Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-10 · Administracinė byla Nr. AS-444-244-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-10
Bylos Nr.
AS-444-244-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
individualios įmonės D
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr.AS444–244/2008Procesinio sprendimo kategorija 54. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės D. V. firmos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės D. V. firmos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

IĮ D. V. firma 2008 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-45 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo individualiai įmonei D. V. firmai“, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 18 iki 8 val. pareiškėjo valdomos parduotuvės specializuotame skyriuje, esančiame E. Ožeškienės g. 7, Kaune.

Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, iki tol, kol ginčas tarp šalių bus išspręstas galutinai. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad įmonės darbo laiko ribojimas neabejotinai sukels itin skaudžias pasekmes, nes įmonė buvo įsteigta tam, kad būtų vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. Įmonės pardavimai vėluoju paros metu yra didžiausios įmonės pajamos, kurių įmonė neteks apribojus jos veiklos laiką, o dėl to bus stabdoma įmonės veikla, netinkamai vykdomos sutartys su užsakovais ir nuomotojais, be darbo liks dalis darbuotojų. Jei bylos nagrinėjimas užtruks, pareiškėjas gali būti priversta likviduotis arba skelbti bankrotą.

II.

2008 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl tai, kad dėl prekybos laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pajamų, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo. Tuo atveju, jei skundžiamas sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, žala, atsiradusi dėl tokio sprendimo, galės būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teigti, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas pareiškėjo naudai, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Kaip svarbia aplinkybę netenkinti pareiškėjo prašymo teismas nurodė tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į policijos pranešimą, dėl nusikaltimų, padarytų 2007 m. visą parą alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės prieigose (registruotos 55 nusikalstamos veikos) bei neigiamo įvaizdžio miestui, todėl tikėtina, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį ir taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teigia, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, jis realiai sukels neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą gali būti neįmanomas. Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti turtinę žalą, kurią jis patirtų.

Pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo nutarties argumentu, kad aplinkybė, jog dėl prekybos apribojimo laiko jis gali prarasti dalį pajamų, patirs žalą, nėra reikšminga sprendžiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Kadangi įmonė prekiauja alkoholiu, todėl visiškai suprantama, kad šią prekę žmonės perka po darbo vakare, o ne dieną, t. y. pagrindinis prekės pardavimas vyksta po 18 valandos. Pareiškėjos nuomone, prekybos uždraudimas nuo 18 val. reiškia ne ką kitą, o siekimą likviduoti parduotuvę. Jos teigimu, iki sprendimo priėmimo, paros apyvarta parduotuvėje siekė 3000–4000 Lt, o šiuo metu ji yra sumažėjusi iki 1000 Lt.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad įmonėje dirba 5 darbuotojai, kuriuos, jis bus priverstas atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ir išmokėti jiems kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, nes įmonėje nėra darbo. Be to, įmonė patirs nuostolius dėl netinkamo sutarčių vykdymo, teks mokėti baudas bei delspinigius.

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog įmonė buvo įsteigta būtent, kad būtų vykdoma prekyba visą parą bei kad ši parduotuvė veikė nuo 2000 m. sausio mėnesio, o parduotuvės prieigose ar pačioje parduotuvėje nėra registruota nei vienos nusikalstamos veikos ar nusižengimo. Jo įsitikinimu, pranešimas policijai yra konkurentų siekis likviduoti parduotuvę, todėl Kauno apygardos administracinis teismas, nevertindamas šių aplinkybių, pažeidė lygiateisiškumo bei įrodymų vertinimo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tad jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz. administracinės bylos Nr. AS5 – 375/2005, Nr. AS15-183/2006 ir kt.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas.

V.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. T-45 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo individualiai įmonei D. V. firmai“, kurio galiojimą prašoma sustabdyti, yra administracinis aktas, kuriuo apribota pareiškėjos ūkinė veikla. Todėl svarstant dėl šio administracinio akto sustabdymo turi būti įvertinti pareiškėjos ir atsakovo interesai bei ieškoma šių interesų pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, vadovavosi tuo metu byloje esančiais įrodymais, todėl pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodė galimą patirti didelę žalą, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realų tokios žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo metu įrodymų, patvirtinančių galimą žalos dydį, nebuvo. Tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, pagrindžia poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į poreikį reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išspręsti operatyviai, į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemones gali taikyti tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta šiuos įrodymus galimus pateikti apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 138 str. 3 d., 148 str.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimų nuostolių netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės ginčo nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad pareiškėjo pajamų sumažėjimas dėl laiko apribojimo nėra ta aplinkybė, dėl kurios negalima atkurti iki ginčijamo sprendimo taikymo buvusios padėties. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas (b.l. 15) prekybos alkoholiu laiko apribojimus nustatė nuo 2008 m. kovo 7 d., tačiau kartu su atskiruoju skundu pateikti tik vasario mėnesio kasos pajamų orderių (b.l. 64–78) ir pajamų inkasavimo čekių kopijos (b.l. 79–83), atspindinčios prekių apyvartą laikotarpiu, kai minėtas sprendimas nebuvo taikomas. Ir nors pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad po skundžiamo sprendimo taikymo pradžios įmonės paros apyvarta sumažėjo nuo 3000–4000 Lt iki vidutiniškai 1000 Lt, iš pareiškėjo pateiktos informacijos apie kasos aparato įplaukas už 2008 m. vasario mėnesį (b.l. 63), matyti, kad parduotuvės apyvarta nuo 20 iki 8 val. sudaro apie 51 proc. visos paros apyvartos. Tokiu atveju nuo 18 iki 8 val. apribojus pagrindinės prekės – alkoholio, prekybą, yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, dėl ko galima pagrįstai teigti, kad pasunkės pareiškėjo įsipareigojimų darbuotojams, užsakovams bei kitiems asmenims vykdymas. Jeigu Kauno apygardos administraciniam teismui priimtų pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali patirti nuostolius. Šiuos nuostolius galėtų padidinti tai, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui pareiškėjui gali tekti atleisti dalį darbuotojų, mokėti jiems išeitines kompensacijas, gali sutrikti įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymas. Jei išnagrinėjus bylą būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, dėl žalos atlyginimo gali kilti nauji teisminiai ginčai.

Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo interesų. Sprendimas riboti pareiškėjo parduotuvės darbo laiką buvo grindžiamas sudėtinga kriminogenine situacija, kurią lemia alkoholinių gėrimų pardavimas naktį. Pirmosios instancijos teismas su šiuo motyvu sutiko, nurodydamas, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant subalansuoti pareiškėjo ir atsakovo interesus, kol nagrinėjama byla, siekiant išvengti neproporcingos žalos pareiškėjui, tačiau tuo pačiu nepažeisti ir atsakovo bei visuomenės interesų, skundžiamas administracinis aktas stabdytinas iš dalies. Atsižvelgdama į įprastinį parduotuvių darbo laiką nuo 8 iki 22 valandos, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjo ir atsakovo interesų pusiausvyrą užtikrintų tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, jei administracinio akto galiojimas būtų sustabdytas toje apimtyje, kurioje jis nustato draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 18 iki 22 valandos, o likusioje apimtyje akto galiojimas nebūtų stabdomas. Tai leistų pareiškėjai išvengti neproporcingų nuostolių atsiradimo, o tuo pačiu nepaneigtų ir atsakovo interesų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis keistina ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo individualiai įmonei D. V. firmai“ galiojimas ta apimtimi, kuria nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniai gėrimais nuo 18 iki 22 val., sustabdytinas iki teismas priims sprendimą šioje administracinėje byloje.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama. Teismas nevertina įrodymų tikrumo, jų įrodomosios reikšmės, nepasisako dėl byloje taikytinų teisės normų, o tik vertina, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

Byloje yra duomenys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-749 buvo patikslinta licencija verstis prekyba alkoholiniai gėrimais, leidžiant prekiauti nuo 8 iki 18 valandos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria pritaikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra pagrindas pakartotinai kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl licencijos patikslinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo individualios įmonės D. V. firmos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti.

Pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo individualiai įmonei D. V. firmai“ dalies, kuria nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniai gėrimais nuo 18 iki 22 valandos, galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius