- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- 1-79-1207/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34763-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. B. pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0163 2023 m. rugsėjo 10 d. 15.00 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 15.15 val. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamoji L. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. šventė draugės gimtadienį Panevėžyje. Šventė iki 4 val. ryto, vartojo alkoholį, kiek pamena – viskį. Alkoholio vartojo nemažai. Apie 8 val. ją (L. B.) namo į Radviliškio rajoną parvežė draugės sūnus su žmona. Buvo atsigulusi, bet kiek pamena neužmigo, gal tik pasnaudė. Namuose tvarkė grybus. Jų liko daug, jautėsi gerai, todėl nutarė likusius grybus nuvežti draugei į Panevėžį. Maždaug valandą iki išvažiavimo galėjo vartoti kokteilį su degtine, tiksliai nepamena. Apie 14 valandą ar šiek tiek vėliau išvažiavo į Panevėžį, (duomenys neskelbtini) g. Nuo namų iki vietos, kur ketino vykti, buvo maždaug 30 km atstumas. Vyko „Toyota Corolla“ automobiliu, kuris po vyro mirties priklauso sūnui. Rugpjūčio mėnesį sūnus buvo nusipirkęs kitą automobilį, todėl šiuo automobiliu daugiausia naudojosi ji (L. B.). Sūnus tą dieną dirbo iš namų, bet nematė jos išvažiuojančios, nes jo kambario langai į kitą pusę. Išvykusi iš namų alkoholio nebevartojo, niekur sustojusi nebuvo. Važiuojant Panevėžyje, pamatė policijos švyturėlius ir sustojo. Buvo patikrintas jos neblaivumas, su alkotesterio parodymais sutiko. Tralas išsivežė automobilį, o ji nuvežta į policiją. Teisę vairuoti turi nuo 2002 metų, buvo bausta už vairavimą esant neblaiviai prieš 8 ar 9 metus administracine tvarka. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Labai tikisi, kad ateityje tokių dalykų nebus, nes save jau nubaudė pati. Alkoholį vartoja retai. Šiuo metu gyvena padedama sūnaus, nes darbo kaime nėra. Po vyro mirties liko nemažai skolų, kurias kartu su sūnumi dengia, įmokos gana didelės.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji L. B. nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, ji prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 121). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio tvarka ištirtais kitais įrodymais:
2.3.1. liudytojo M. K. parodymais ir tarnybiniu pranešimu, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. dirbo ekipaže „1170“ kartu su vyr. patrule G. V. apie 14.48 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad nuo Radviliškio miesto pusės link Panevėžio miesto atvažiuoja lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio automobilio vairuotoja įtartinai manevruoja, galimai neblaivi. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pastebėjo priešpriešinėje eismo juostoje važiuojanti automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukęs minėtoje sankryžoje ir privažiavus prie minėto automobilio galo įjungė raudonos ir mėlynos spalvos spec. Švyturėlius bei garsinį signalą. Minėtas automobilis sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. Jam priėjus prie minėto automobilio vairuotojo pusėje pastebėjo moterį, keleivių nebuvo, bendraujant su minėta moterimi pajuto nuo jos sklindanti alkoholio kvapą, jos kalba buvo nerišli. Minėta vairuotoja pateikė jam savo vairuotojo pažymėjimą, taip buvo nustatyta jos asmenybė, t. y. L. B., išlaipinus ją ji pradėjo svirduliuoti į šalis. Alkoholio kiekio matuokliu L. B. buvo nustatytas asmens neblaivumas, tiksliai dabar negali atsakyti, bet minėtai moteriai nustatyta virš 1,50 promilių, buvo užpildytas asmens neblaivumo aktas, informuoti budėtojai dėl įvykio. Po pirmo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu praėjus apie 15 min., buvo antrą kartą patikrintas L. B. neblaivumas ir alkoholio kiekio matuoklis vėl parodė virš 1,50 promilių, tiksliai įvardinti kokie buvo alkoholio kiekio matuoklio parodymai, negali, viskas buvo užfiksuota ir pridėta prie bylos. Minėtos vairuotojos automobilis buvo paimtas prie įvykio vietos ir išvežtas saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę. L. B. sulaikyta 15.00 val. ir pristatyta į laikino sulaikymo patalpas. <...> Kaip minėta moteris teigė, vartojo alkoholinius gėrimus prieš 1 valandą laiko, gėrė degtinę, vairavo, nes jautėsi žvali ir galinti vairuoti. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0163 15.00 val. L. B. buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, užpildytas asmens neblaivumo aktas ir atliktas antras blaivumo patikrinimas 15.15 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 11–12, 33–36);
2.3.2. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5–6);
2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta – Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. Automobilio markė yra „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad L. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 15.00 val. L. B. buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 15.15 val. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (b. l. 22);
2.3.5. VĮ ,,Regitra” duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. B. ir V. B. (b. l. 28);
2.3.6. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie autotransporto kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, pagal techninius duomenis atitinkančio automobilio, kurį vairavo L. B., duomenis, vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. rugsėjo mėnesį yra 2 090,00 Eur (su PVM) (b. l. 29);
2.3.7. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su V. B., kuriame nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34763-23, pabendrauta telefonu su V. B., kuris paaiškino, kad jis kartu su savo mama L. B. yra automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis (duomenys neskelbtini), bendrasavininku su mama L. B. tapo po jo tėvo mirties. Automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užregistravo VĮ „Regitra“ 2023 m. rugsėjo 5 d. Jis nežinojo, kad jo mama darys nusikalstamą veiką ir vairuos automobilį neblaivi, sužinojo tik po įvykio, apie tai pasakė jam pati mama. V. B. nurodė, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam yra nereikalingas, jo susigrąžinti nenori, pretenzijų neturi, nes jis turi kitą asmeninį automobilį (b. l. 30);
2.3.8. nutarimu, kuriuo automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis perduoti saugojimui į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 37–38);
2.3.9. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad L. B. laisvanoriškai pateikė automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97–100).
2.4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamajai L. B. nustatytas girtumas (2,24 promilių ir 2,19 promilių) nepalieka abejonių, kad kaltinamoji suprato esanti neblaivi bei negalinti vairuoti transporto priemonės. Taigi jai inkriminuojamą veiką padarė veikdama tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. L. B. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. 2024 m. sausio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu gautas kaltinamosios sūnaus V. B. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo atsakomybei.
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu V. B. nurodė, kad kaltinamoji – jo motina. Apie įvykį sužinojo iš jos pačios, tą pačią dieną, kai ją paleido iš laikino sulaikymo. Motina labai gailėjosi dėl savo poelgio. Barė motiną dėl įvykio, sutarė, kad ji alkoholio nebevartos, dirbs viską kartu, jis padės tvarkyti ūkį, nes liko daug reikalų po tėčio mirties. Su mama sutaria labai gerai, gyvena kartu, gali visus būtinus reikalus atlikti už ją. Nuo įvykio iki dabar mama jokių pažeidimų nepadarė. Žino, kad mama praeityje bausta už vairavimą esant neblaiviai, bet tiki, kad tokie dalykai nebepasikartos. Viską daro kartu, tariasi, tiki, kad gali jai padėti. Pats teisę vairuoti turi 5 metus, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. Mėnesinės pajamos sudaro 1000–1600 Eur, tačiau tenka dengti ir tėčio paliktas skolas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. neteistas, jo atžvilgiu nėra vykdoma ikiteisminių tyrimų, dirba. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad V. B. yra stropus, ramus, nebijantis atsakomybės. Išklausius jo paaiškinimus teismo posėdyje, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios sūnaus galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajai L. B..
3.4. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamoji L. B. neteista, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka bausta tris kartus, paskirtas baudas kaltinamoji yra sumokėjusi. Teismo vertinimu, nors kaltinamoji negali būti charakterizuojama kaip pavyzdinga vairuotoja, minėtos administracinės nuobaudos nerodo kaltinamosios sistemingo neigiamo požiūrio į vairavimo tvarką, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. pažeidimų nefiksuota. Nors kaltinamoji nurodė, kad praeityje yra bausta už vairavimą esant neblaiviai, byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų (b. l. 64–66). Nurodytos aplinkybės apie kaltinamosios asmenybę suteikia pagrindą manyti, kad L. B. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje galima kaltinamąją L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojo V. B. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.5. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.
4.1. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Kaltinamoji L. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Kaltinamosios padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu ir šiurkščiu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Šios aplinkybės charakterizuoja L. B. kaip galinčią pažeisti numatytus reikalavimus vairuojant transporto priemones. Taigi teismas mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams.
4.3. Nutarimu kaltinamajai buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 107–110), todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 11 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
5.3. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju automobilis ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivi vairavo L. B., pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamosios vairuota transporto priemonė, priklauso jai bei jos sūnui V. B., kuris policijos pareigūnui nurodė, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininku su mama tapo po tėvo mirties, automobilis jam yra nereikalingas, jo susigrąžinti nenori, pretenzijų neturi, nes jis turi kitą asmeninį automobilį (b. l. 28, 30). Pažymėtina, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
5.5. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius BK 72 straipsnio 3 dalyje numatytą pagrindą ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji L. B. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajai taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajai L. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 103–106, 107–110, 111–114). Paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduotinas konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui), kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas draudimą vairuoti kelių transporto priemones vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.2. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, nesusidarė proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–305 straipsniu, 307–308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. B. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviem) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 11 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui);
- L. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti draudimą vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
I. L. B., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.