Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-15 · Civilinė byla Nr. 2S-217-513/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
2S-217-513/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01670-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
R. S.
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-217-513/2015Teisėja Diana Navickienė (Proceso Nr. 2-25-3-01670-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 128.15.2; 106.3; 106.4; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai nuosavybės teisę į 14190/283700 dalių 28,370 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – įpareigojo pareiškėją pateikti patikslintą pareiškimą bei tiek procesinių dokumentų priedų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir suinteresuotiems asmenims. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, dėl kurio pareiškėja kreipiasi siekdama įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, priklauso S. S., todėl negalima teigti, kad nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį niekam nepriklauso. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nurodė, kad pareiškėja turėtų tikslinti pareiškimo reikalavimą, atitinkantį pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, ir galimai nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti S. S. priklausančią žemės sklypo dalį, priėmė jos palikimą ir turi teisę įregistruoti nuosavybės teisę į 14190/283700 žemės sklypo dalių, esančių Kretingos r. sav., Imbarės sen., Reketės k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šioje byloje (duomenys neskelbtini) suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti Valstybinė mokesčių inspekcija bei galimi mirusios S. S. įpėdiniai.

Šalies argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą ji nėra mirusios S. S. įpėdinė, todėl negali priimti po jos mirties likusio palikimo, taigi ir kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad S. S. vardu daiktinės teisės VĮ Registrų centre neįregistruotos. Mano, kad teismui pateikta pakankamai įrodymų bylai nagrinėti iš esmės ir įgyjamosios senaties faktui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo pareiškėją ištaisyti pareiškimo trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui (kokiems asmenims) ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja prašo nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo į 14190/283700 dalių 28,370 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktą. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti CPK 531 str. įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas, daikto valdymo terminas, nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, taip pat nurodyta, ar nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Iš minėtos normos akivaizdu, kad pareiškimo priėmimo stadijoje reikalaujama nurodyti, tačiau ne įrodyti šiuose CPK 531 str. 1–5 punktuose reglamentuotas aplinkybes. Pareiškimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė nėra vertinami, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti pareiškėjos pateiktų duomenų ir konstatuoti, kad pareiškimas neatitinka CK 4.69 str. nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68–4.71 str. nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia teismo dėmesį, kad jei teismui pareikšto pareiškimo reikalavimai yra neaiškūs, teismas gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti pareiškimo reikalavimus, tačiau negali to laikyti ieškinio trūkumu bei įpareigoti pareiškėją pareikšti kitokio pobūdžio reikalavimus. Procesinio dokumento dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra į teismą besikreipiančiojo asmens išimtinė teisė.

Tai, kad pareiškime nenurodyti, teismo nuomone, būtini įtraukti į bylą suinteresuoti asmenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikoma pareiškimo trūkumu, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama ir būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio, įrodymų, taip pat ir būtinų įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenų gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 115 str. 4 d., 230 str. 1 d.), o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas ir atitiktis įgyjamosios senaties taikymo sąlygoms, šiuo atveju gali turėti reikšmės tik sprendžiant dėl pareiškimo reikalavimo pagrįstumo, o ne pareiškimo priėmimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą ir nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teismo nustatyti trūkumai – pareiškėjos įpareigojimas pateikti pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo – yra nepagrįsti ir neatitinka trūkumo šalinimo instituto tikslų. Teismas negali įpareigoti pareiškėjo pateikti pareiškimą ir jame suformuoti kitokio pobūdžio reikalavimus, nes savo teisių gynimo būdą pasirenka į teismą besikreipiantis asmuo, o teismas priimtą pareiškimą privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises kreiptis į teismą, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutartis naikintina. Kadangi, remiantis CPK nuostatomis, tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 336?339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Irma Čuchraj