Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorės Daivos Brudnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994-07-05 pagal LR BK 225 str. 2 d.;

2) 2011-04-07 pagal LR BK 284 str. 1 d. bauda 3 MGL dydžio (390 Lt), bauda sumokėta 2011-06-06,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. 2013 m. gegužės 28 d., apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs sutuoktinę R. U. už rankų ir jas užsukęs tampė nukentėjusiąją R. U. po kambarį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą, - tokia savo neteisėta veika padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 30), taip pat įrodo: nukentėjusiosios R. U. parodymai (b. l. 2, 10, 21-22, 24), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 3-6), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 25), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 9, 11, 17, 18) bei kita bylos medžiaga.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis mušdamas smurtavo tuo sukeldamas žmogui fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

BK 140 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos sąlygomis sutinka (b. l. 47).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-06-11 pranešė nukentėjusiajai (b. l. 48). Duomenų, kad nukentėjusioji būtų pasinaudojusi teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pobūdį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu galioja paskirtos ir nebaigta vykdyti administracinė nuobauda (b. l. 36-37, ATPK 36 str.), nedirba, teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu ir sąlygomis, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) per teismo nustatytą laiką neatlygintinai dirbti nustatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir skirti bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 31-32).

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.