Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2284-548/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
1-2284-548/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26225-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
N. C.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2284-548/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26225-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorui A. B.,kaltinamajai N. C.,gynėjui advokatui V. P.,nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, turinti neįgalumą, registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, anksčiau teismo teista: 1) 2015 m. balandžio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimo; 2) 2019 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. 2019-02-19 įtraukta į probuojamų asmenų duomenų registrą, bausmės neatlikus, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. C. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. birželio 22 d. apie 18.35 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, rankoje laikydama peilį, savo šeimos narį - sugyventinį A. J. žodžiu grasino nužudyti, tyčia apvertė stalą bei vieną kartą dūrė peiliu A. J. į dešinę koją, padarydama nukentėjusiajam odos pažeidimą dešinėje šlaunyje, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kaltinamoji N. C. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 22 d. nuo ryto su sugyventiniu A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. prabudusi pastebėjo, kad nebėra ant stalo buvusių jos 15 eurų. Dėl to tarp jos ir sugyventinio A. J. kilo konfliktas. Ji nuo stalo paėmė peilį ir dūrė A. J. į dešinę koją. Sugyventinis iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Dėl girtumo nepamena, kad būtų grasinusi nukentėjusiajam A. J. nužudymu. Gailisi dėl savo veiksmų, sugyventinio atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji N. C. kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino iš dalies, jos kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. J. duotais parodymais ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu bei byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytinais įrodymais.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad 2019 m. birželio 22 d. nuo ryto namuose kartu su sugyventine N. C. gėrė alkoholinius gėrimus. Tos pačios dienos vakare tarp jų kilo konfliktas, nes kaltinamoji nerado ant stalo gulėjusių pinigų. Neradusi pinigų, N. C. paėmė peilį ir pasakė, kad dabar jį „padės“. Jam kaltinamosios grasinimas pasirodė realus, nes ji ne kartą jį yra sužalojusi peiliu. Jis išsigando ir išbėgo į koridorių. Po kelių minučių sugrįžo į butą ir liepė sugyventinei nusiraminti, nes iškvies policijos pareigūnus. Po kelių minučių kaltinamoji pradėjo rėkti, apvertė stalą, pagriebė peilį ir vieną kartą dūrė jam į dešinę šlaunį. Pradėjo bėgti kraujas, todėl išsikvietė medikus. Atvykę medikai ant žaizdos užklijavo pleistrą. Dėl jam padaryto sužalojimo ir grasinimo nužudyti kaltinamajai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Iš CDB duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 22 d. 19.06 val. A. J. pranešė, jog neblaivi sugyventinė peiliu dūrė į koją (b. l. 15-17).

Iš 2019 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. J. paaiškino, kad per išgertuves kilusio konflikto metu N. C. peiliu vieną kartą dūrė jam į dešinę šlaunį (b. l. 19-22).

Iš 2019 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta (b. l. 23-30).

2019 m. birželio 22 d. 19.20 val. A. J. nustatytas 2,37 promilių girtumas (b. l. 60).

2019 m. birželio 22 d. 19.18 val. N. C. nustatytas 2,60 promilių girtumas (b. l. 60).

Iš specialisto išvados Nr. G1588/2019(02) matyti, kad A. J. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas neįmanoma (b. l. 85).

Iš 2019 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė peilį su rudos spalvos rankena (b. l. 86).

Iš 2019 m. birželio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas peilis. Peilio geležtė yra 12,4 cm ilgio ir 1,8 cm pločio. Rankena medinė, rudos spalvos, vienoje pusėje dalis rankenos nulūžusi. Ant geležtės yra užrašas „HIGH CLASS STAINI ESS STELL“. Peilio smaigalio galas nulaužtas. Apžiūros metu ant peilio dėmių, panašių į kraują, nerasta. (b. l. 89-94).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad sugyventinė N. C. paėmė peilį ir pasakė, kad dabar jį „padės“. Kaltinamoji peilio ašmenis buvo nukreipusi prieš jį ir stovėjo vieno metro atstumu. Nukentėjusiajam grasinimas nužudyti pasirodė realus, nes kaltinamoji ne kartą jį yra sužalojusi peiliu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis). Kaltinamoji N. C. suduodama peiliu nukentėjusiajam A. J. padarė odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu, kaltinamajai N. C. iš dalies pripažinus savo kaltę ir ištirtų teisiamojo posėdžio metu įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinamosios kaltė įvykdžius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta. Jos nusikalstamos veikos pagal veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos teisingai.

Skirdamas bausmę kaltinamajai N. C. teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji N. C. veikdama tiesiogine tyčia padarė nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios N. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus N. C. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teista du kartus, nuo 2012 m. gruodžio 18 d. yra (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų priežiūros grupėje, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 70), naujas nusikaltimas veikas padarė atlikdama laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, N. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijas skirtinos mažesnės už vidutines laisvės apribojimo bausmės. Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies pagrindu subendrintina su 2019 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi.

Daiktinį įrodymą: peilį, esantį Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 98).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, -

nusprendžia:

N. C. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį -1 (vienus) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant jai per visą laisvės apribojimo laiką lankytis vietose kur gyvena nukentėjusysis A. J. ir įpareigoti ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant jai per visą laisvės apribojimo laiką lankytis vietose kur gyvena nukentėjusysis A. J. ir įpareigoti ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant jai per visą laisvės apribojimo laiką lankytis vietose kur gyvena nukentėjusysis A. J. ir įpareigoti ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, N. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2019 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant jai per visą laisvės apribojimo laiką lankytis vietose kur gyvena nukentėjusysis A. J. ir įpareigoti ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu laiką, kurį N. C. išbuvo laikinai sulaikyta (nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 24 d. t. y. 2 paras), pakeisti į 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis N. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. J. palikti nepakeistas, o po to jas panaikinti.

Daiktinį įrodymą: peilį, esantį Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis