Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; 2) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2018-01-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per šį terminą atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 243 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. B. vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-12 nuosprendžiu pripažinus L. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per tą patį terminą atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, vengė atlikti šias baudžiamojo poveikio priemones – 2018-02-12 ir 2018-03-05 šaukiamas neatvyko į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių įforminti dokumentus, susijusius su teismo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymu, dėl to nebuvo galimybės sudaryti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 243 str.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-42) kaltinamasis L. B. paaiškino, kad vengė atlikti 2018-01-12 nuosprendžiu jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per tą patį terminą atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. 2018 m. vasario ir kovo mėn., dienų tiksliai neprisimena, iš Savivaldybių probacijos skyriaus specialisto Egidijaus Rimašiaus gavo du šaukimus atvykti į probacijos skyrių, specialistas dėl atvykimo jam 3 ar 4 kartus skambino. Jis (kaltinamasis) pažadėjo, kad atvyks į probacijos skyrių, bet nenuvyko. Į probacijos skyrių nevyko, nes tikėjosi, kad, jam nenuvykus, viskas savaime išsispręs – jam nereikės dirbti nemokamų darbų ir lankyti paskaitų dėl smurtinio elgesio. Be to, vis atsirasdavo kliūčių nenuvykti pas probacijos specialistą – neturėjo pinigų, dirbo, sirgo. Labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė.

L. B. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. Rimašiaus (b. l. 15-16) parodymais, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-12 nuosprendyje (b. l. 17-20), Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos 2018-03-07 rašte Nr. ŠV5-231 „Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo“ (b. l. 2-6) esančiais duomenimis.

Liudytojas E. Rimašius ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15-16) nurodė, kad L. B. vengia vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nes 2018-02-12 ir 2018-03-05 šaukiamas neatvyko į probacijos skyrių ir dėl to nėra galimybės sudaryti priežiūros planą. Be to, 2018-02-27 telefoninio pokalbio metu L. B. paaiškino, kad nenori dirbti nemokamų darbų ir pageidauja, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės būtų pakeistos areštu.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-12 nuosprendžio (b. l. 17-20) nustatyta, kad L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per tą patį terminą atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2018-03-07 rašto Nr. ŠV5-231 „Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo“ (b. l. 2-6) nustatyta, kad kaltinamasis L. B. 2018-02-12 ir 2018-03-05 šaukiamas neatvyko į Savivaldybių probacijos skyrių įforminti dokumentus, susijusius su teismo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymu, dėl to nebuvo galimybės sudaryti Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą, kuriame būtų nustatyta baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka, su tuo susijusios priemonės ir terminai. 2018-02-23 probacijos tarnybos inspektoriui bendraujant su L. B. telefonu, pastarasis nurodė, kad gyvena Vilniaus m., todėl jam buvo išaiškinta galimybė nuvykti į Vilniaus probacijos skyrių ir pateikti prašymą, kad jo asmens byla būtų persiųsta į minėtą probacijos skyrių (pagal jo gyvenamąją vietą), arba atvykti į Švenčionių m. esantį savivaldybių probacijos skyrių. Kaltinamasis šio pokalbio metu įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą, tačiau nei į Vilniaus m., nei į Švenčionių m. esančius probacijos skyrius neatvyko. 2018-02-27 susisiekus su kaltinamuoju telefonu, pastarasis paaiškino, kad nuvykti į probacijos skyrių negalėjo, pageidauja, kad baudžiamojo poveikio priemonės būtų pakeistos areštu. Kaltinamajam išaiškinta, kad jis turi atvykti į probacijos skyrių ir raštu informuoti apie tai, kad nesutinka vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Kaltinamasis turėjo atvykti 2018-03-05, tačiau neatvyko.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Kaltinamasis, vengdamas vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, į probacijos tarnybą neatvyko per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo, taip pat 2018-02-12 ir 2018-03-05 šaukiamas neatvyko į Savivaldybių probacijos skyrių. Nustatyta, kad kaltinamajam dėl atvykimo į probacijos tarnybą pranešta pagal jo gyvenamąją vietą šaukimu (b. l. 25), vėliau, 2018-02-23, probacijos tarnybos inspektoriui bendraujant su kaltinamuoju telefonu ir pastarajam paaiškinus, kad jis gyvena Vilniaus m., jam išaiškinta galimybė nuvykti į Vilniaus m. esantį probacijos tarnybos skyrių, tačiau kaltinamasis šia galimybe nepasinaudojo. Probacijos tarnybos inspektoriui 2018-02-27 susisiekus su kaltinamuoju telefonu ir kaltinamajam paaiškinus, kad jis nenuvyko į Vilniaus probacijos skyrių, susitarta dėl atvykimo 2018-03-05, tačiau kaltinamasis neatvyko. Kaltinamajam neatvykus į probacijos skyrių, nebuvo galimybės sudaryti baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo priežiūros plano, kuriame būtų nustatyta baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka, gauti jo sutikimą (nesutikimą) dalyvauti elgesio pataisos programose ir atlikti nemokamus darbus. Kaltinamasis tyčia vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemones – 2018-02-23 pokalbio su probacijos tarnybos specialistu buvo įspėtas apie atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad, nevykdamas į probacijos skyrių, manė, jog pavyks išvengti nemokamų darbų ir dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis suvokė jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo turinį, savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką bei pasekmes, galinčias kilti už jų nevykdymą, suprato, kad nėra aplinkybių, realiai trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemones, todėl kaltinamojo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 243 str., sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – buvo teistas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ir manoma, kad yra pagrindas paskirti kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-47) – paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 243 str. ir nubausti areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti galutinę bausmę – areštą trisdešimčiai parų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti šiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.