- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-4094-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02149-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto, viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto ir viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga Šiaulių universitetas, viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, viešoji įstaiga Lietuvos sporto universitetas, viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas, viešoji įstaiga Vilniaus technologijų, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos sporto universitetas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto atstovei J. K., viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto atstovei K. U.,
atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovei Olgai Pacevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto ir viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga Šiaulių universitetas, viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, viešoji įstaiga Lietuvos sporto universitetas, viešoji įstaiga Kauno technologijos universitetas, viešoji įstaiga Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, viešoji įstaiga Vilniaus dailės akademija, viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) ir VšĮ Mykolo Romerio universitetas (toliau – ir MRU) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymą V-837 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 3 d. įsakymas) ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija) iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ (toliau – ir Prašymas 1) ir pareiškėjo VšĮ Mykolo Romerio universiteto 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE(11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ (toliau – ir Prašymas 2).
Patikslintame skunde pareiškėjai nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-796 „Dėl įsakymo pakeitimo“ nuspręsta patvirtinti valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo vieną iš kriterijų, t. y. lėšos skiriamos tik toms aukštosioms mokykloms, kurios minimalų konkursinį stojamąjį balą 2019 m. taikė priimant studijuojančius asmenis ne tik į valstybės finansuojamas vietas, tačiau ir į valstybės nefinansuojamas vietas.
Atsakovės 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796, kuriuo pakeista atsakovės 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-744 3.2.3 punkte nustatyta lėšų paskirstymo kriterijaus formuluotė Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) yra pripažintas norminiu teisės aktu, todėl turėjo būti paskelbtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjai pabrėžia, kad oficialus norminio paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga teisės aktui įsigalioti. Jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu (LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-9-662/2018). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros
pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus
paskelbimo Teisės aktų registre. LVAT praktikoje vyrauja pozicija, kad subjektų pareiškimai
ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nagrinėjami įsigaliojusių norminių
administracinių aktų atžvilgiu. LVAT praktikos, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reglamentuojančias taisykles, apibendrinime (Pritarta Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų 2019 m. birželio 12 d. pasitarime) nurodyta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas įstatyme nustatyta tvarka, jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu. Todėl ir tokio akto teisėtumo tyrimas negalimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teisėkūros pagrindų įstatymu ir LVAT praktika 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas neįsigaliojo, todėl negalėjo sukurti teisių ir pareigų. Atsakovės 2020 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-837 buvo priimtas vadovaujantis neįsigaliojusiu norminiu teisės aktu, todėl yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į patikslintą pareiškėjų skundą su patikslintu pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovė nurodo, kad teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo išleistas ginčijamas įsakymas, nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo išsamiai nepasisako. Ministerijos nuomone, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas ginčijamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas, yra teisėti. Juos priimantys subjektai neviršijo savo įgaliojimų, jie neprieštarauja galiojantiems kitiems teisės aktams, yra aiškūs ir suprantami.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pripažinta, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-744 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-769 yra norminiai teisės aktai, jie yra paskelbti Teisės aktų registre.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-744 ,,Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisijos sudarymo ir kriterijų patvirtinimo“ ir jį keičiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-769 ,,Dėl įsakymo pakeitimo“ buvo išsiųsti visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms (pridedamos elektroninių laiškų kopijos), taigi vėlesnis jų paskelbimas Teisės aktų registre nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjams. Pareiškėjai neginčija aplinkybės, kad šie teisės aktai jiems buvo žinomi ir suprantami.
Ginčijamas įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, atitinka valstybės formuojamą politiką studijų kokybės užtikrinimo srityje, atitinka kriterijus, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Ginčijamu įsakymu švietimo, mokslo ir sporto ministras nesukūrė naujų bendro pobūdžio normų, kurių nebuvo įgaliotas priimti. Ginčijamas įsakymas atitinka 2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ 9.13 papunktyje nurodytą valstybės vardu pasiskolintų lėšų naudojimo tikslą „Mokslo ir studijų studentų bendrabučių atnaujinimas“.
Ginčijamu įsakymu neribojama aukštųjų mokyklų autonomija ir nepažeidžiamos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, aukštosios mokyklos autonomija nereiškia visiškos laisvės nuo valstybinio teisinio reguliavimo. Aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama; priešingai, dėl to, kad yra susijusi su inter alia (be kita ko) konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, taip pat valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima; tai išplaukia ir iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą (Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimas, kt.).
Ginčijamas įsakymas neįtakoja ir tokiu būdu neriboja aukštojo mokslo prieinamumo, kultūros, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvės, todėl atitinka Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies, 42 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ Vilniaus universitetas, VšĮ Lietuvos sporto universitetas ir VšĮ Šiaulių universitetas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Atsiliepime į skundą tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ Vilniaus universitetas, VšĮ Lietuvos sporto universitetas ir VšĮ Šiaulių universitetas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams; atitinka valstybės formuojamą politiką studijų kokybės užtikrinimo srityje, atsakovas nesukūrė naujų bendro pobūdžio normų, kurių nebuvo įgaliotas priimti; atitinka 2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo" 9.13 papunktyje nurodytą valstybės vardu pasiskolintų lėšų naudojimo tikslą „Mokslo ir studijų studentų bendrabučių atnaujinimas“; jais neribojama aukštųjų mokyklų autonomija ir nepažeidžiamos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies nuostatos; neįtakoja ir tokiu būdu neriboja aukštojo mokslo prieinamumo, kultūros, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvės, todėl atitinka Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies, 42 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VšĮ Kauno technologijos universitetas, VšĮ Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, VšĮ Vilniaus dailės akademija, atsiliepimo į skundą ar patikslintą skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovės palaikė patikslintą skundą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad aplinkybė, jog visi žinojo 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo turinį nedaro šio įsakymo galiojančiu. Paskelbimas teisės aktų registre yra pamatinis teisės principas, jo pažeidimas yra absoliutus teisės akto negaliojimo pagrindas. Paaiškino, kad VDU ir MRU laikėsi teisės aktų, jų nepažeidė dėl stojamojo balo kartelės. Be to, VDU praeitais metais jau buvo nubaustas, nes negavo metų gale likusių paskirstytų lėšų. Tada neskundė, nes siekia bendradarbiauti su Ministerija, o ne teistis. Prašė teismo pareiškėjų skundą tenkinti ne tik procedūriniu pagrindu (nes norminis aktas nepaskelbtas teisės aktų registre), bet ir materialiuoju (norminis teisės aktas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 daliai ir 77 straipsniui. Prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Nurodo, kad taip būtų užtikrintas proceso operatyvumas. Atkreipė dėmesį, kad mokamos vietos svarbios tam tikroms asmenų grupėms.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą skundą ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad universitetai nebuvo baudžiami. Atkreipė dėmesį į studijų ir švietimo kokybės kriterijus, jie turi lemti aukštojo universitetinio mokslo įgijimą, o ne finansinė asmens padėtis. Paaiškino, kad nepaskelbė teisės akto, nes nemanė, kad jis norminis, todėl kaip individualų išsiuntė visiems, kam jis aktualus. Kai tik gavo LVAT nutartį, kad norminis, paskelbė Teisės aktų registre.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Teisme gautas VšĮ Šiaulių universiteto, VšĮ Lietuvos sporto universiteto, VšĮ Kauno technologijos universiteto ir VšĮ Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisijos sudarymo ir kriterijų patvirtinimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas) patvirtino kriterijus, pagal kuriuos paskirstomos valstybės vardu pasiskolintos lėšos valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti.
2020 m. gegužės 22 d. VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas pateikė Ministerijai prašymą Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“, kuriuo prašė skirti lėšų dviejų VDU valdomų bendrabučių atnaujinimui.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą Nr. V-796 „Dėl įsakymo pakeitimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas), kuriuo pakeitė 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo 3.2.3 punkte nustatytą lėšų paskirstymo kriterijų.
2020 m. gegužės 25 d. VšĮ Mykolo Romerio universitetas pateikė Ministerijai prašymą Nr. 3AE(11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“, kuriuo prašė skirti lėšas dviejų valdomų bendrabučių atnaujinimui.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-837 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo“ patvirtino valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymą, į kurį pareiškėjai nebuvo įtraukti.
Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 3 d. įsakymais kreipėsi į teismą su skundu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-837 ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 bei MRU 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE (11.21 E-403)-399; pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. V-796, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Pareiškėjai, nesutikdami su tuo, kad 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas yra norminis teisės aktas, padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-536-629/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-744 yra norminis teisės aktas, akto nepaskelbimas nustatyta tvarka nekeičia fakto, jog jis yra norminis teisės aktas, t. y. galimas akto nepaskelbimas gali būti pripažintas procedūriniu pažeidimu, tačiau įtakos jo pripažinimui norminiu nedaro.
Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos tik 2020 m. birželio 3 d. įsakymo, kuris yra individualus administracinis aktas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
2020 m. birželio 3 d. įsakymas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ priedo 9.13 papunkčiu, Valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisijos (toliau – ir Komisija), sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisijos ir kriterijų patvirtinimo“, 2020 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolu Nr. 1 ir 2020 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 ,,Dėl lėšų skyrimo“ priedo 9.13 papunktyje nustatyta, kad Ministerijai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų mokslo ir studijų studentų bendrabučių atnaujinimui skirta papildomų lėšų – 9 000 000 Eur.
Komisija, išnagrinėjusi mokslo ir studijų institucijų paraiškas, jų pateiktus kitus dokumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 ,,Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisijos sudarymo ir kriterijų patvirtinimo“ 2020 m. birželio 1 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2 pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymą. Taigi 2020 m. birželio 3 d. įsakyme vadovaujamasi Komisijos protokolais, o jie sudaryti vadovaujantis 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu (su 2020 m. gegužės 22 d. įsakyme nustatytais pakeitimais). 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Teisės aktų registre užregistruoti 2020 m. rugsėjo 9 d., įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 10 d. Taigi priimant skundžiamą 2020 m. birželio 3 d. įsakymą minėti teisės aktai negaliojo, nes nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.
LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad norminis teisės aktas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir negali būti taikomas (LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).
Pareiškėjų skundžiamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas grindžiamas iš esmės 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymais, kurie ginčo įsakymo priėmimo dieną dar nebuvo įregistruoti ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti (LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020).
Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad tai tik formalus trūkumas, įsakymai nepaskelbti tik dėl to, kad buvo laikomi individualiais administraciniais aktais, pareiškėjos buvo informuotos apie priimtą įsakymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje skelbiama, kad galioja tik paskelbti įstatymai.
Aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Konstituciją teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie išleidžiami (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas); Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).
Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymų nepaskelbimas yra esminis Konstitucijos nuostatų pažeidimas, kuris jokiu būdu negali būti vertinamas kaip formalus.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, darytina išvada, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakymas yra grindžiamas tuo metu negaliojusių teisės aktų normomis, todėl buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas paskelbtomis ir galiojančiomis teisės normomis), o tai yra pagrindas minėtą ginčijamą įsakymą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus pagrindinį pareiškėjų reikalavimą (panaikinus 2020 m. birželio 3 d. įsakymą), tenkinamas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas – atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigojama iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ ir pareiškėjo VšĮ Mykolo Romerio universiteto 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE(11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“.
Šiuo pagrindu panaikinus ginčijamą 2020 m. birželio 3 d. įsakymą ir patenkintus išvestinį pareiškėjų reikalavimą, kitos pareiškėjų skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos. Todėl teismas atmeta pareiškėjų prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo teisėtumo patikrinimo (ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 daliai ir 77 straipsniui). Nepaisant to, koks būtų LVAT sprendimas norminėje byloje (ar 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas prieštarauja, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui), nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas vis tiek yra naikintinas (dėl to, kad priimtas remiantis nepaskelbtais norminiais teisės aktais). Taigi kreipimasis į LVAT tik užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjų VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto ir VšĮ Mykolo Romerio universiteto skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymą V-837 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo“.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ ir pareiškėjo VšĮ Mykolo Romerio universiteto 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE(11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.