Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “Dominari sofa” baldų surinkėju, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Z. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 20.30 val., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą spyrė į sėdmenis savo šeimos nariui, mažamečiui sūnui-F. Z., gim. (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 7 d., 20.30 val. iki 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau dviejų kartų ranka sudavė į galvos sritį savo mažamečiui sūnui F. Z., taip mušdamas padarė poodines kraujosruvas kairiame antakyje, kairės pusės viršutiniame voke, kairiame paakyje, kairiame skruoste ir kaklo dešinėje pusėje, tai yra nežymiai sužalojo mažametį.

Kaltinamasis S. Z. kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-07 kartu su draugu gėrė alų. Jo uošvė I. J. su vaikais išėjo pasivaikščioti. Apie 20.30 val., ji paskambino ir pasakė, kad išjungtas sūnaus F. telefonas. Jis išskubėjo ieškoti sūnaus. Vyresni vaikai jau anksčiau jį bandė įtraukti į kažkokius nusikalstamus dalykus. Jį rado važiuojantį dviračiu ties Molainių g. 96 namu. Pasakė jam, kad važiuotų namo. Jis nuvažiavo namo. Vėliau jau jis jį prisivijo prie namų, sūnus jau buvo pastatęs dviratį, pasakė, kad tuoj pat eitų į namus. Jis nenorėjo eiti namo, jam dar kažką pasakė. Jis sūnų pastūmė, uždavė per užpakalį. Sūnus parėjo namo, jo paklausė kodėl jis neatsiliepia telefonu. Sūnus pasakė, kad jo telefonas yra išsikrovęs. Jis jam pasakė, kad jis jau praeitą kartą sakė, kad telefonas buvo išsikrovęs, kai jį atrado su vyresniais berniukais. Jis sužinojo, kad jį bando įtraukti ten kur nereikia. Jis paėmė ir įjungė telefoną-rodė dvi padalas, ryte jį pats buvo pakrovęs. Tada sūnus paaiškino, kad jam nusibodo, jog močiutė I. J. jam skambinėja ir išjungė telefoną. Jis nesusitvardęs sudavė du kartus delnu sūnui į žandą. F. atsitraukė nuo jo. Jis jam liepė eiti gulti. Sūnus nusirengė drabužius, atsigulė. I. J. grįžo į namus su jo mažamete dukra A.. Jis nuėjo į vaiko kambarį. F. papasakojo viską kas atsitiko močiutei. Jie su močiute žodžiais susikivirčijo. Paskui jis paskambino savo žmonai į darbą, bet jai jau buvo paskambinusi jos mama ir ji nebekėlė ragelio. Tada jis paskambino savo mamai suprasdamas, kad blogai padarė. Nuėjo ir atsigulė. Ryte grįžo žmona iš darbo, ji jo paklausė ar jis matė ką padarė. Jis atsakė, kad nematė. Vaikui buvo patinęs žandas. Tada žmona jam liepė eiti iš namų. Jis apsirengė ir išėjo iš namų. Vėliau jį išsivežė policija. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo mamą. Tai buvo pirmas kartas, labai gailisi dėl savo poelgio. Buvo jau gydymo įstaigoje dėl priklausomybės alkoholiui, penktadienį eis užsikoduoti. Jam buvo pasakyta nebendrauti su vaiku, todėl dar sūnaus neatsiprašė. Jei bus galimybė atsiprašyti vaiko, būtinai atsiprašys. Atsiprašo žmonos.

S. Z. visiškai prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. Z. visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo F. Z. įstatyminės atstovės I. Z. apklausos protokolo (b.l. 16-19) matyti, jog ji parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., ji dirbo UAB ,, Rikta Baltic‘‘naktinėje pamainoje. Vakare, apie 21.00 val., jai skambino mama I. J. ir pasakė, kad sutuoktinis S. Z. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius sūnui F. Z. per veidą, pasakojo, kad F. veidas raudonas. Kitą diena, t.y. rugsėjo 8 d., ryte, apie 07.00 val., ji grįžo į namus ir, apžiūrėjusi sūnų, įsitikino, kad kairysis žandas yra ištinęs, matėsi kraujosruvos ant skruosto, buvo paraudę. Jos motina dar pasakė, kad iš vakaro matėsi daugiau sužalojimų. Dėl sužaloto sūnaus ji aiškinosi su sutuoktiniu ir pareikalavo jo išeiti. Vėliau paskambino policijos pareigūnams ir jos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei sulaikytas sutuoktinis. S. Z. tikrai nėra blogas, dirba, tačiau problemų kyla, kai jis vartoją alkoholį. Ankščiau yra buvę atvejų, kai jis smurtavo prieš ją pačią, tačiau prieš vaikus nėra smurtavęs.

Iš nukentėjusiojo F. Z. apklausos protokolo (b.l. 26-27) matyti, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį (tikslios dienos neatsimena) su tėčiu, S. Z., išėjo į kiemą. Jis buvo su dviračiu. Kartu su tėčiu nuėjo prie tiltelio, prie kurio tėtis su kitais vyrais gėrė alų. Vėliau tėtis gerti alaus su vyrais nuėjo prie namų, adresu (duomenys neskelbtini),o jis dviračiu nuvažiavo į stadioną ir ten važinėjosi. Kai jam paskambino močiutė I. ir liepė važiuoti namo, pažadėjo jai grįžti, tačiau močiutės nepaklausė ir pasiliko kieme. Po pokalbio su močiute telefonas pradėjo pypsėti ir jis jį išjungė. Nepaklausęs močiutės, jis toliau važinėjosi dviračiu ir nuvažiavo prie netoliese esančio kalniuko. Būtent ten jį ir surado girtas tėtis. Tėtis paprašė jo parodyti telefoną. Padavęs tėčiui telefoną, jis nusprendė, kad reikia važiuoti namo, ir, nelaukdamas tėčio, parvažiavo prie namo, padėjo dviratį rūsyje. Einant į butą, prie laiptinės, iš paskos einantis tėtis spyrė dešine koja jam į užpakalį. Nuo spyrio jis pargriuvo. Jam labai skaudėjo, tačiau neverkė. Lipant laiptais, jis galvojo, kad namuose yra močiutė I., tačiau butas buvo užrakintas. Tėtis atrakino buto duris, įleido jį ir pats įėjo į butą. Įėjęs į savo kambarį, jis atsisėdo ant fotelio. Tuomet priėjo tėtis, ir nieko nesakęs, trenkė delnu į kairįjį skruostą, per viršugalvį. Suduodamas smūgius, tėtis klausė jo, kodėl jis išjungė telefoną. Bandė paaiškinti tėčiui, kad telefonas išsikrovė, tačiau tėtis klausimą kartojo keletą kartų. Smūgiai per skruostą ir viršugalvį buvo labai skaudūs, todėl verkdamas nuėjo į miegamąjį, į mamos lovą, atsigulė po antklode ir verkė. Apie tėčio elgesį jis papasakojo močiutei, kuri tą vakarą atėjo į butą ir liko nakvoti su juo ir jo seserimi. Kitą rytą, jis jau buvo pasiruošęs eiti į mokyklą, tačiau į namus grįžo mama ir neleido jam eiti į mokyklą. Jam tebeskaudėjo užpakalį, skruostą. Ant tėčio pyksta, norėtų, kad jis atsiprašytų, tada jam atleistų. Myli savo tėtį, ateityje nori kartu su juo gyventi. Ankščiau tėtis niekada nėra sudavęs smūgių nei kojomis ar rankomis, tai buvo pirmas kartas.

Iš liudytojos N. Z. apklausos protokolo (b.l. 24-25) matyti, jog ji parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., vakare, būdama savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, matė, kaip netoliese gyvenantis sūnus S. Z. savo sūnui, jos anūkui F., liepė eiti namo, o šiam priešinantis (nesmarkiai pastūmė tėtį), dešine koja spyrė (ne tiek spyrė, kiek stumtelėjo) F. į užpakaliuką. Po spyrio F. greitai parbėgo namo. Maždaug po valandos iš paties sūnaus skambučio sužinojo, jog jis „padarė nesąmonę“-uždavė F. per skruostą.

Iš liudytojos I. J. apklausos protokolo (b.l. 21-23) matyti, jog ji parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 21.00 val., jai su anūke A. grįžus iš pasivaikščiojimo į dukros I. Z. namus, dukros sutuoktinis S. balkone rūkė, buvo neblaivus. Lovoje verkiantis anūkas F. buvo sužalotas: kairysis žandas buvo raudonas ir šiek tiek patinęs, akytė ir prie lupytės šiek tiek paraudę ir patinę. F. Z. papasakojo, kad tėtis jam trenkė bei spyrė į užpakalį už tai, kad jis buvo išsijungęs mobilaus ryšio telefoną. Nesant dukros, ji pati nesiryžo apie įvykį pranešti policijai, todėl tik papriekaištavo žentui dėl jo tokio elgesio. Kitą dieną, apie 07.30 val., į namus grįžusi dukra I. Z., pati įsitikinusi, kad sūnus sužalotas, pareikalavo sutuoktinio išeiti iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. S. Z. nors ir labai myli savo vaikus, savaitgaliais dažnai vartoja alkoholį, linkęs į konfliktus.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1325/14(05) matyti, kad F. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame antakyje, kairės pusės viršutiniame voke, kairiame paakyje, kairiame skruoste ir kaklo dešinėje pusėje. Dėl nustatytų sužalojimų F. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 30).

Iš įvykio vietos apžiūros 2014-09-08 protokolo (b.l. 4-8) matyti, kad įvykio vieta yra prie namo, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, ir namo, esančio, adresu (duomenys neskelbtini) bute.

Iš asmens blaivumo testo (b.l. 32) matyti, kad S. Z. 2014-09-08, 14.47 val., nustatytas 1.56 promilių girtumas.

Kaltinamojo S. Z. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d., nes jis mušdamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, svarstydamas kaltinamojo S. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltininkas susitaikė su nukentėjusiojo asmens atstove, į tai, jog yra viena kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, atsiprašė nukentėjusiojo asmens atstovės, kuri jam atleido. Kaltinamasis pažadėjo ateityje nebenusikalsti, todėl esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiojo asmens atstovei susitaikius. Jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (LR BK 67 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., skirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš S. Z. 80 Lt valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą (gynybos išlaidas).

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.