Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N., kandidatuodama į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus vienmandatėje rinkiminėje apygardoje 2012-10-25 apie 17.44 val. ties Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centru, esančiu Naftininkų g. 11, Mažeikių m., pastatė mobilią kilnojamą politinę išorinę reklamą, neturėdama žemės savininko – Mažeikių rajono savivaldybės sutikimo ir tokiu būdu pažeidė išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarką bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁹ straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje L. N. kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą. Paaiškino, kad jei būtų žinosi, kad reikia leidimo tokiai politinei reklamai, būtų išsiėmusi leidimą. Nurodė, kad šeimoje vyras yra nedirbantis pensininkas, turi dukrą studentę, kurią išlaiko, taip pat turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, todėl dėl pažeidimo padarius išvadas, teismo prašo skirti jai mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą.

Teismo posėdyje liudytoja D. Š. nurodė, kad prieš antrą turą į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus Mažeikių kultūros centre buvo susitikimas su kandidate L. N.. Prie Kultūros centro buvo pastatyta kilnojama priekaba su mobilia L. N. politine reklama. Ji sužinojo iš Mažeikių seniūnijos, kad leidimas statyti politinę reklamą ant Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės išduotas nebuvo, todėl kreipėsi į policiją.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktas numato, kad draudžiama įrengti ir skleisti politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, politine reklama laikytina valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama laikoma taip pat politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartyje Nr. N261-3382/2010 konstatavo, kad „politinė reklama, kurios sklaidai naudojamas transporto priemonių eksterjeras, laikytina išorine politine reklama“.

Motyvuojamoji dalis

L. N. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-2195908-12, bendra įvykio informacija, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos raštu, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, fotonuotrauka, kurioje matyti, kad ant automobilinės priekabos pritvirtintuose stenduose patalpintas kandidatės L. N. rinkimų šūkis „Svarbiausia – žmogus, tikiuosi jūsų palaikymo ir antrame ture, Ačiū, kad balsuojate!”, liudytojos D. Š. bei administracinėn atsakomybėn traukiamos L. N. paaiškinimais, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog ji pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 301 str. 1 d.). Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, kad ji dirbanti, pasak jos, vyras nedirbantis pensininkas, jie išlaiko studentę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, ji už tokios rūšies pažeidimus niekada nebuvo bausta, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. N. pažeidimą padarė nesąmoningai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 200 Lt baudą (LR ATPK 30¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti L. N. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 207 ⁹ straipsnio 3 dalyje, ir paskirti, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) dydžio baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiustas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius