Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal BK 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, pasiūlė didesnį negu vienas MGL vertės kyšį valstybės tarnautojams, o būtent: 2016 m. gegužės 23 dieną apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. norėdamas, kad nebūtų įformintas surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., už Kelių eismo taisyklių 17 punkto numatytą reikalavimų pažeidimą bei grąžintas vairuotojo pažymėjimas, tiesiogiai žodžiu pasiūlė 200 eurų kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui J. B. ir vyresniajam tyrėjui V. B..

Kaltinamasis J. K. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną namuose Šedbarų kaime jis buvo išgėręs apie 250 gramų degtinės, jautėsi apsvaigęs. Vakare jis sugalvojo, kad reikia savo automobilį Mazda 323 nuvaryti į garažą (duomenys neskelbtini). Būdamas neblaivus jis vairavo automobilį, išvažiavo iš savo namo kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jį sustabdė policijos pareigūnas. Jis pareigūnui pateikė dokumentus. J. K. paaiškino, kad jis neprisimena, ar pareigūnams siūlė pinigų, kad jį paleistų, nerašytų protokolo už padarytą pažeidimą. Neprisiminti gali dėl girtumo ir dėl to, kad šiaip yra prastos atminties. Tačiau jis neneigia, kad galėjo pareigūnams pasiūlyti pinigų, kad jį paleistų ir neįformintų įvykio. Kiek pinigų galėjo pasiūlyti pareigūnams, jis neprisimena, žino, kad su savimi turėjo 30 eurų. Jis sutinka, kad policijos pareigūnai teisingai nurodo įvykio aplinkybes. Jis žinojo, kad pareigūnams siūlyti ar duoti kyšį yra draudžiama ir yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neprisimena, ar pareigūnai jį įspėjo dėl atsakomybės už kyšio davimą ir siūlymą. Įvykio vietoje jis nedavė savo mašinos, kad vairuotų sūnaus draugė, todėl jo mašiną policijos pareigūnai nuvežė į aikštelę. Jis negali paaiškinti, kodėl nedavė mašinos vairuoti atėjusiai blaiviai merginai. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, prašo perduoti jį sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. kaltė įrodyta.

Liudytojas J. B. parodė (l. 37-39), kad 2016 m. gegužės mėn. 23 d. apie 18 val. dirbant kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniuoju tyrėju V. B. buvo gautas nurodymas skubiai nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijoje, kur policijos pareigūnas yra sulaikęs neblaivų vairuotoją ir jam reikalinga pagalba. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) rado Radviliškio r. PK KPS viršininką S. M. ir Kelmės r. PK KPS OG tyrėją I. B.. S. M. vilkėjo tarnybinę uniformą ir paaiškino, kad apie 17.50 val. važiuodamas iš tarnybos į namus savo nuosavu automobiliu, keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo ribose pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė. S. M. įtarė, kad vairuotojas neblaivus, todėl iškvietė policijos pareigūnus. I. B. paaiškino, kad vairuotojas vengia tikrintis blaivumą. Jis pasiėmęs alkotesterį, priėjo prie Mazda 323 vairuotojo J. K. ir jam paaiškino, kad reikės pasitikrinti blaivumą. J. K., apžiojęs kandiklį laikė burnoje, tačiau oro nepūtė. Dar kartą paaiškinus, kaip pūsti į alkotesterį, vairuotojas orą pūtė ne į kandiklį, o pro šalį, bandė traukti orą. J. K. apie 10-15 kartų buvo bandoma patikrinti blaivumą, tačiau jis nepūtė oro. Vairuotojui buvo išaiškinta atsakomybė dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, tačiau jis į alkotesterį tinkamai nepūtė, o paskui visiškai atsisakė tikrintis, aiškino, kad jau pūtė ir daugiau to nebedarys. Kaip J. K. vengė pasitikrinti girtumą matė ir kartu buvę pareigūnai V. B., I. B. ir S. M.. J. K. jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nušalino jį nuo vairavimo. Padavus vairuotojui pasirašyti administracinio teisė pažeidimo protokolą ir jį perskaičius, J. K. tikino girtas nevairavęs, aiškino, kad yra tik truputį išgėręs ir pasirašyti atsisakė. Pildant dokumentus prie jų privažiavo R. S., kuri paaiškino esanti vairuotojo sūnaus draugė ir paklausė, ar galės paimti J. K. automobilį. Vairuotojas nesutiko perduoti savo automobilio sūnaus draugei. Buvo iškviestas vilkikas J. K. automobiliui nuvežti, nes transporto priemonė stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Laukiant vilkiko J. K. jam ir V. B. pasakojo, kad jis yra buvęs milicininkas, klausė, kada jam bus grąžintas vairuotojo pažymėjimas, aiškino, kad ankščiau kolegas paleisdavo. J. K. dar kartą buvo paaiškinta, kad jam jau surašytas protokolas ir jo vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas iki teismo. J. K. pradėjo prašyti, kad neįformintų įvykio ir gražintų jam vairuotojo pažymėjimą, klausė kiek turėtų jiems sumokėti, kad jam grąžintų vairuotojo pažymėjimą ir jį paleistų. V. B. jį įspėjo, kad už kyšio siūlymą policijos pareigūnui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas toliau prašė, kad jo pažeidimas nebūtų užfiksuotas ir pasiūlė už tai 200 eurų. Kadangi vairuotojas buvo jau įspėtas dėl kyšio siūlymo, tačiau nepaisant to, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasiūlė 200 eurų, todėl apie kyšio siūlymą buvo informuotas OVS specialistas ir iškviesta operatyvinė grupė. Nusikalstamos veikos laikas buvo užfiksuotas pagal tarnybinio automobilio laikrodžio parodymus. Įvykio metu J. K. piniginės išsitraukęs nebuvo, rankose pinigų neturėjo, jis tik tiesiogiai žodžiu jiems pasiūlė 200 eurų kyšį, už tai, kad nebūtų įformintas pažeidimas.

Liudytojas V. B. parodė analogiškai (l. 29-31).

Įvykio vietos apžiūros protokole (l. 9-13) užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini), ten stovi policijos tarnybinis automobilis Mitsubisha Pajero su policijos skiriamaisiais ženklais.

Kaltinamasis J. K., siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos, vykdant įgaliojimus, t. y, kad pareigūnai neįformintų surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo už ATPK 126 str. 4d. pažeidimą, pasiūlė valstybės tarnautojams didesnį negu vienas MGL vertės kyšį, todėl jis padarė apysunkį nusikaltimą ir jo veika atitinka BK 227 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59str,1d.2p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Sprendžiant kaltinamojo J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, yra pateiktas A. K. prašymas atiduoti jos sutuoktinį, kaltinamąjį J. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad su J. K. susituokė ir kartu gyvena keturiasdešimt trejus metus. Ji nurodė mačiusi, kad policijos pareigūnai sustabdė vairuojantį neblaivų jos vyrą, ji matė, kad J. K. nedavė mašinos, kad į garažą nuvarytų sūnaus draugė, tada ji nuėjo toliau ir nematė, kas vyko. Ji nežino, ar J. K., kalbėdamas su pareigūnais turėjo pinigų, bet pasitaiko, kad jis neblaivumo būklėje elgiasi visiškai neapgalvotai ir nesuprantamai. Tačiau po įvykio ji kalbėjo su J. K., mato, kad jis labai gailisi dėl vairavimo esant neblaiviu ir dėl kyšio davimo. Ji mano, kad gali padaryti teigiamą įtaką savo vyrui J. K., kad šis ateityje nusikalstamų veikų nedarytų.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą,

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40str.3d.).

Kaltinamojo J. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, (BK 12 str.), jis nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teistas. Jis visiškai pripažino savo kaltę, nors neprisimena įvykio aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Jis yra baustas administracine tvarka, kitų neigiamai jo asmenį charakterizuojančių duomenų nėra gauta. Iš išdėstytų asmenį charakterizuojančių dokumentų yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

K., padarydamas nusikalstamą veiką, turtinės žalos nepadarė.

Pateikti duomenys apie laiduotoją A. K. – neteista, nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, vienoje darbovietėje dirba daugiau nei trisdešimt metų, yra gerai charakterizuojama – leidžia teismui daryti išvadą, jog ji pagal savo pozityvias asmenines savybes darys teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, kaltinamajam J. K. ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms ir A. K. prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., padarymą pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą, kad J. K. paskyrus gynėją, valstybė turėjo 34,74 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka gynėjas yra būtinas, gynėjo paskyrimas nepriklausė nuo kaltinamojo valios, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo priteisti iš kaltinamojo išlaidas advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. K. perduoti laiduotojos A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.