- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-232-449/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- G. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – 30 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022 G. J. kaltinamas tuo, kad organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo; organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, jų kontrabandą; neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo didelį kiekį šaunamųjų ginklų, padarė jų kontrabandą (dvi veikos); dėl savanaudiškų paskatų organizavo ir padarė nesunkų A. S. sveikatos sutrikdymą itin žiauriai; legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje,138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 ir toje išskirtoje byloje G. J. suėmimo terminas toliau tęsiamas (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022). Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022 kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi kaltinamajam G. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pakeistas ir nustatytas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomoji priemonė – suėmimas (jo terminui pasibaigus 2022 liepos 16 d.) pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 30 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Teismas, įvertinęs kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą bei kitas nagrinėjamos bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir kitomis, t. y. už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam G. J. nustatytas 30 000 eurų dydžio užstatas, pakeisti ir nustatyti G. J. kardomosios priemonės užstato dydį – 500 000 eurų, kartu nustatyti, kad nesumokėjus nustatyto užstato, teismas priims nutartį pakeisti užstatą kita, griežtesne kardomąja priemone.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad paskirtos kardomosios priemenės – užstato dydis yra neproporcingai mažas, įvertinant tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek surinktus duomenis apie vykdytų nusikalstamų veikų apimtis, trukmę, nustatytą bendrininkavimo formą, gautas neteisėtas pajamas, bei nusikalstamo susivienijimo narių rinktas pinigines lėšas, skirtas naudoti galimo nusikalstamo susivienijimo narių sulaikymo atveju, todėl nutarties dalis, nustatanti užstato dydį yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog 30 000 eurų užstatas yra pakankamas kartu su kitomis jam paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų proceso tikslų. Šiuo konkrečiu atveju kardomosios priemonės švelninimas tapo nulemtu ne bylos duomenų, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumo ir kitų reikšmingų aplinkybių įvertinimų, o paviršutinišku konstatavimu, jog vien aplinkybė, kad už kaltinamąjį jau įmokėtas 20 000 eurų užstatas, pridedant dar 10 000 eurų užstatą, ir kitos kardomosios priemonės yra pakankamu pagrindu formaliai konstatuoti, kad 30 000 eurų užstatas, lyginant su griežčiausia galima skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, šioje byloje yra pakankama priemonė užkirsti kelią kaltinamajam bėgti ir slėptis nuo baudžiamojo proceso. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į G. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, nes vien už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra numatyta pati griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, o dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių padarymo kaltinamas G. J., sankcijoje taip pat numatytos ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie kaltinamojo galimybes sumokėti didesnį nei pats nurodė ar juo labiau prokuroro prašomo dydžio užstatą. Spręsdamas dėl skirtino užstato dydžio teismas, visų pirma, turėjo įvertinti tokias aplinkybes, kaip G. J. gautas pajamas iš nusikalstamos veiklos, galimai gresiančią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, o ne formaliai konstatuoti, jog esamų socialinių ryšių (pažymėtina, jog egzistavusių ir nusikalstamų veikų padarymo metu) buvimas ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės yra pakankamos tinkamam BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų užtikrinimui. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 1991-06-26 sprendime, byloje „Letellier prieš Prancūziją“, suformuluotą praktiką, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl skundžiama nutartimi paskirtas 30 000 eurų dydžio užstatas, esant kaltinimams padarius sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į gresiančią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, aplinkybes, jog didžioji dalis nusikalstamų veikų padaryta užsienyje ir itin didelį pelną, gautą padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, prokuroro nuomone, nėra proporcingas ir teisingas, ar juo labiau pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgiant į kaltinamajam G. J. prašyto paskirti užstato dydį (500 000 eurų) ir faktiškai paskirto užstato (30 000 eurų) dydį, jo santykį su kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pelnu, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, pavojingumu visuomenei bei už jas numatytas bausmes (t. y. griežtos laisvės atėmimo bausmės), prokuroro nuomone, viešasis interesas – netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su bendrininkų grupės veikla neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neabejotinai turi aiškų prioritetą šioje byloje, todėl teismas turi pareigą imtis visų būtinų priemonių, jog BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų realizavimas būtų proporcingai ir tinkamai užtikrintas kiekvienoje konkrečioje byloje.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro skundą tenkinti, kaltinamojo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas atmetamas.
6. BPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užstatas yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams.
7. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi pakeista 30 000 eurų užstatu, intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Skunde neginčijamas teismo sprendimas kardomąją priemonę suėmimą pakeisti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prokuroras nesutinka tik su vienos iš paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių – užstato dydžiu ir prašo kaltinamajam G. J. paskirti 500 000 eurų dydžio užstatą, nes tokio dydžio užstatas, jo nuomone, būtų proporcingas ir pakankamas BPK 119 straipsnyje siekiamiems tikslams įgyvendinti. Teisėjų kolegija atmeta prokuroro skundo argumentus dėl per mažo kaltinamajam paskirto užstato dydžio ir daro išvadą, kad apygardos teismas kaltinamajam G. J. užstato dydį nustatė teisingai.
8. BPK 133 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį.
9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo, iš jų ir kardomosios priemonės – užstato, atsižvelgė į tai, kad G. J. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymai numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, o už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuriuo G. J. taip pat kaltinamas, numatyta net pati griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. J. saistomas socialiniais ir šeiminiais ryšiais (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, yra asmenų, kuriais privalo rūpintis, iki suėmimo dirbo), jam reikalinga periodinė medikų priežiūra (2009 m. diagnozuota onkologinė liga), Lietuvos futbolo mėgėjų asociacijos charakterizuojamas teigiamai, yra galimybė kaltinamąjį priimti projektų vadovo pareigoms. Spręsdamas užstato dydžio klausimą, teismas įvertino, kad už G. J. buvo įmokėtas 20 000 eurų dydžio užstatas, o pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė esant būtinybei turėsiantis galimybę įnešti dar 10 000 eurų. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo galimybes sumokėti didesnį nei pats nurodė dydžio užstatą. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad 30 000 eurų dydžio užstatas kartu su kitomis kaltinamajam skirtinomis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu), yra pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų užtikrinimui.
Šalies argumentai
10. Prokuroras, skunde nesutikdamas su teismo išvada dėl užstato dydžio ir prašydamas skundžiamą teismo nutarties dalį pakeisti ir nustatyti G. J. pusės milijono dydžio užstatą, akcentuoja galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančią didelę bausmę. Tačiau visos šios aplinkybės skundžiamoje teismo nutartyje buvo įvertintos ir jas įvertinęs teismas padarė išvadas, kad šių aplinkybių buvimas neduoda pagrindo manyti, kad paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, iš jų ir 30 000 eurų užstatas, nėra pakankama priemonė užkirsti kelią kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo galimybes sumokėti didesnį užstatą nei pats kaltinamasis nurodė, tačiau jokių šią teismo išvadą paneigiančių duomenų nenurodė. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, tačiau prokuroro skunde siūloma 500 000 eurų užstato suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neproporcinga ir visiškai nepagrindžiama duomenimis apie kaltinamojo turtinę padėtį. Skiriama kardomoji priemonė turi būti realiai įgyvendinama, todėl neturėtų būti reikalaujama per didelės pinigų sumos, kurios kaltinamasis neturėtų galimybės sumokėti. Prokuroras skunde prašomą skirti didesnę užstato sumą sieja ir su galimai iš nusikalstamos veiklos kaltinamojo gautu pelnu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kardomąja priemone, šiuo atveju užstatu, negali būti siekiama ne procesinių, o kriminalinei bausmei ar poveikio priemonėms būdingų tikslų.
11. Prokuroras skunde remiasi EŽTT sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visų kardomųjų priemonių, tarp jų ir užstato, skyrimo pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Kaltinamajam G. J. kardomoji priemonė – užstatas paskirtas ir jo dydis nustatytas, nepažeidžiant BPK 133 straipsnio reikalavimų.
12. BPK 133 straipsnyje nei minimali, nei maksimali užstato suma nenustatyta, ši suma net nesiejama su kažkurios konkrečios nusikalstamos veikos padarymu arba su ta nusikalstama veika padarytos žalos dydžiu. Akivaizdu, kad asmenį įtariant ar kaltinant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, užstato dydis turi būti didesnis. Kita vertus, neturi būti reikalaujama sumokėti ir per didelę pinigų sumą, kurią įtariamasis ar kaltinamasis sumokėti tiesiog neturės galimybės.
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nurodė, kad G. J. galimybę sumokėti prokuroro skunde prašomą nustatyti 500 000 eurų dydžio užstato sumą patvirtina kaltinamajame akte išdėstyti duomenys apie G. J. ir kitų asmenų iš nusikalstamų veikų galimai gautą daugiamilijoninį pelną. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje pats kaltinamasis G. J. paaiškino, kad prokuroro prašoma sumokėti užstato suma nereali, kad tokių pinigų neturi nei jis, nei jo artimieji asmenys, kurie jau surinko ir įmokėjo 20 000 eurų, t. y. tokią pinigų sumą, kurią jis galėjo surinkti. G. J. gynėjas teismo posėdyje pažymėjo, kad šioje byloje sulaikius G. J., jo turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir prašomos sumokėti užstato sumos jo ginamasis neturi.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas G. J., pobūdį, bet ir jo turtinę padėtį, pažymi, kad prokuroro argumentai apie šio kaltinamojo ir jo artimųjų asmenų galimybę sumokėti ženkliai didesnį užstatą konkrečiais bylos duomenimis nepagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad G. J. ne tik šioje, bet ir iš tos pačios bylos išskirtoje byloje suėmime jau išbuvo ilgiau negu ketverius metus laiko. Toks suėmime išbūtas ilgas laikas teismui byloje nepriėmus nuosprendžio jau tapo nepateisinamu ir pažeidžiančiu kaltinamojo teises, o apie būtinybę spręsti klausimą dėl suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis buvo nurodoma ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse. Pažymėtina, kad skundžiama apygardos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės pakeitimo G. J. pirmiausia ir buvo priimta dėl neproporcingai ilgai taikomo suėmimo termino. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad G. J. turi galimybę sumokėti ženkliai didesnį užstatą, todėl daro išvadą, kad skundžiama nutartimi jam nustatyta 30 000 eurų užstato suma yra atitinkanti turimus bylos duomenis. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad G. J. suėmimas pakeistas ne tik į užstatą, bet ir kitas kardomąsias priemones, tarp jų ir į intensyvią priežiūrą, o visų šių kardomųjų priemonių komplekso pakaks pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta, ją keisti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.