Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-15-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
1S-15-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-15-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 95-404 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d., paskiriant jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 5 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. spalio 26 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. M., jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. spalio 26 d. Komisijos nutarimą.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 95-404 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas jo atžvilgiu negalimas, nes jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai to nedraudžia. Nepagrįsti, A. M. vertinimu ir pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl jo ankstesnio teistumo, kadangi už jo ankščiau įvykdytą nusikalstamą veiką jis buvo nubaustas 6 MGL bauda, todėl remtis šiuo teistumu sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, tuo pačiu baudžiant jį antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, yra neteisinga.

Skundu apygardos teismui teigiama, kad A. M. elgesys pataisos įstaigoje vertintinas labiau teigiamai nei neigiamai. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka jis baustas nebuvo, yra 1 kartą skatintas. Atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, dėl ko buvo įdarbintas ir dirba iki šiol, dėl jo darbo jokių nusiskundimų nėra, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, o jo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu tesiekia 22 balus. Tuo tarpu tai, kad iki įkalinimo jis turėjo draugų, su kuriais ir įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuteistojo įsitikinimu, nėra niekaip susiję su jo lygtiniu paleidimu. Juo labiau, kad šiuo metu jokių ryšių su minėtais asmenimis jis nepalaiko ir nesirengia jų užmegzti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. M. priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Juo labiau įvertinus ir tai, kad A. M. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. M. 2015 m. liepos 21 d. buvo supažindintas su jo atžvilgiu sudarytu individualaus darbo planu, kurį aktyviai vykdant nuteistasis buvo įdarbintas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare. Bausmės atlikimo metu nesivadovavo kriminalinės subkultūros elementais, aktyviai vykdė gerbūvio gerinimo darbus, vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytų režimo reikalavimų nepažeidė, o už gerą darbą, elgesį bei socialinės reabilitacijos programų vykdymą buvo 1 kartą skatintas. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai konstatuota Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015 m. rugsėjo 30 d. pažymoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju A. M. ne tik vykdo, bet ir įvykdė jo individualaus darbo plane numatytas priemones, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių aplinkybių nepakanka. Būtina įvertinti ir A. M. pažangą bei jo paties pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, turi būti ypač akivaizdi.

Sutinkamai su 2015 m. rugsėjo 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Vertinant šio kriminogeninio veiksnio įtaką tolimesnei nuteistojo korekcijai, pažymėtina, jog nusikaltimą, už kurio padarymą A. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta. Visi bendrininkai veikė sistemingai, pasiskirstę užduotimis, kas, apygardos teismo įsitikinimu, ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors šiuo metu A. M. kategoriškai teigia laisvėje parinksiąs išimtinai socialų draugų ratą bei nebendrausiąs su kriminalinės orientacijos asmenimis, tačiau tokie nuteistojo teiginiai, atsižvelgiant į pakankamai trumpą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką (bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 4 d.), abejotini. Juo labiau įvertinus ir tai, kad šiuo metu A. M. palaiko artimus socialinius ryšius su savo draugais trumpalaikių pasimatymų metu. Abejonių pakankama A. M. elgesio korekcija kelia ir jo mąstymas bei nusikaltimo įvykdymo motyvai. Remiantis pateiktais duomenimis, nors nuteistasis ir geba identifikuoti turimas problemas, tačiau, gerai neapsvarstęs galimų pasekmių, jas spręsdamas, pasirenka greičiausią ir lengviausią sprendimo variantą, turi polinkį susitelkti į trumpalaikius sprendimus, neįžvelgdamas ilgalaikių problemų. Be to, iki nusikaltimo padarymo A. M. laikėsi nuomonės, jog sąžiningu, ne nusikalstamu, būdu užsidirbti nėra įmanoma, dėl ko ir nusikalto, tuo tarpu objektyvių duomenų (išskyrus paties nuteistojo teiginius), patvirtinančių, jog toks nuteistojo požiūris pasikeitė, vėlgi įvertinus dar labai trumpą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Pabrėžtina ir tai, kad savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu A. M. kategoriškai neigė ir nors šiuo metu savo kaltės neminimizuoja, tačiau toks nuteistojo elgesys, aukštesniojo teismo vertinimu, labiau sąlygotas nuteistojo siekio būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, nei jo nuoširdaus gailesčio dėl savo nusikalstamų veiksmų bei jais sukeltų pasekmių.

Sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus raštu „Dėl socialinės aplinkos ištyrimo“, nors A. M. ir yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą bei stebėti jo buvimą namuose (atvykimo ir išvykimo laiką), tačiau galimybės stebėti A. M. buvimo koordinačių už gyvenamosios vietos ribų, nėra, kas, įvertinus tai, jog nusikaltimas, už kurio padarymą A. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas už jo gyvenamosios vietos ribų, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistajam taikytiną intensyvią priežiūrą iš esmės daro mažareikšme bei neatitinkančia tikrosios intensyvios priežiūros esmės.

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad tai jau ne pirmas jo teistumas, kadangi ši aplinkybė labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šios aplinkybės įvertinimo nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi aptariamu atveju bausmės skyrimo klausimas nėra svarstomas, o įvertinti visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įpareigoja įstatymas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas