopijas, susistemintus sąskaitų ir mokėjimų duomenis, paslaugų sąrašų prie priėmimo–perdavimo aktų, ekspertų dirbto laiko suvestinių, priėmimo–perdavimo aktų, papildomų paslaugų susitarimų kopijas ir susistemintus papildomų paslaugų susitarimų bei priėmimo–perdavimo aktų duomenis. Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo pateikti jos prašyti paslaugų teikėjo suteiktų paslaugų rezultatai, tačiau atsakovės buvo prašoma įvertinti Pagrindinio pirkimo bei Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Pagrindinės ir Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 teisėtumą, t. y. prašymas buvo susijęs tik su dokumentų vertinimu. Mano, kad tokiam vertinimui atlikti Viešųjų pirkimų tarnybai pakanka pirkimo dokumentų bei sutarčių, o sutarčių įvykdymo rezultatai nėra reikalingi tam, kad būtų galima įvertinti pirkimo dokumentų ir sutarčių teisėtumą, todėl jie nebuvo teikiami. Duomenys, įrodantys tokių paslaugų suteikimą, buvo pateikti minėto rašto prieduose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11. Be to, papildomi rašto klausimai Nr. 1–11 taip pat susiję su pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarčių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms vertinimu, t. y. iš esmės šiais klausimais buvo siekiama, kad atsakovė įvertintų, ar esant tokiems pirkimų dokumentams bei tokioms pirkimo sutartims, buvo galima pasiekti pirkimų tikslą ir racionaliai panaudoti valstybės įmonės lėšas, ar buvo galimas teisėtas tiekėjų varžymasis, ar teisėtai pasirinktos ir vykdytos neskelbiamos derybos, ar teisėtai pasirinktas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ar nediskriminuoti kiti tiekėjai ir pan. Be to, 2015-10-30 rašte Nr. 6-S-29355 buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei Viešųjų pirkimų tarnyba manytų, jog jai trūksta duomenų visiems Panevėžio apygardos prokuratūros 2015-04-16 rašto Nr. 6-S-10658 prašymams įvykdyti, pirma įvykdytų tuos rašto prašymus, kuriems duomenų pakanka, o dėl likusių prašytų papildomų duomenų, nurodydama, kokioms konkrečioms aplinkybėms nustatyti ir į kuriuos pateiktus klausimus atsakyti jie yra reikalingi.

Atsakovė 2015-11-30 rašte Nr. 4S-3696 „Dėl termino pratęsimo“ informavo, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014-05-30 įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės), 16 punktu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pateikimo terminas pratęstas iki 2015-12-14. 2015-12-15 rašte Nr. 4S-4141 atsakovė informavo, kad terminas išvadai pateikti pratęstas iki 2015-12-30. Išvadą Panevėžio apygardos prokuratūra gavo 2015-12-31. Pareiškėjos nuomone, Išvada yra neteisėta, kadangi ją priimant buvo pažeistos jos priėmimą reglamentuojančios pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat dėl to, kad ją priimant nebuvo įvykdyti teisėti Panevėžio apygardos prokuratūros reikalavimai ir taip pažeistos jos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnyje.

Atkreipė dėmesį, kad į Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip vienintelę Lietuvos Respublikoje instituciją – viešojo administravimo subjektą, turintį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnyje apibrėžtą kompetenciją, buvo kreiptasi siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų. Išvados, kaip ir kitų bylai reikšmingų duomenų paskirtis – jais remiantis baudžiamajame procese, nustatyti byloje tiesą. Šia išvada, priimant procesinius sprendimus, remsis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, prokuroras, teismai, todėl ji turi būti priimta laikantis procedūrinių reikalavimų bei protingumo ir teisingumo principų, elementarios logikos, nuoseklumo, objektyvumo, joje neturi būti prieštaravimų. Be to į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu atlikti visų pirkimo dokumentų ir visų pirkimo sutarčių vertinimą bei atsakyti į nurodytus klausimus buvo kreiptasi siekiant, kad kuo daugiau susijusių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių būtų užfiksuota viename dokumente, kurį baudžiamojo proceso metu vertins ir sprendimus priims valstybės pareigūnai, tačiau toks tikslas nebuvo pasiektas, priešingai, atsakymai ne tik neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštaringi, bet dar ir nukreipiantys į kitus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atsakovė yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnyje. Viena iš atsakovei priskirtų funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus – yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vykdydama šią Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme jai nustatytą pareigą, atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą, atliko Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinio pirkimo sutarties ir Papildomų pirkimų dokumentų bei Papildomų pirkimų sutarčių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams vertinimą ir Išvadoje pateikė atsakymus į Panevėžio apygardos prokuratūros prašyme nurodytus klausimus tiek, kiek jos buvo prašoma, bei kiek atsakovė turėjo galimybių išdėstyti savo poziciją pagal jai pateiktą medžiagą. Nuorodos į kitus Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus dokumentus buvo daromos racionalumo ir protingumo tikslais, siekiant nekartoti informacijos ir sprendimų, kurie jau buvo išdėstyti atsakovės sprendimuose. Tvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų buvo pateikta visapusiškai įvertinus atsakovei pateiktą informaciją ir dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama atlikti kuo tikslesnį bei išsamesnį Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų bei sutarčių vertinimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 2 punktu, pati kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir prašė pateikti papildomus dokumentus, reikalingus Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų bei sutarčių vertinimui atlikti, tačiau pareiškėja pateikė ne visus prašomus dokumentus. Panevėžio apygardos prokuratūra nesikreipė į atsakovę ir neprašė patikslinti / paaiškinti jai pateiktos Išvados ar papildyti pateiktų atsakymų, tačiau vien tik savo subjektyviu, jokiais argumentais ir pagrįstais įrodymais neparemtu vertinimu, nusprendė, kad Išvada yra neaiški ir neišsami. Tvirtina, kad atsakovė Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų dokumentų bei sutarčių vertinimą atliko išsamiai, objektyviai ir visapusiškai, t. y. būtent taip, kaip to reikalaujama tiek Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse, tiek Neplaninių viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 8 punkte. Pareiškėja nė karto nesikreipė į Išvadą rengusius valstybės tarnautojus ir nepareikalavo atvykti ir pateikti paaiškinimus į jai neaiškius atsakymus. Atsakovė pateikė kiek įmanomai motyvuotą ir pagrįstą Išvadą pagal jai pareiškėjos pateiktus dokumentus ir mano, kad Išvada yra pakankamai ir aiškiai motyvuota bei suprantama. Atlikusi Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų vertinimą, Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė kitokių naujų aplinkybių negu buvo nustatyta atsakovei atlikus šių pirkimų vertinimą ir pateikus vertinimo rezultatus 2014-03-27 rašte Nr. 4S-1028. Atsakovė kartą jau buvo įvertinusi Pagrindinio pirkimo bei Papildomų pirkimų vertinimą ir jo rezultatai Panevėžio apygardos prokuratūrai buvo žinomi. Tai, ar vertinimas atliktas pareiškėjos iniciatyva, ar ne, neturi jokios reikšmės vertinant Pirkimų atitikimą teisės aktams.

Prašymas tenkintinas.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius (toliau – ir Skyrius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, su 2015-04-16 raštu Nr. 6-S-10658 kreipėsi į atsakovę ir prašė įvertinti Pagrindinio pirkimo dokumentų bei Pagrindinės sutarties ir Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 dokumentų bei Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 teisėtumą. Viešųjų pirkimų tarnybos taip pat buvo prašoma atsakyti į nurodytus klausimus (b. l. 85–96). Atsakovė 2015-05-12 rašte Nr. 4S-1613 informavo, kad jai neužtenka pateiktos informacijos bei turimų dokumentų, susijusių su Pagrindiniu pirkimu ir Papildomais pirkimais, bei prašė pateikti papildomus dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad Pagrindinio pirkimo ir Papildomų pirkimų dokumentų bei sutarčių teisėtumo įvertinimą atliks ir į prašyme nurodytus klausimus atsakys tik gavusi ir įvertinusi minėtame rašte nurodytus papildomus dokumentus (b. l. 82–84). Skyrius su 2015-10-30 raštu Nr. 6-S-29355 pateikė atsakovei sąskaitų, mokėjimus pagrindžiančių dokumentų kopijas, susistemintus sąskaitų ir mokėjimų duomenis, paslaugų sąrašų prie priėmimo–perdavimo aktų, ekspertų dirbto laiko suvestinių, priėmimo–perdavimo aktų, papildomų paslaugų susitarimų kopijas ir susistemintus papildomų paslaugų susitarimų bei priėmimo–perdavimo aktų duomenis bei kitus dokumentus (b. l. 75–81).

Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-11-30 rašte Nr. 4S-3969 „Dėl termino pratęsimo“ informavo, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 16 punktu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pateikimo terminas pratęstas iki 2015-12-14 (b. l. 74), o 2015-12-15 rašte Nr. 4S-4141 atsakovė nurodė, kad terminas išvadai pateikti pratęstas iki 2015-12-30 (b. l. 73). Viešųjų pirkimų tarnybos Išvada buvo priimta 2015-12-30 (b. l. 65–72). Pareiškėjos nuomone, šis dokumentas yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos jo priėmimą reglamentuojančios pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat dėl to, kad ją priimant nebuvo įvykdyti teisėti Panevėžio apygardos prokuratūros reikalavimai ir taip pažeistos jos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnyje.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Šios institucijos funkcijos bei teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 2 punktą, viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 3 dalis).

Atsakydama į šį klausimą, Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad sudarant pirkimo sutartį, turi būti užtikrintas Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymasis. Perkančioji organizacija, sudarydama Pagrindinę sutartį, negalėjo nustatyti kitokių sutarties sąlygų, nei nustatytos Pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygų nuostatos, kad paslaugos turės būti teikiamos tik esant poreikiui ir tik atskirai tai užsakius perkančiajai organizacijai, nėra pažeidžiančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatomo nuostatas. Kai nežinomi paslaugų suteikimo terminai, tai negali būti vertinimo kriterijus. Nuomonę dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė pirmajame atsakyme. Teismo nuomone, šio atsakymo taip pat negalima laikyti aiškiu ir išsamiu, iš jo gali būti tik numanoma atsakovės pozicija, tačiau nėra aiškiai nurodyta, ar Pagrindinė sutartis atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatas ir jeigu neatitinka, tai kokių konkrečių nuostatų.

Šeštame klausime atsakovės buvo klausiama, ar Papildomi pirkimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 atlikti laikantis išimtinių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir teisėtai pasirenkant neskelbiamų derybų būdą, ar Papildomos sutartys 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 laikytinos teisėtomis viešųjų pirkimų sutartimis. Viešųjų pirkimų tarnybos buvo prašoma įvertinti tai, kad nėra duomenų, rodančių, jog skelbiant apie pirkimą būtų buvę atsižvelgta į Papildomų pirkimų vertę, taip pat atsižvelgti į atsakymus į 1–5 klausimus).

Atsakydama į šį klausimą Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad yra įvertinusi ir pateikusi Papildomo pirkimo Nr. 1 ir Papildomo pirkimo Nr. 2 vertinimo išvadą (2011-08-23 raštas Nr. 4S-3176). Institucija taip pat yra davusi sutikimą Perkančiajai organizacijai vykdyti Papildomą pirkimą Nr. 4 neskelbiamų derybų būdu. Dėl Papildomo pirkimo Nr. 3 vykdymo sprendimas priimtas perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2011-09-01 posėdyje. Viešųjų pirkimų komisija nusprendė vykdyti Konsultacinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimą, pirkimą neskelbiamų derybų būdu, į derybas kviečiant teisinę konsultacinę įmonę Taylor Wessing LLP, su kuria sudaryta pagrindinė paslaugų sutartis. Atsakovės nuomone, Papildomo pirkimo Nr. 3 būdas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat paaiškino, kad Papildomų pirkimų vertės nenustatymas neturėjo įtakos nei Pagrindinio pirkimo nei Papildomų pirkimų būdo parinkimui, nes teisinės paslaugos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlį priskiriamos B paslaugų kategorijai Nr. 21. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai<...> šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Perkančioji organizacija pasirinko ne supaprastintų pirkimų vykdymo procedūrą, bet tarptautinio pirkimo procedūrą – atvirą konkursą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti: atviro ar riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai. Perkančiosios organizacijos paaiškinimas išdėstytas Pagrindinio pirkimo komisijos 2010-05-07 posėdžio protokole Nr. PPr-78(14.3), kad planuojama, jog konsultacinių paslaugų (išskyrus papildomas paslaugas, numatytas techninės užduoties 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose) sutarties vertė neviršys 1 000 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju papildomų teisinių paslaugų, numatytų techninės užduoties 4.2 punkto 4–7 papunkčiuose, apimties poreikis tiesiogiai priklausys nuo Perkančiajai organizacijai kilusio klausimo sudėtingumo, detalumo, aktualumo, esamo ar gresiančio ginčo masto ir svarbos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų situacija teisiniu požiūriu yra itin sudėtinga, nustatyti šių teisinių paslaugų apimtis iš anksto yra neįmanoma. Nors numatomos pirkti paslaugos priskiriamos prie Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimų, siekiant pritraukti didesnį tiekėjų skaičių bei užtikrinti konkurenciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Pagrindinės sutarties bei galimų Papildomų susitarimų vertės iš anksto nustatyti neįmanoma, viešąjį pirkimą numatoma vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. atviro konkurso būdu. Iš šio atsakymo matyti, kad jame buvo pateiktos nuorodos į kitus atsakovės priimtus dokumentus bei pateikta nemažai informacijos, tačiau konkrečiai ir aiškiai neatsakyta, ar Papildomi pirkimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 buvo atlikti laikantis išimtinių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir teisėtai pasirenkant neskelbiamų derybų būdą ir ar Papildomos sutartys 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 laikytinos teisėtomis viešųjų pirkimų sutartimis. Teismo nuomone, atsakymo pateikimas nukreipiant į kitus atsakymus, atsižvelgiant į tikslą, kurio buvo siekiama užduotais klausimais, negali būti laikomas tinkamu. Į atsakovę buvo kreiptasi siekiant gauti tikslius atsakymus į su viešaisiais pirkimais susijusius klausimus, o ne gauti nuorodas, kur būti galima rasti informacijos, ją išsianalizuoti ir pačiai Panevėžio apygardos prokuratūrai pasidaryti išvadas.

Septintame klausime atsakovės buvo klausiama, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas. Buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad pagal Pagrindinio pirkimo sutartį Tiekėjui, kuris pateikė Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymų, sumokėta 569 712 Lt valstybės įmonės lėšų, taip pat atsižvelgti į atsakymus į 1–6 klausimus.

Atsakydama į šį klausimą, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jai nebuvo pateikti Pagrindinės sutarties rezultatai (ataskaitos, rekomendacijos ir pan.), institucija negali daryti išvados, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas. Pažymėtina, kad norint įvertinti, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas, būtina pirkimo tikslą palyginti su gautais rezultatais ir tam nepakanka įvertinti pirkimo dokumentų bei sutarčių. Negavusi informacijos apie Pagrindinės sutarties rezultatus, Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai atsakė, kad negali daryti išvados, ar buvo pasiektas Pagrindinio pirkimo tikslas. Teismo nuomone, vien faktas, kad Pagrindinė sutartis buvo sudaryta su Tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, nėra pakankamas nustatyti, ar vykdant tokią sutartį buvo pasiekti Pirkimo tikslai.

Aštuntame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo klausiama, ar buvo pasiektas Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 tikslas. Buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad Pagrindinė sutartis sudaryta su Tiekėju, kuris pateikė Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, taip pat į tai, kad pagal Papildomas sutartis 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, šiam Tiekėjui viso sumokėta 22 946 906,01 Lt valstybės įmonės lėšų, taip pat atsižvelgti į atsakymus į 1–7 klausimus.

Atsakydama į šį klausimą, atsakovė atsižvelgiant į tai, kad jai nebuvo pateikti Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 rezultatai (ataskaitos, analizės ir pan.), nurodė, kad negali daryti išvados, ar buvo pasiektas Papildomų pirkimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 tikslas. Teismas konstatuoja, kad negavusi informacijos apie Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 rezultatus, atsakovė pagrįstai atsakė, kad negali daryti išvados, ar buvo pasiektas Papildomų pirkimų tikslas.

Devintame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo prašoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo teisėtumo bei galimybių aiškiai ir suprantamai nustatyti sutarties objektą aspektu įvertinti Papildomų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 objekto aprašymo dalį „esant poreikiui ir tik atskirai tai užsakius Perkančiajai organizacijai“. Buvo prašoma atsižvelgti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo suformuotą teisės taikymo praktiką dėl galimybės aiškiai nustatyti sutarties objektą.

Atsakovė, atsakyme į šį klausimą nurodė, kad jos nuomonė dėl paslaugų įsigijimo esant poreikiui ir tik atskirai užsakius Perkančiajai organizacijai pateikta 1–2 atsakymuose. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymų į Panevėžio apygardos prokuratūros 1–2 klausimus matyti, kad juose buvo analizuojami Pagrindinio pirkimo dokumentų ir Pagrindinės sutarties atitiktis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų principų nuostatoms, tačiau, kaip jau minėta, atsakymai buvo pripažinti netinkamais ir neaiškiais. Iš minėtų atsakymų turinio nėra aiški Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija: buvo įmanoma aiškiai ir suprantamai nustatyti sutarties objektą ar ne.

Dešimtame klausime atsakovės buvo prašoma atsakyti, ar teisėtai Perkančioji organizacija pasirinko tiekėjų pasiūlymus vertinti remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi, kurio sudėtinės dalys – kaina ir terminas; ar toks Perkančiosios organizacijos pasirinkimas nesukūrė nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų konkurencijai, ar nediskriminavo kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo pripažinti laimėjusiais, ar nediskriminavo kitų pirkime nedalyvavusių potencialių tiekėjų. Buvo prašyta atsižvelgti į tai, kad pirkimo objektas į dalis nesuskaldytas, laiko kriterijus buvo lemiamas nustatant laimėtoją, nors pavyzdžiui, tokių paslaugų kaip atstovavimas arbitraže, ar derybose, suteikimo laikas nepriklauso nuo tiekėjo valios ir jis negali įsipareigoti šių paslaugų suteikti per konkretų apibrėžtą laiko tarpą, taip pat į tai, kad nesivadovaujant šiuo kriterijumi, paslaugos galėjo būti suteiktos už mažesnę kainą, į tai, kad pasirinkus kitokį pasiūlymų vertinimo kriterijų, pirkime galėjo dalyvauti kiti Lietuvos ir užsienio valstybių tiekėjai, taip pat galėjo būti pasitelkti kiti Lietuvos ir užsienio valstybių subrangovai, atsakant į šį klausimą nurodyti 2014-03-27 rašte Nr. 4S-1028 Viešųjų pirkimų tarnybos padarytos išvados, kad Perkančioji organizacijai pasirenkant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, atsakovė nenustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimų, motyvus, nes minimame rašte šios Viešųjų pirkimų tarnybos išvados motyvai nenurodyti.

Atsakydama į šį klausimą, atsakovė pažymėjo, kad dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus savo nuomonę išdėstė pirmame atsakyme, taip pat atsakymą susiejo ir su savo 2014-03-27 raštu Nr. 4S-1028. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į Pagrindinio pirkimo dokumentų reikalavimus, laiko kriterijaus nevertėtų laikyti lemiamu nustatant laimėtoją, nes Pagrindinio pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad vertinimo kriterijui „kaina“ suteikiamas lyginamasis svoris 70, o kriterijui „paslaugų suteikimo terminas“ – lyginamasis svoris 30. Be to, visiems tiekėjams buvo taikomi vienodi pasiūlymų vertinimo reikalavimai, pirmiausia atplėšiami pasiūlymų vokai, kuriuose nurodytas „paslaugų suteikimo terminas“, atliekamas techninių duomenų vertinimas, tada atplėšiami antri vokai su pasiūlymo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad Perkančioji organizacija pasirinko tarptautinę atviro konkurso procedūrą, pasiūlymus galėjo teikti tiek Lietuvos, tiek užsienio tiekėjai, subranga nebuvo ribojama. Teismo nuomone, šis atsakymas taip pat negali būti laikomas aiškiu ir motyvuotu. Viešųjų pirkimų tarnybos buvo konkrečiai klausiama, ar teisėtai buvo pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus ir ar toks Perkančiosios organizacijos pasirinkimas nesukūrė nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų konkurencijai, tačiau nei į vieną iš šio klausimo dalių nebuvo atsakyta tinkamai. Teiginys, kad visi tiekėjai galėjo teikti pasiūlymus, negali būti laikomas pagrindžiančiu neapribotą konkurenciją.

Vienuoliktame klausime Viešųjų pirkimų tarnybos buvo prašoma atsakyti, ar Perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, nediskriminavo kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo pripažinti laimėjusiais ir leido Perkančiajai organizacijai sudaryti tokią pirkimo sutartį, kuria racionaliai panaudojant valstybės įmonės lėšas būtų galima įsigyti reikalingų paslaugų. Atsakant į šį klausimą, atsakovės prašyta atsižvelgti į tai, kad kiti tiekėjai, kurių kvalifikacija buvo pripažinta atitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimus, siūlė paslaugas suteikti už mažesnę kainą, nei pasiūlė Tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija sudarė Pagrindinę sutartį.

Atsakydama į šį klausimą, Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad dėl Pagrindinio pirkimo (Audito ataskaitoje nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nesilaikymo ir minimų pažeidimų) atsakymus pateikė 2014-03-27 rašte Nr. 4S-1028. Papildydama 1, 2, 3, 4, 6, 9 ir 10 atsakymus, atsakovė atkreipė dėmesį, kad kitų tiekėjų (kurių kvalifikacija buvo pripažinta atitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimus, siūlė paslaugas suteikti už mažesnę kainą, nei pasiūlė Tiekėjas, su kuriuo Perkančioji organizacija sudarė Pagrindinę sutartį) pasiūlymų vertinimas vien tik pagal kainą prieštarautų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Teismo nuomone, šiame atsakyme pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija taip pat nėra aiški. Jame visiškai neatsakyta, ar Perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, nediskriminavo kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų.

Išanalizavus Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų atsakymų turinį, akivaizdu, kad didžioji dalis institucijos pateiktų atsakymų buvo neaiškūs, nekonkretūs, juose pateikta tam tikra informacija, tačiau konkrečios išvados nedaromos, ar daromos tokios, kad iš jų nėra aiški atsakovės pozicija. Pažymėtina, kad į šią instituciją, kaip vykdančią Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją bei kontroliuojančią, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų paslaugų ir pan., buvo kreiptasi siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui svarbių duomenų, taigi buvo labai svarbu, kad į pateiktus klausimus būtų buvę atsakyta konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, kaip buvo suformuluoti klausimai, kad neliktų vietos interpretacijoms, tačiau atsakovė to nepadarė. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba neatliko detalios Pirkimų bei Pirkimų sutarčių analizės bei jų atitikties teisės aktų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos prokuratūros prašymas pripažįstamas pagrįstu, o atsakovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka atlikti detalų Pagrindinio bei Papildomų pirkimų ir atlikus juos pasirašytų sutarčių teisėtumo įvertinimą bei pateikti aiškius ir konkrečius atsakymus į Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2015-04-16 rašte Nr. 6-S-10658 suformuluotus klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą tenkinti.

panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-30 raštą Nr. 4S-4296 „Dėl konsultacinių, teisinių paslaugų, vykdant pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo vertinimą, pirkimų įvertinimo“ ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą pateikti atsakymus į Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2015-04-16 rašte Nr. 6-S-10658 suformuluotus klausimus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.