Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovui advokatui Artūrui Cibulskui (nuotoliniu būdu), atsakovui V. L., trečiajam asmeniui S. P. (S. P.), išvadą teikiančios institucijos atstovei Agnei Artamonovai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo S. P. (S. P.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovas V. L. nėra vaiko A. L. tėvas, panaikinti A. L. gimimo įraše duomenis apie tėvą V. L.. Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu, tačiau nesusiklosčius šeimyniniam gyvenimui, šalys nuo 2018 m. pabaigos kartu nebegyvena ir jokių santykių nepalaiko. 2019-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-42173-930/2019 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka buvo nutraukta. Nuo 2019 m. pradžios ieškovė pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu S. P., tarp jų užsimezgė artimi santykiai, jie apsigyveno kartu. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. L., kurio tėvu buvo įregistruotas atsakovas, kadangi po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų. Biologinis vaiko tėvas – trečiasis asmuo S. P. savo tėvystę pripažįsta ir norėtų ją įteisinti, jis padeda ieškovei vaiką auginti, jį išlaiko. Todėl vaiko gimimo dokumentuose turėtų būti įrašytas tikrasis vaiko tėvas – trečiasis asmuo S. P.. Nuginčijus atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu, ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu S. P. kreipsis dėl tėvystės pripažinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog nepilnametis A. L. nėra atsakovo sūnus, kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo S. P. pradėjo kartu gyventi nuo 2019 metų pradžios ir iki pastojant ji jau pusę metų gyveno su trečiuoju asmeniu S. P..

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog ieškovei gimusio vaiko tėvu buvo įregistruotas dėl objektyvių priežasčių, įtvirtintų CK 3.140 straipsnio 2 dalyje, kadangi po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nebuvo praėję 300 dienų. Atstovas prašė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo, kadangi tokia situacija susiklostė ne dėl atsakovo kaltės.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu, kadangi nėra ieškovei gimusio vaiko biologinis tėvas. Iširus santuokai artimų santykių su ieškove nebeturėjo. Vaikas jo vardu įregistruotas užsitęsus santuokos nutraukimo procesui.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. P. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog yra visiškai įsitikinęs savo tėvyste nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad kartu su ieškove apsigyveno 2019 m. pradžioje. Vaikas yra labai panašus į jį. Jis išlaiko vaiką, po teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo priėmimo, kartu su ieškove vyks pas notarą, kad būtų pripažinta jo tėvystė.

9. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Tarnyba sutinka, jog ieškinys pareikštas vaiko interesais, jo teise žinoti savo tikrąją kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

10. Atsakovui pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

12. Remiantis į bylą pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-42173-930/2019, 2019 m. gruodžio 31 d. nutraukta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo pasekmių paaiškino, jog daugiau nei metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Iš pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. L., kurio tėvu įregistruotas atsakovas V. L.. Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis duomenų apie tėvą įrašo pagrindu buvo šalių santuokos sudarymo įrašas (popierinio el. bylos priedo l. 2).

13. Daroma išvada, kad atsakovas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše buvo įrašytas remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi, nes vaikas gimė po šalių santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų.

14. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

15. Šalys tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas V. L. nėra ieškovei gimusio sūnaus A. L. tėvas. Iš dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. pradžios gyvena su trečiuoju asmeniu S. P. (pradėjo gyventi kartu dar iki ieškovei pastojant). Trečiasis asmuo S. P. yra visiškai įsitikinęs savo tėvyste nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu.

16. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

17. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo paaiškino, jog po teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo kreipsis į notarą dėl trečiojo asmens tėvystės nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu nustatymo. Todėl teismas vertina, jog nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebus pažeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

19. Ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi. Ieškovė teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi 2020-08-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1650-8361 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-22 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-1262, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 270,94 Eur suma (advokato užmokestis). Byloje taip pat susidarė 13,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

20. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21. Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir nuginčyti atsakovo tėvystę vaiko atžvilgiu bei, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, po santuokos su atsakovu nutraukimo nepraėjus 300 dienų, susilaukė trečiojo asmens S. P. vaiko, dėl ko vaiko tėvu įregistruotas atsakovas. Konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, pripažino jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvavo teismo posėdyje, todėl jo procesinis elgesys buvo tinkamas.

22. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į atsakovo procesinį elgesį, į ieškovės atstovo prašymą atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. L. valstybės naudai nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.