Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. J. (G. J.) gynėjo advokato Valentino Staugaičio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria įtariamajam G. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo G. J. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. (pravardė „G“) įtariamas tuo, kad ne vėliau kaip 2008 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dalyvaudamas D. K., pravarde „D“ ir E. D., pravarde „B“, vadovaujamojo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. K. (S. K.), pravarde „L“, E. D. (E. D.), pravarde „Č“, A. M. (A. M.), pravarde „M“, V. J., pravarde „J“, A. K., A. U., R. B., L. P., pravarde „L“, A. V., A. U., E. R., M. T. (M. T.), O. R. (O. R.), M. G., pravarde „G“, A. V., J. G. (J. G.), pravarde „V“, A. K., M. V. (M. V.), pravarde „G“, L. K., T. I. (T. I.), disponavo įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizavo, augino kanapes, neteisėtai laikė aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

G. J. vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų D. K. ir E. D. nurodymus, kartu su S. K., E. D., A. M., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose, E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.

Tokie G. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, G. J. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio 4 d., neteisėtai įgijo ir miške, esančiame prie (duomenys neskelbtini) rajone, neteisėtai laikė didelį kiekį – 197,259 g gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,789 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 66,871 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias 2010 m. rugpjūčio 4 d. apie 16 val. 30 min., prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, vykusio susitikimo su V. S. (V. S.) metu už 1 600 Lt jam pardavė, nurodydamas minėtų psichotropinių medžiagų buvimo vietą. V. S. nuvykęs į G. J. nurodytą vietą, t. y. prie (duomenys neskelbtini) rajone, šias psichotropines medžiagas paėmė.

Tokie G. J. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

G. J. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi įtariamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. balandžio 5 d.

Gynėjo nuomone, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepagrįstas. Skiriant (pratęsiant) kardomąją priemonę – suėmimą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK nuostatomis, atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus. Gynėjas skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad suimtasis G. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, aštuonių mėnesių kūdikį, kuriuo dėl suėmimo negali rūpintis, praeityje neteistas.

Įtariamojo G. J. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjo Valentino Staugaičio skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. J. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam G. J. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, liudytojos J. D. parodymai, įtariamojo V. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo G. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas G. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek teismų praktika matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. G. J. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką darė dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkiolikos metų. Pažymėtina, kad G. J. iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracine tvarka (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad G. J. administracine tvarka nebaustas). Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis G. J. būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinis teismas taip pat atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad suimtasis G. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, aštuonių mėnesių kūdikį, kuriuo dėl suėmimo negali rūpintis, praeityje neteistas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu G. J. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK reikalavimų ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas. Be to, skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo G. J. gynėjo advokato Valentino Staugaičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.