Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-5119-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-06-21Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
eI-5119-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00325-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Atsakovas
K. B.
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-5119-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00325-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui K. B. (K. B.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo K. B. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 59,13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme nurodo, kad jai pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atsakovas yra nesumokėjęs 59,13 Eur vietinės rinkliavos.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Akmenės rajono savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 patvirtino Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 32 punktą, pareiškėja organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą. Vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys) (Nuostatų 5 punktas). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys (Nuostatų 12 punktas). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka Nuostatų 12.1–12.7 papunkčiuose nurodyti nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 15 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, todėl pagal Nuostatus jis buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) numatytas senaties terminas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikomos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama tik už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.

Kadangi su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 30 d., vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už 2020, 2019 ir 2018 metus.

Įvertinus tai, jog yra suėjęs vietinės rinkliavos išieškojimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. senaties terminas, šioje dalyje prašymas netenkinamas.

Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, jog už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 51,07 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. nėra įvykdęs, 51,07 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojai, tame tarpe yra specializuota Skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. B. (K. B.) 51,07 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 7 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė