Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, nevedęs, teistas 7 kartus, iš jų paskutinius:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. viešoje vietoje chuliganišku elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 11.42 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pašaliniams asmenims, viešai demonstruodamas rankoje laikomą pneumatinį pistoletą „Umarex XBG“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, priėjo prie R. K. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir be pateisinamos priežasties ranka suduodamas nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei vieną, išdaužė šio automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, o iš automobilio išlipus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir pradėjus bėgti, pradėjo į jį šaudyti. Po ko, įsėdęs į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, pradaręs vairuotojo pusės langą, iš minėto ginklo iššovė ne mažiau nei aštuonis kartus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, tokiu savo chuliganišku elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

jis, 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 11.42 val., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas su savimi nešiojo pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą „Umarex XBG“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, taip pat viešai jį demonstravo pašaliniams asmenims, po ko 2024 m. gruodžio 20 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), savanoriškai jį pateikė policijos pareigūnams.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. apklaustas įtariamasis R. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. pradžioje išėjo iš kalėjimo, ten prabuvo 1 m. 6 mėn. Taip pat apie 4 m. turi sugyventinę R. K. Kai išėjo iš kalėjimo, jam buvo uždėta apykojė, ir kažkaip kelis kartus jam kažkas iš lauko šaukdavo „išeik išeik“, vyriškas balsas, jam būnant bute. Jis nesuprasdavo, kas ten toks. Paklausė R. K., kas čia toks, ji atsakė, kad čia jos draugas. Tas vyro šūkavimas pasikartodavo kelis kartus, būtent tuo paros laiku, kai jis dėl apykojės negali išeiti iš namų. Kažkurią dieną jis išvažiavo į darbą ir jam pradėjo skambinti tas R. K. draugas M., kurio pavardė D., grasindamas, kad išdaužys stiklus. Grįžęs namo, rado visus buto langus sudaužytus. Buvo atvykusi policija, bet jis pareiškimo nerašė, tačiau negali pasakyti kodėl. Po to viskas pasikartojo, tuo metu buvo namuose, bet pareiškimo vėl nerašė. Kažkada tas M. D. jam ir mašinos padangą buvo pradūręs. Bet būtent tą dieną, kai šis išdaužė buto stiklus antrą kartą, jis nuvažiavo ir (duomenys neskelbtini) degalinėje nusipirko pneumatinį pistoletą „Umarec XBG“. Jam vėl paskambino M. D. ir pasakė „davai susitinkam“, pasakė adresą kur. Jis atvažiavo ten, kur pasakė, adresu (duomenys neskelbtini), į stovėjimo aikštelę ir ten pamatė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo sėdėjo R. K., kuri jį pamačiusi išlipo iš savo automobilio, o šalia sėdintis M. D. ir gale kažkoks jo draugas, užsirakino automobilyje. Jis taip pat buvo ne vienas, buvo su draugu G. R. Jis vienas išlipo iš automobilio ir, vienoje rankoje laikydamas pistoletą, bet juo nesitaikydamas, o tiesiog turėdamas apsaugai, priėjo prie automobilio „Audi“. R. K. pradėjo sakyti, kad jis nelystų, bet jis iš alkūnės pradėjo trankyti automobilio „Audi“ vairuotojo pusės durelių stiklą, po ko jis dužo. Ši situacija jį labai nervina, nes, kaip įtaria, tas M. D. galimai yra R. K. meilužis. Kiek kartų bandė su ja šnekėti, kad jis nenori jokių problemų, kad jei ji nori būti su M. D., tai tegul ir būna, bet jam tiesiog nepatinka, kad tas M. D. jam bando pakenkti, skambina vis į telefoną, rėkauja kažką, neaišku ką. Būtent dėl to jį privedė visa situacija, kad sutiko susitikti su šiuo pakalbėti. Pistoleto neplanavo panaudoti, jį turėjo tik savigynai, nes žinojo, kad M. D. pavojingas. Grįžtant prie tos dienos įvykių, jam išdaužus stiklą, M. D. išbėgo iš mašinos ir pradėjo bėgti nuo jo. Jis pakėlė pistoletą, nukreipė kažkur į bėgantį M. D. ir pradėjo šaudyti, bet, kad tas pneumatinis pistoletas veiktų, jame turi būti įdėtos dujos. Dujų nebuvo pirkti, pistolete buvo tik šratukai, be kurių pistoletas negali iššauti, tik garsą skleidžia lyg šaudytų. Tad jis į šį šaudė, bet jokio poveikio nebuvo, buvo tik garsas, tačiau niekaip negalėjo sužeisti asmens, nes iš pistoleto šūvio metu niekas neišeidavo. M. D. rankoje turėjo kirvį, tačiau galimai pabijojo jį panaudoti, nes matė, kad jis turi pistoletą, ir gal pagalvojo, kad čia tikras pistoletas. Po to bebėgdamas jį kažkur pametė, bet garantuoja, kad šis būtų kažką jam padaręs su tuo kirviu, nes pats siūlė jam susitikti. Tada jis įsėdo į automobilį ir dar važiuodamas norėjo šį pagąsdinti bei vėl pašaudė į šį, bet, kaip minėjo, šūviai buvo netikri. Taigi, labai gailisi dėl savo poelgio, kad įsivėlė į tokius dalykus, nenorėjo niekam pakenkti, tiesiog norėjo, kad visos šitos nesąmonės pasibaigtų. Sutinka, kad savo tokiais veiksmais galėjo pažeisti aplinkinių ir visuomenės rimtį. Nori pabrėžti, kad automobilis „Audi“ priklauso R. K., jis žino, kad ši jokių pretenzijų neturi, nes stiklą jau pats pakeitė. Taigi, pripažįsta, kad šaudė iš pneumatinio ginklo, tačiau niekas iš to ginklo neiššaudavo, o į automobilį „Audi“ jis nešaudė, tad kaltę pripažįsta iš dalies.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 28 d. papildomai apklaustas įtariamasis R. B. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2025 m. vasario 12 d. davė parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Toje apklausoje daugiau papasakojo apie įvykusio konflikto priešistorę, tačiau šį kartą išsamiau gali papasakoti būtent apie 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykį. Tą dieną, apie 11.30 val., jis automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo, nes jam paskambinęs toks M. D. pasakė ten susitikti. Su juo ankščiau turėjo daug konfliktų. Atvažiavęs su savimi turėjo pneumatinį pistoletą „Umarex XBG“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kiek žino, priskiriamas D kategorijos ginklams, jį pirko legaliai – jam leidimo nereikia. Atvažiavęs į aikštelę pamatė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jo sugyventinei R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tame automobilyje vairuotojo pusėje sėdėjo R. K., kuri jį pamačiusi išlipo iš automobilio, keleivio pusėje sėdėjo M. D. ir gale jam nepažįstamas vyras. R. K. išlipus iš automobilio, minėti asmenys jame užsirakino. Jis priėjo prie automobilio „Audi“, rankoje laikė užtaisytą, paruoštą naudojimui pneumatinį pistoletą „Umarex XBG“. Šį pistoletą turėjo labiau savigynai, planavo jį panaudoti tik esant reikalui. Priėjęs prie automobilio, neprisimena, kuria ranka, pradėjo trankyti automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą. Neprisimena, kiek tiksliai kartų trenkė, tačiau tikrai daugiau nei vieną kartą, iki kol stiklas dužo. Po šio incidento automobilyje buvęs M. D. ir jam nepažįstamas asmuo išbėgo iš automobilio ir pradėjo bėgti nuo jo. Vyko žodinis konfliktas, vartojo necenzūrinius žodžius, R. K. rėkavo, kad išdaužė jos automobilio langą. Tuomet jis pakėlė turimą pistoletą ir pradėjo šaudyti juo į bėgantį M. D. Nežino, kiek kartų tiksliai iššovė, net nežino, ar kažkur iš viso pataikė. Po to įsėdo į automobilį „Škoda Octavia“, su kuriuo atvažiavo, ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) (pats vairavo) bei lėtai važiuodamas atsidarė automobilio langą ir vėl pradėjo šaudyti į iš automobilio „Audi“ išbėgusius minėtus vyrus, ar tik į M. D., tiksliai neprisimena, bet iššovė tikrai mažiausiai kokius 8 šūvius. Nežino, ar į juos pataikė, neatkreipė dėmesio, nes jie bėgiojo, nestovėjo vietoje. Viso šio incidento metu matė, kad vaikščiojo pašaliniai, su įvykiu nesusiję asmenys, jie bandė praeiti pro juos eidami šaligatviu, tačiau matydami jų konfliktą, matyt, išsigando. Po to išvažiavo. Dėl sudaužyto stiklo R. K. pretenzijų neturi, nes jis pats tą stiklą pakeitė savo lėšomis. Taigi, pilnai pripažįsta kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, nes supranta, kad savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, viešoje vietoje elgėsi nederamai, gąsdino aplinkinius viešai demonstruodamas ir naudodamas pistoletą. Taip pat pilnai pripažįsta kaltę ir dėl to, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, jį viešai demonstravo, naudojo matant pašaliniams asmenims. Dėl šių nusikalstamų veikų padarymo labai gailisi, ateityje pasižada nedaryti įstatymo uždraustų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei kitus objektyviuosius požymius ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005). Pirmiau nurodyti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį, t. y. siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti arba 1) neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, arba 2) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą, arba 3) neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, arba 4) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto nešiojimą.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „Umarex XBG“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtais „BBs“ tipo sviediniais. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams (sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Tirti pateikti sviediniai yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro „BBs“ tipo sviediniai, kurie yra skirti šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio pistoleto. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti sviediniai nėra šaudmenys. Tirti pateikti 2 balionėliai yra pramoninės gamybos 12 g suspaustų CO2 dujų balionėliai, kurie tinkami naudoti tirti pateiktame pistolete.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje apibrėžta, kad pneumatinis ginklas yra nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius.

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų R. K., J. R., M. M., G. G. parodymais, 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. rugsėjo 27 d., 2025 m. kovo 4 d., 2025 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolais, 2024 m. gruodžio 20 d. kratos protokolu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. sausio 7 d. specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. B. 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 11.42 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, stebint pašaliniams asmenims, viešai demonstruodamas rankoje laikomą pneumatinį pistoletą „Umarex XBG“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, priėjo prie R. K. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir be pateisinamos priežasties ranka suduodamas nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei vieną, išdaužė šio automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, o iš automobilio išlipus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir pradėjus bėgti, pradėjo šaudyti į jį. Po ko, įsėdęs į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, pradaręs vairuotojo pusės langą, iš minėto ginklo iššovė ne mažiau nei aštuonis kartus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, tokiu savo chuliganišku elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Taip pat R. B. 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 11.42 val., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas su savimi nešiojo pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą „Umarex XBG“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, taip pat viešai jį demonstravo pašaliniams asmenims, po ko 2024 m. gruodžio 20 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), savanoriškai jį pateikė policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus R. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmes R. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmes R. B., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. B. – teistas, per paskutinius vienerius metus 2 kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, paskirtos baudos sumokėtos, užsiima individualia veikla, nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo žodžių – narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą maksimaliam, nustatytam už nusikaltimą, o už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – areštą, jo dydį nustatant artimą maksimaliam, nustatytam už baudžiamąjį nusižengimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. B. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. B., spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, todėl R. B. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – paketas Nr. 237788, su jame esančiu 1 vnt. D kategorijos pneumatiniu pistoletu „Umarex XBG“, pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „BBs“ tipo sviediniais, 2 vnt. pramoninės gamybos 12 g suspaustų CO2 dujų balionėliais, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui; vokas Nr. 1, su jame esančiu įvykio vietos apžiūros metu paimtu kirviu su oranžinės spalvos kotu bei juodos spalvos guma aptrauktomis kriaunomis, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Pripažinti R. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – paketą Nr. 237788, su jame esančiu D kategorijos pneumatiniu pistoletu „Umarex XBG“, pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „BBs“ tipo sviediniais, 2 vnt. pramoninės gamybos 12 g suspaustų CO2 dujų balionėliais, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui; voką Nr. 1, su jame esančiu kirviu su oranžinės spalvos kotu bei juodos spalvos guma aptrauktomis kriaunomis, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti R. B., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt); atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos; probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.